2020-12-01

Tuti.LT

Tavo laisvalaikis internete

Aš ir mano šeima persirgome COVID-19

Aš ir mano šeima persirgome COVID-19

Kalba netaisyta

Taip, žinau, antraštė atrodo „click bite“ tipo, bet nemažas kiekis turinio, esančio žemiau, viską kiek įmanoma aiškiau paaiškins ir sudėlios į savo vietas. Būčiau dėkingas, kad skirtumėte bent keletą minučių informacijai perskaityti. Prisiimu atsakomybę ir duodu žodį, kad viskas išdėstyta žemiau tai yra realūs potyriai ir įvykiai.
Mano vardas Tautvydas Deržinskas. Kasdieninę duoną uždirbu rašydamas programinį kodą. Mano atviro kodo pavyzdžių galite rasti čia: https://github.com/TautvydasDerzinskas. Esu dirbęs prie įvairių projektų tokių kaip Telefonica, giffgaff.com, UFC Fight Pass ir kt.
Apie tai rašau, tik tam, kad sukurti šiokį tokį kontekstą. Esu tikras žmogus, kuriam duoną ant stalo tiekia – loginis ir adekvatus mąstymas. Tai nėra VBS istorija, taipogi tai nėra „čikenfaktorinio“ istorija. Ją dalindamasis nesiekiu pelno, nesiekiu kam nors įtikti ir nieko nepropaguoju.
Viskas prasidėjo šių metų pradžioje, kovo pabaigoje. Tuo metu gyvenome Londone (8-9neri metai). Mūsų vaikui, buvo tik pirmi metukai. Žmona nedirbo ir prižiūrėjo vaiką – ji ir buvo pirmoji, pradėjusi negaluoti.
Pirmiausia ji pradėjo skųstis tuo, kad jai labai svaigsta galva. Šį galvos svaigimą ji palygino su tuo, kurį patyrė atostogaujant kalnuose. Tuomet daktarai nustatė – „Vertigo“, sutrikimas, kuris yra susijęs su vidinės ausies pokyčiais dėl slėgių kaitos. Kadangi šį kartą kalnuose nebuvome, nusprendėme, kad gal tai gali būti susiję su prastoku maitinimosi rėžimu.
Vieną dieną grįžtu namo, ir randu žmoną gulinčią ant žemės, o šalia nutrauktktos lango užuolaidos – visa laimė, vaikelio šalia nebuvo ir jo nebuvo rankose kritimo metu. Nuvykus pas gydytojus, kurie nieko gero nepatarė ir nenustatė (tikriausiai esat girdėję apie Anglijos sveikatos apsaugos sistemos kokybę…), tačiau žmona sugebėjo išsireikalauti, kad jai būtų atlikti kraujo tyrimai. GP (šeimos gydytojas) pažadėjo, kad su mumis susisieks, kai tik žinos laiką, kuomet bus užrezervuota/atlaisvinta vieta kraujo tyrimams atlikti.
Tą patį vakarą, skaitydamas knygą pajutau, kad man taip pat sukasi galva. Numojau į tai ranka, galvodamas, kad nuovargis ir įtampa daro savo.
Savaitei bėgant, situacija Londone pasidarė labai įtempta, ir galiausiai mano darbovietė nutarė, kad nuo šiol dirbsime tik nuotoliniu būdu.
Kadangi tuo metu rašiau programinę įrangą televizoriams, teko susipakuoti keletą gremėzdų į taksi ir apsikrovus keliauti namo. Jau grįžtant, pajutau, kad peršti gerklę ir apskritai savijauta – tampa nekokia.
Grįžus namo ir atėjus vakarui, kai vaikas užmigo, tyloje su žmona susitikom akis į aky, pasišnekėjom ir supratom – kad su mumis kažkas ne taip, mes abu nesijaučiam sveiki. Sunkus/skaudus supratimas, kai kitam kambary guli mažas vaikas, o už lango siaučia dar visiškai nežinomas, mirtinas virusas ir abu jaučiamės blogai/neįprastai.
Nuo tos dienos mūsų sveikatos situacija su kiekviena diena prastėjo.
Stengsiuosi neišsiplėsti, bet simptomai kuriuos jutome buvo tokie:
– Galvos svaigimas / nugebėjimas koncentruotis
– Šokinėjanti temperatūra
– Krūtinės spaudimas
– Skonio ir kvapo dingimas
– Apetito dingimas
– Širdies ritmo sutrikimai
