Tuti.lt

Tavo laisvalaikis internete

Avininkystė – ne tik mėsai, pirštinėms, bet ir statyboms

Avininkystės profesionalai ir mėgėjai tradiciškai rinkosi specializuotoje avininkystės parodoje „Avis aprengs ir pamaitins 2021“, vykusioje Radviliškio rajone. Šioje – jau devintojoje – parodoje lankytojai ne tik pamatė 17 veislių avis, bet ir galėjo stebėti jų kirpimą, ragauti produkciją, pagamintą iš avienos, grožėjosi parodomuoju žirgų konkūru bei senovinių automobilių paradu. Smalsuolių laukė tautodailininkų, amatininkų bei avininkystės reikmenų mugė. Profesionalams vyko seminarai aktualiomis avininkystės temomis.

Tiek įvairių avių veislių, lietuvio akiai net egzotiškų, vienoje vietoje retas kuris avių augintojas matęs, ką ir bekalbėti apie parodos lankytojus, kuriems avis asocijuojasi su visiems įprastu baltavilnės paveikslu. Parodoje avys stebino ir spalvų gama, ir išvaizda. Puikavosi čia ir angoros ožkos, kurios duoda vilnos kaip avys, bet duoda ir pieno, kaip ožkos, tad atvyko į parodą lygiomis teisėmis, kaip ir kitos avys.

Parodoje susirinkę avių augintojai tiek iš Lietuvos, tiek iš Latvijos dalijosi ne tik savo pasiekimais, džiaugsmais, bet ir įžvalgomis apie avininkystės perspektyvas bei kylančius iššūkius.

Avininkystės perspektyvos Lietuvoje, anot UAB „Genetiniai ištekliai“ direktoriaus pavaduotojo Rimanto Kairio, gerėja ir turėtų dar plėstis, tik avių augintojams reikėtų daugiau dėmesio skirti selekciniam darbui, šėrimo ir avių laikymo kokybės gerinimui. Užsiimti avininkyste reikia ne vien noro, bet ir specifinių žinių, darbinių įgūdžių, selekcinio darbo supratimo.

„Džiugu, kad mėsinių avių auginimu domisi jaunoji ūkininkų karta. Dėl vartojimo poreikių augimo, sveikos gyvensenos, didėja  ėrienos paklausa. Avininkyste užsiima nederlingose Rokiškio, Anykščių, Utenos, Alytaus, Lazdijų ir kt. žemėse ūkininkaujantieji. Šiuose rajonuose grūdinių kultūrų derliai menki, vyrauja pievos ir ganyklos. Tad čia perspektyvu auginti galvijus ar avis. Užaugintą mėsinių veislių avių prieauglį galima realizuoti vietinėje rinkoje arba parduoti ES šalims. Ypač perspektyvūs turėtų būti avių veislininkystės ūkiai, kurie aprūpintų veisline medžiaga avių augintojus“, – teigia R. Kairys.

Šiemet iki liepos 31 d. Lietuvos skerdyklose paskerstos 5 668 avys. Liepos mėnesį vidutinė avių supirkimo kaina siekė 148,74 Eur/100 kg gyvojo svorio ir 465,10 Eur/100 kg skerdenų. Iki minėtos datos eksportuotos 562 avys, daugiausia – į Latviją ir Baltarusiją. Importuotos 191 avys, daugiausia – iš Prancūzijos ir Nyderlandų.

Avių vilna ateityje bus apšiltinami pastatai?

Ar žinojote, kad avių vilna gali būti naudojama ne tik kojinėms megzti ar antklodėms siūti, bet ir pastatams apšiltinti?

