Tuti.lt

Tavo laisvalaikis internete

Bekelės sporto mėgėjams reikėtų susimąstyti

Išvažinėtas dirvožemis, nulaužyti augalai, sudrumstos laukinių gyvūnų gyvenvietės – tokius ir panašius pažeidimus Lietuvos saugomose teritorijose aplinkosaugininkai fiksuoja nuolatos. Deja, taisyklių nepaisantys bekelės sporto mėgėjai neretai nesusimąsto, kokią žalą daro gamtai.

Saugomos teritorijos sudaro maždaug 17,5 procento viso Lietuvos ploto. Čia gamta kiekvienas iš mūsų turėtume rūpintis itin atsakingai, mat saugomos teritorijos steigiamos vertybių, kraštovaizdžio ar biologinės įvairovės išsaugojimui. Vis tik kaip pastebi Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos (VSTT) Kraštovaizdžio apsaugos skyriaus vedėja Agnė Jasinavičiūtė, ne visi gyventojai supranta tokių teritorijų svarbą, ieškodami pramogų paverčia jas nelegaliomis keturračių ir kitų motorinių transporto priemonių trasomis.

„Saugomų teritorijų plotai yra dideli, tad įvardinti tikslaus pažeidimų skaičiaus negalime. Dažnu atveju saugomų teritorijų direkcijų specialistai užfiksuoja jau padarytą žalą. Matyti pažeidimus tenka ir socialiniuose tinkluose, mat bekelės sporto mėgėjai čia pasidalina nuotraukomis. Vieni galbūt nežino taisyklių, kiti tyčia nepaiso draudimų ir netgi organizuoja specialius turus ten, kur tai daryti griežtai draudžiama“ – sako A. Jasinavičiūtė.

Gamta pati neapsigins

Kas gi nutiks, jei apsuksiu kelis ratus keturračiu? – tikriausiai galvoja ne vienas bekelės mėgėjas. Tačiau iš pažiūros nekaltas pasivažinėjimas gali pridaryti neatitaisomos žalos gamtai: transporto priemonės naikina dirvožemį, ardo kraštovaizdį, niokoja kultūros paveldo objektus, žaloja saugomų teritorijų gyvūniją bei augmeniją.

„Keturračiai ardo paklotę, o tai sukelia eroziją. Pasitaiko atvejų, kuomet keturračiais važinėjama ir pėstiesiems skirtais pažintiniais takais, tad ne tik gadinama infrastruktūra, bet ir keliamas pavojus keliaujantiems pėsčiomis. Labai svarbu įvertinti ir tai, kad keliamas triukšmas trikdo gyvūnus, o jų – ypatingai saugomų rūšių – šiose teritorijose išties nemažai, – pastebi specialistė. – Tai, kad gamta pati negali apsiginti, nereiškia, kad turime teisę su ja elgtis kaip panorėję: žaloti, ardyti ir nesirūpinti, kas bus po to.“

Paklausta, dėl kokių priežasčių įprastai susiduriama su tokio pobūdžio pažeidimais saugomose teritorijose, A. Jasinavičiūtė pastebi: ne visi bekelių sporto mėgėjai žino įstatymus ir taisykles.

„Specialiųjų žemės sąlygų naudojimo įstatymas nurodo, kad važinėti saugomose teritorijose ne keliais yra griežtai draudžiama“ – sako specialistė. Tačiau kas yra kelias, kiekvienas interpretuoja savaip.

„Kai kam gali atrodyti, kad kelias yra pėsčiųjų takas, kuriuo gali važiuoti dviračiai ar žiemą pračiuožti lygumų slidininkai. Jokiu būdu. Kelias – tai inžinerinis įrenginys, apibrėžtas Kelių įstatyme“, – aiškina A. Jasinavičiūtė. Dažniausias tokių pažeidėjų pasiteisinimas – nežinojau. Tačiau kaip pastebi specialistė, nežinojimas nuo atsakomybės neatleidžia.

Netrūksta ir tokių, kurie įstatymus ir taisykles puikiai žino, tačiau piktybiškai jų nepaiso. Važinėja saugomose teritorijose puikiai suprasdami galimas pasekmes. Jei įstatymų nežinantiems pažeidėjams įprastai pakanka paaiškinti taisykles, piktybiniai pažeidėjai į gresiančias baudas dažniausiai tik numoja ranka, o apie žalą gamtai greičiausiai apskritai nesusimąsto. Deja, visuotinės kultūros ir pagarbos gamtai vien tik įstatymais neapibrėšime. Ją reikia ugdyti.

„Karantinas parodė, kad gamta mums visiems yra didelė vertybė – ir keliaujantiems pėsčiomis, ir transportu. Todėl visais įmanomais būdais stengiamės šviesti visuomenę ir prašome nevažinėti gamtinėse teritorijose ne keliais. Nustačius pažeidėjus, už tai gresia nemažos baudos, kurių dydis priklauso nuo padarytos žalos, todėl norintiems pasivažinėti transporto priemonėmis, derėtų pasitikrinti, kur yra saugomos teritorijos, kuriose tai daryti draudžiama. Tą nesunkiai galima padaryti oficialiame Saugomų teritorijų valstybės kadastre“, – sako pašnekovė.

Su sportininkais vyksta dialogas

Viena iš veiklų, kuria VSTT siekia šviesti visuomenę ir bekelės mėgėjus apie saugomų teritorijų pažeidžiamumą, – aktyvus bendravimas su šio sporto atstovais. A. Jasinavičiūtė pastebi, kad atsakingų keturračių bei motociklininkų klubų, kurie savo narius ne tik informuoja apie saugomas teritorijas, galimus ir legalius maršrutus, bet ir nuolat konsultuojasi su saugomų teritorijų specialistais, pastaruoju metu iš tiesų daugėja.

„Bendradarbiaujame su Lietuvos automobilių sporto federacija (LASF), Lietuvos motociklų sporto federacija (LMSF), taip siekdami kartu edukuoti tiek autosporto mėgėjus, tiek sportininkus profesionalus apie žalą, kuri daroma važinėjant motorinėmis transporto priemonėmis saugomose teritorijose, ypač bekele. Aukšto meistriškumo sportininkai turi rodyti pavyzdį pavieniams mėgėjams kaip ir kur treniruotis, varžytis“, – neabejoja VSTT atstovė.

Šiuo tikslu kartu su LASF ir LMSF buvo parengtas ir interaktyvus informacinio pobūdžio žemėlapis, skirtas visiems, užsiimantiems aktyviu autosporto laisvalaikio praleidimu Lietuvos teritorijoje ir norintiems tai daryti atsakingai. „Žemėlapyje pažymėtos saugomos teritorijos, vietos, kuriose draudžiama važinėti motorinėmis transporto priemonėmis, oficialios trasos treniruotėms ir kt.“, – pasakoja A. Jasinavičiūtė.

Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie AM primena, kad važinėtis sporto, treniruočių ar kitų atrakcijų tikslais galima tik tam skirtose specialiose teritorijose, trasose, o atskirais atvejais – karjeruose ir kt. Tokios trasos turi būti įteisintos ir pažymėtos atitinkamuose teritorijų planavimo dokumentuose.

34