– Miego sutrikimai dėl suaktyvėjusio krūtinės spaudimo naktimis
– Reprodukcinių organų ir inkstų diegimas
– Pneumonija (man)
Su kiekviena diena sirgom vis labiau, darėsi vis sunkiau, man išsivystė plaučių problemos – sutriko kairiojo plaučio veikla, vėliau ir dešiniojo. Jausmas buvo toks, kad plaučiai lyg užpildyti kažkuo, ko pasėkoje įkvėpti deguonies galėjau labai mažai. Skambinau į greitąją pagalbą tris kartus, bet visus kartus pagalba buvo atsakyta ir liepta izoliuotis. Tuo metu apie testavimą dar nebuvo kalbos aplamai, o apie priėjimą prie testų – be šansų.
Kadangi Lietuvoje visi vis dar į šį virusą žiūrėjo labai skeptiškai, su nepasitikėjimu, aš nusprendžiau pasidalinti mūsų ligos istorija feisbuke – tam, kad nupasakoti realią situaciją, palietusią mus asmeniškai ir šiek tiek įvesti atsargumo ir drausmės žmonių mintyse. Istorija žinoma buvo pasidalinta daugybę kartų ir ji išplito interneto platybėse ganėtinai greitai. Sekančią dieną, mano nuostabai, su manimi susisiekė krūva žurnalistų, norėdami ja pasidalint). Jausdamas pareigą įspėti žmones, sutikau duoti interviu ir pasidalinau mūsų istorija.
Štai keletas pavyzdžių, kur apie tai galima paskaityti/pamatyti žiniasklaidoje:
Spėju, kad šie puslapiai po šio mano pasidalinto pranešimo (kaip ir pats pranešimas ar netgi mano profilis) gali greitai dingti, tad dėl visą ko padarau „screenshotus“ ir patalpinsiu juos komentaruose.
Jeigu tada tik aš būčiau žinojęs, kaip visa ši istorija rutuliosis toliau!….
Aš dabar gailiuosi, kad leidau savo istorijai taip išplisti. Štai kas buvo toliau…..
Mes galiausiai pasveikome (po daugiau nei mėnesio, labai komplikuotos ligos), tačiau šampano butelio atšventimui, atsidaryti nespėjome. Staiga, vėl pradėjome jausti, kad mums prasideda relapsas.
Vieną dieną, širdies ritmo sutrikimai, silpnumas, galvos svaigimas – viskas ėmė ir vėl pradėjo kartotis. Tačiau šį kartą, mes pastebėjome ir kitų keistų dalykų, kaip aš mėgstu vadinti – „red flags“.
—————————
1. Pirmoji keistenybė
Pastebėjome, kad tiek man, tiek mano žmonai simptomai prasideda vienu ir tuo pačiu metu. Du skirtingi organizmai, skirtingos lytis ir fiziniai duomenys, o priepuoliai prasidėdavo būtent tuo pačiu metu. Pvz. vieną dieną buvome skirtinguose kambariuose, ir man prasidėjo dūsimas, krūtinės spaudimas, staiga girdžiu žmonos šauksmą iš kito kambario: – Ar jauti, ir vėl prasideda?
2. Antroji keistenybė
Mums prasidėjo priepuoliai ir vėl pradėjome jaustis blogai. Buvo labai karšta diena, o kadangi žmona gamino vištieną ir išmetė likučius į šiukšliadėžę, nusprendžiau, kad reikia išnešti šiukšles iš karto, kad nesklistų blogas kvapas.
Gyvenome ketvirtame, naujos statybos namo, aukšte. Šiukšlių laikymo kambarys čia buvo įrengtas požeminiame, dviejų aukštų garaže.
Paėmiau šiukšlių maišus ir ėjau į liftą, leidžiuosi, o nusileidus į požeminį garažą pajutau, kaip visas blogumas kurį jutau – pradingo. Dingo krūtinės spaudimas ir dusulys, pagalvojau, kad gal dėl to, kad garaže buvo vėsiau – atgaivino mane.
Išmečiau šiukšles, kylu liftu atgal į butą ir jaučiu, kaip su kiekvienu aukštu man darosi vėl vis blogiau ir blogiau, simptomai, kuriuos jaučiau prieš tai – sugrįžta.
Parėjęs, paėmiau žmonai už rankos ir nusivedžiau ją į liftą. Leidomės žemyn į požeminį garažą kartu. Žmona patvirtino – negalavimai požeminiame garaže dingo.
