Tuti.lt

Tavo laisvalaikis internete

Aplinkosaugos mokesčiai: kodėl juos reikia mokėti ir kaip jie vėliau paskirstomi

„Aplinkosaugos mokesčių tikslas nėra surinkti į valstybės biudžetą kuo daugiau lėšų – šiais mokesčiais palaikoma ekologiška ekonomika, tobulinama socialinė apsauga, skatinama tausoti aplinką, mažinti taršą, saugoti biologinę įvairovę ir kraštovaizdį“, – sako Aplinkos apsaugos departamento Apskaitos ir mokesčių kontrolės departamento l. e. p. direktorius Gintas Markevičius.

Taigi galima sakyti, kad aplinkos taršą mažinantys ir aplinkos išteklius tausojantys mokesčiai „baudžia“ už veiklą, kuria skurdinama aplinka, pvz., teršiamas oras, vanduo, dirvožemis, naikinama biologinė įvairovė ir kt.

Be to, jie leidžia taikyti ekologinius standartus: vartotojai arba moka mokestį, arba keičia gamybos technologijas. Pavyzdžiui, įmonės, norėdamos sumažinti išlaidas, diegia naujas technologijas ir kartu mažina taršą.

„Kartu aplinkosauginiai mokesčiai investuojami į aplinkos apsaugą ir aplinkosauginę politiką, taip pat jie suteikia galimybę įgyvendinti tvarios plėtros principus“, – pastebi G. Markevičius.

2020 m. AAD Apskaitos ir mokesčių kontrolės departamentas, vykdydamas mokesčio už aplinkos teršimą ir už valstybinius gamtos išteklius apskaičiavimo ir deklaravimo teisingumo patikrinimus, atliko 480 ūkio subjektų patikrinimų. Mokestis, apskaičiuotas taikant didesnį tarifą, sudaro apie 8 448810 eurų.

Mokesčio už aplinkos teršimą įstatyme išskirti penki atvejai, kada nustatomas šis mokestis.

Pirmas – mokestis už aplinkos teršimą iš stacionariųjų taršos šaltinių. Jį moka juridiniai ir fiziniai asmenys, kuriems teršalų išmetimui į aplinką privalomas Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimas (TIPK) ir (ar) Taršos leidimas. Mokestis mokamas už išmestą į aplinką (orą, vandenį ir žemės paviršių ir gilesnius jos sluoksnius) teršalo kiekis.

Antras – mokestis už aplinkos teršimą iš mobiliųjų taršos šaltinių. „Fiziniai asmenys, juridiniai asmenys, kitos organizacijos ir jų padaliniai, kurie komercinei veiklai naudoja mobiliuosius taršos šaltinius, siekdami gauti ir (ar) uždirbti pajamų ar kitos ekonominės naudos. Mokestis mokamas už degalus, sunaudotus vidaus degimo varikliuose Lietuvos teritorijoje“, – paaiškina G. Markevičius.

Trečias mokestis – už aplinkos teršimą gaminių atliekomis. Lietuvos vidaus rinkai tiekti gaminiai, kaip atskiri gaminiai, neįeinantys į kito gaminio sudėtį. Pavyzdžiui, autotransporto priemonių amortizatoriai, vidaus degimo variklių įsiurbiamo oro (tepalų) filtrai, jų dalys ir komponentai, galvaniniai elementai (baterijos), akumuliatoriai, transporto priemonių padangos ir t. t.

Ketvirtas mokestis – Mokestį už aplinkos teršimą pakuočių atliekomis moka gamintojai ir (ar) importuotojai už Lietuvos vidaus rinkai tiektos pripildytos pakuotės kiekį.

Penktas mokestis – už aplinkos teršimą sąvartyne šalinamomis atliekomis. Jis mokamas vykdant atliekų šalinimo sąvartyne veiklą už sąvartyne šalinamas atliekas.

„Svarbu priminti esminį pokytį, įsigaliojusį 2021 m. sausio 1 dieną. Mokesčių mokėtojas, nesutikdamas su Aplinkos apsaugos departamento sprendimu, pirmiausia privalo jį skųsti Mokestinių ginčų komisijai prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės. O Mokestinių ginčų komisijos sprendimai gali būti skundžiami teismui“, – pabrėžia G. Markevičius.

Mokestis taikant didesnį tarifą

Už TIPK ar taršos leidime nustatytus normatyvus viršijančią taršą įmonė metų gale turi susimokėti mokestį taikant didesnį tarifą.

Visos įmonės privalo rūpintis, kad būtų išvengta taršos, avarijų, o avarijai įvykus, maksimaliai apriboti neigiamus padarinius. Šios įmonės turi TIPK arba Taršos leidimus, kuriuose nustatyti teršalų normatyvai, tad kiekviena avarija privalo būti fiksuojama ir įvertinama.

Tarkim, įvykus avarijai ir į aplinką patekus teršalams, kurių normatyvai viršija nustatytuosius leidime, įmonė, įrodžius jos kaltę ir atsakomybę, turi sumokėti baudą, o metų gale – taršos mokestį taikant didesnį tarifą.

Mokesčių panaudojimas

„Kaip paskirstomi surinkti mokesčiai, taip pat numatyta įstatymuose: dalis lėšų keliauja į valstybės biudžetą, dalis – konkrečiai savivaldybei. Iš šių mokesčių finansuojama Lietuvos aplinkos apsaugos investicijų fondo programa, Savivaldybių aplinkos apsaugos rėmimo specialioji programa, Atliekų tvarkymo programa, Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos rėmimo programa“, – aiškina G. Markevičius.

Pavyzdžiui, Savivaldybių aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos lėšos naudojamos aplinkos kokybės gerinimui ir aplinkos apsaugai, atliekų tvarkymo infrastruktūros plėtrai, atliekų, kurių turėtojo nustatyti neįmanoma arba kuris nebeegzistuoja, tvarkymui, aplinkos monitoringui, prevencijai, aplinkos atkūrimui, visuomenės švietimui ir mokymui aplinkosaugos klausimais, želdynų ir želdinių apsaugai, tvarkymui, būklės stebėsenai, želdynų kūrimui, želdinių veisimui, inventorizacijai.

Atliekų tvarkymo programos lėšos skiriamos finansuojant atliekų tvarkymo sistemų kūrimą; mokomąją ir šviečiamąją veiklą atliekų tvarkymo klausimais ir kt.

Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos rėmimo programos lėšos naudojamos aplinkai ir gamtos ištekliams atkurti ir gausinti, medžiojamųjų gyvūnų, žuvų ištekliams atkurti ir saugoti, valstybinėms aplinkos apsaugos įstaigoms ir organizacijoms aprūpinti reikiamomis priemonėmis, šviečiamajai veiklai, neetatiniams aplinkos apsaugos inspektoriams skatinti ir daugeliui kitų sričių.

Taip pat atkreipiame dėmesį, kad Aplinkos apsaugos departamento Apskaitos ir mokesčių kontrolės departamento darbuotojai visada pasirengę padėti ir suteikti konsultacijas rūpimais aplinkosauginių mokesčių klausimais.

25