Laboratoriniai bandymai parodė, kad termoizoliacinės medžiagos iš avių vilnos šilumos laidumo koeficientas yra geras, niekuo nenusileidžiantis kitoms apšiltinimo medžiagoms, o 20 ūkininkų iš visos Lietuvos sutiko ją išbandyti. Ūkininkai patys renkasi, ką apšildyti, ar pastogę, ar sienas – kuo įvairesnis panaudojimas, tuo daugiau galimybių gali atsirasti. Tikimasi grįžtamojo ryšio, sužinoti, kaip jiems sekėsi su ta vilna tvarkytis, kokie yra praktinio naudojimo privalumai ir keblumai. Planuojama spalio mėnesį, esant tinkamam temperatūrų skirtumui, atlikti jų papildomą termovizinį matavimą. Tuomet bus aišku, ką reikia taisyti, tobulinti. Jei ūkininkai įvertins ją teigiamai, idėja skinsis kelią toliau.

Toks šiurkščiavilnių avių vilnos panaudojimas termoizoliacinės medžiagos gamybai padėtų spręsti šiurkščiavilnių avių vilnos panaudojimo problemą. Taip pat būtų panaudoti ir atsinaujinantys žemės ūkio ištekliai, galėtų paskatinti bioekonomikos vystymąsi, o tokios medžiagos ekologiškesnes už akmens vatą ar putplastį, kai kokybės parametrai – panašūs.

Šis projektas yra įgyvendinamas pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos priemonės „Bendradarbiavimas“ veiklos sritį „Parama EIP veiklos grupėms kurti ir jų veiklai vystyti“.

Parodą kartu su UAB „Genetiniai ištekliai“ organizavusi Lietuvos avių augintojų asociacija – vienintelė avių veisėjus vienijanti veisimo organizacija. Šiuo metu asociacija įgyvendina 5 grynaveislių veislinių avių veisimo programas, tarp kurių nacionalinių, į retų veislių programą įtrauktų avių veislių programos: Lietuvos juodgalvių, Lietuvos vietinių šiurkščiavilnių bei kitų veislių: Sufolkų, Tekselių, Il de Franso veislių programos.

Avys ir politika: kada, kam ir kiek

Avių augintojams valstybės teikiama finansinė parama labai praverčia, todėl, pasak Žemės ūkio ministerijos Gyvulininkystės ir veislininkystės skyriaus vadovo Arūno Šileikos, ministerija ir ateityje ketina teikti pagalbą šiam sektoriui: grynaveislių veislinių gyvūnų kilmės knygų rengimui ir tvarkymui, konkursų, prekybos mugių, parodų, skirtų ūkinių gyvūnų veislininkystei populiarinti, skatinti ir plėtoti, organizavimui ir dalyvavimui juose bei ūkinių gyvūnų genetinės kokybės ir produktyvumo tyrimams atlikti, ypač didelį dėmesį skiriant genomo tyrimams.

Avių augintojams teikiama ir parama iš Europos žemės ūkio garantijų fondo lėšų. Štai 2021 metais už 2020 m. išlaikytas mėsines avis išmokėta per 2,4 mln. Eur susietosios paramos.

2021 m. susietajai paramai  už mėsines avis skirta 2 667 136 Eur, o 2022 m. –  2 707 450 Eur. Susietoji parama už 2021 metus už mėsines avis bus mokama  tik 2022 m., o už 2022 m. – 2023 metais nuo kovo 1 d. iki birželio 30 d., nes mėsinių avių išlaikymo laikotarpis yra tinkamas iki einamųjų metų gruodžio 31 d.

2022 metams Europos Komisija notifikavo  susietosios paramos už mėsines avis schemos  pakeitimus. Iki 30 kalendorinių dienų sutrumpintas mėsinės avies nepertraukiamas išlaikymo laikotarpis ūkyje, tačiau mėsinių avių  amžius išlieka toks pats – ne mažiau kaip 60 kalendorinių dienų.

2021 m. rugpjūčio mėn. duomenimis, Lietuvoje 9 312 laikytojų laikė 156769 avis, iš jų – 61 783 ėriavedes. Daugiausia ūkių (9128) laiko iki 100 avių, 101 ir daugiau avių laikoma 184 ūkiuose.

12