3. Trečioji keistenybė
Visą laiką, kol sirgome ir šiek tiek po to, kai rodėsi, kad jau pasveikome – buvome saviizoliacijoje ir maistą užsisakinėjome internetu. Anglijoje tai įprasta praktika ir kainuoja labai pigiai.
Tačiau, tai pradėjo daryti labai daug žmonių, ir užsisakyti naujų „slotų“ (vietų pristatymui) buvo praktiškai neįmanoma.
Taip atėjo metas pirmajam vizitui į „highstreet“ arba lietuviškai, centrinėje gatvėje esančias maisto prekių parduotuves.
Apsimuturiavau, užsidėjau kaukę ir pirštines, pasiėmiau „karutį“ ir – pirmyn.
Vos priėjus pirmąją sankryžą pastebėjau, kad ant šviesoforų atsirado kažkokios tai naujos dėžutės, primenančios greičio matuoklius.
Pastebėjau kad, visame matomame horizonte išdygę nauji telekomunikacijų bokštai, nemažai naujų vaizdo stebėjimo kamerų, kai kurios – masyvios, palyginus su įprastomis.
Taipogi pastebėjau, kad ant gatvės apšvietimo (LED lempos) atsirado kauburiukai, kurių nebuvo anksčiau, tokios lyg ir antenėlės.
Tuo metu UK mirtingumas pasivijo Italiją ir buvo pats pikas, visi karantinavosi, didžiulė baimė ir nežinomybė – o mieste sudiegtos ir diegiamos naujos technologinės infrastruktūros.
P.s. Esu užfiksavęs visus šiuos vaizdus nuotraukose, pasidalinsiu jomis komentarų sekcijoje.
—————————
Analizuojant susidariusią situaciją, mūsų savijautą ir sisteminant visą informaciją, badžiau suprasti, kas iš tikrųjų su mumis vyksta, taip prisijungiau prie „covid support“ feisbuko grupių (labai tai rekomenduoju ir jums: nesvarbu sergate, ar ne), kur žmonės dalinasi savo patirtimis.
Iš ten esančių žmonių pasakojimų pamačiau, kad simptomų spektras yra labai platus, ir kai kurie iš jų patiria ir netgi labai keistus simptomus, tokius kaip:
– Diabeto atsiradimas/paūmėjimas
– Dantenų skausmai
– Plaukų slinkimas
– Odos nudegimai / išbėrimai
Bent pusei iš sergančiųjų, jeigu nedaugiau, kosėjimas – nepasireiškė, kas parodo, kad šį liga nėra visiškai tokia, kokią mums bando parodyti žiniasklaida ir medikai – kad ji respiratorinė. Gal COVID tai tik pavadinimas apjungiantis keletą ligų?
Visa tai mane paskatino domėtis apie radiacijos sukeliamas ligas, bei jų sukeliamus šalutinius poveikius. Netgi radau žmogų, kuris įveikė vėžį. Savo ligos procese gydėsi radiacijos terapija. Sužinojau kad skonio/kvapo dingimas – arba metalinis skonis ir kvapas – labai dažnas šalutinis reiškinys pasireiškiantis žmonėms po radijo terapijos.
Radiacija veikia visus gyvo organizmo audinius, ypatingai minkštuosius. Neretai raumenys išbrinksta/plečiasi, taip pat galingiausias žmogaus raumuo – širdis. Jai išsiplėtus atsiranda krūtinės ląstos spaudimas, darosi sunku kvėpuoti.
Taipogi, dėl audinių uždegimo žmonėms neretai ilgą laiką skauda nugaros/pečių sritį. Skausmas primenantis vėjo perpūtimą (aš tarp kitko, irgi tai jaučiau).
Dėl radiacijos atsiranda visa eilė negalavimų, kur ir kokie jie atsiranda priklauso nuo kelių faktorių:
1. Paveiktos kūno dalies (ar viso kūno)
2. Radiacijos (elektromagnetinių bangų) dažnio, kuriuo veikiamas biologinis organizmas
3. Veikiamo asmens sveikatos
4. Kietųjų metalų kiekio organizme
Aukštų dažnių elektromagnetinių bangų spinduliuotės ligą greitai išduodantys simptomai:
– Vidinės ausies problemos (galvos svaigimas)
– Širdies ritmo sutrikimai
– Vienu metu keliems asmenims pasireiškiantys ir praeinantys tie patys simptomai
– Brain fog (koncentracijos ir mąstymo sutrikimai).
– Burnos ertmės apsitraukimas balta plėve, bei padidėjęs jautrumas (tarsi viskas būtų nudegę)
– Zvimbėjimas ausyse arba aukšto dažnio virpesių girdėjimas/jūtimas
Labai norėčiau plėstis ir plėtoti šią istoriją su visais pastebėjimais (apie testavimą, skiepus ir kitus reikalus) kuriuos aš renku iki pat šių dienų, bet šiuo metu – susilaikysiu.
Aš asmeniškai netikiu, kad virusas egzistuoja, bet to paneigti negaliu. Ir neneigiu. Gal ir egzistuoja. Aš esu tikras, kad mes sirgome COVID liga, bet esu įsitikinęs, kad mūsų ligos sukėlėjas – nebuvo virusas.
Kaip metų pradžioje, bandžiau įspėti žmones dėl viruso, taip dabar noriu įspėti dėl telekomunikacinių technologijų. Yra pilna medžiagos, video – kur teigiama, kad naujos kartos telekomunikacinė technologija yra saugi, tačiau visiškai nėra informacijos apie jos infrastruktūrą, viešų planų ar informacijos apie jos diegimo strategijas. Daugybė prieštaraujančios informacijos: vienur teigiama, kad 5G dar net nediegiamas, o kitur – kad jis buvo išbandomas Telios prieš porą metų.
5G ir Terragraph infrastruktūra yra diegiama jau eilę metų, tačiau iki šiol diegimas apsiribojo didžiųjų antenų atnaujinimu ir statymu. 5G infrastruktūra palaiko ir 4G ryšį, tad atnaujinus infrastruktūrą ją galima tiesiog laikyti paleistą ant žemesnių dažnių elektromagnetinių bangų.
Šiuo metu aktyviai vyksta mažųjų celių diegimas. Tai antenos, gebančios skleisti plataus diapazono / aukšto dažnio elektromagnetines bangas. Antenos palaikančios iki 750 įrenginių vienu metu. Tokia įranga yra montuojamos ant gatvės apšvietimo stulpų, po kanalizacijos dangčiais – priklausomai nuo dizaino sprendimų – gali būti visiškai nematoma. Štai 2015 metų video apie senesnio tipo mažąsias „celes“:
Visa esmė, kurios niekaip nepajėgia suvokti žmonės, neigiantys 5G infrastruktūros keliamą pavojų, yra ta – kad infrastuktūra gali būti, yra pajungta pastoviu, žemesnių dažnių rėžimu. Dažniais kurie – yra mažai kenksmingi. Tačiau esant poreikiui – tie dažniai gali būti sukelti programiškai, arba tiesiog – mygtuko paspaudimu, iki tokių, kurie greitai sukelia negalavimus. Belieka pasitikėjimo klausimas, ar gali būti tokių, kurie nuspaustų tą mygtuką, sukeliantį dažnius? Atsakyk sau į klausimą, ką tu žinai apie greta esantį telekomunikacijų bokštą? Ką žinai apie jo specifikacijas?
Pasižiūrėkite, į tai, kas darosi Pasaulyje, prisiminkite istoriją – kaip žydai kažkada, naiviai ėjo į dušus. Jie juk tikėjo, kad viskas bus gerai… Kad joks žmogus, nepadarytų to, kas su jais buvo daroma. Mes užmiršome tas pamokas. Ar manote, kad visi psichopatai išnyko nuo žemės paviršiaus? Ar manote, kad Žemėje nebėra tų, kurie mano, kad jie yra labiau vertesni, negu likusieji?
Iki šiol, mano nuomone, Lietuvoje ligos atvejai buvo sufalsifikuoti (esu matęs daugybę asmeniškų patirčių pasidalinimų, ta tema) arba „įvežtiniai“. Tačiau pasiekia žinios, kad žmonės pradeda realiai ir sunkiai sirgti.
Pažinkite savo ligos priežastis, atkreipkite dėmesį į aplinkui esančią miesto infrastruktūrą. Nepasitikėkite aklai informacija, kuri yra patogiai pakišama po nosimi.
Žemiau video sudarytas iš vaizdų darytų Šiaulių mieste:

 

97