2021-04-18

Tuti.LT

Tavo laisvalaikis internete

Daugėja NVO statusą turinčių nevyriausybinių organizacijų

Lietuvoje veikiančios nevyriausybinės organizacijos (NVO) jau kurį laiką gali Registrų centre nemokamai įregistruoti vadinamąjį NVO statusą, žymą, leidžiančią lengviau identifikuoti naudą visuomenei kuriančias asociacijas, labdaros ir paramos fondus ar viešąsias įstaigas. Šių metų pradžioje Registrų centro iniciatyva atverti Juridinių asmenų duomenys rodo, kad iki šiol tokia galimybe pasinaudojo beveik 1 tūkst. skirtingų organizacijų, o aktyvumu išsiskiria Kėdainių, Raseinių ir Vilkaviškio rajonuose veikiantys nevyriausybininkai.

Registrų centro atvirų duomenų puslapyje (www.registrucentras.lt/atviri_duomenys/) patalpinti duomenų rinkiniai apie juridinius asmenis, turinčius įregistruotą žymą „Nevyriausybinė organizacija“. Nuo praėjusių metų spalio šią žymą nemokamai įsiregistravo apie 830 skirtingų viešųjų įstaigų, labdaros ir paramos fondų bei asociacijų.

Didžioji dauguma (apie 80 proc.) NVO statusą turinčių juridinių asmenų yra įvairią naudą visuomenei kuriančios viešosios įstaigos. Maždaug 16 proc. save nevyriausybine organizacija identifikuoja asociacijos, o mažoji dalis tarp šią žymą įregistravusių yra labdaros ir paramos fondai.

Žvelgiant į NVO statuso registravimą geografiškai, be abejo, dominuoja šalies didmiesčiai, kuriuose veikiančių organizacijų kiekis apskritai yra didžiausias. Tačiau pastebimu aktyvumu iš kitų savivaldybių išsiskiria ir Kėdainių, Raseinių bei Vilkaviškio rajone registruotos nevyriausybinės organizacijos. Šiuo metu šiuose regionuose galima rasti po kelias dešimtis organizacijų, turinčių NVO statusą.

NVO statuso registravimas leidžia ne tik lengviau identifikuoti visuomenės labui veikiančias asociacijas, labdaros ir paramos fondus ar viešąsias įstaigas, bet ir turėti tikslesnius duomenis apie šalyje veikiančias nevyriausybines organizacijas ir taip užtikrinti efektyvesnį valstybės politikos formavimą, stiprinant nevyriausybines organizacijas.

Visuotinai pripažįstama, kad vienas iš svarbiausių atviros visuomenės bruožų yra nevyriausybinių organizacijų, kurios aktyviai skleidžia savo idėjas, stengiasi gerinti vietos bendruomenių gyvenimo sąlygas, padeda tiems, kuriems labiausiai reikia pagalbos, gausa bei įvairovė. Nevyriausybinėmis organizacijomis jos vadinamos pabrėžiant, kad jos yra įkurtos ne valdžios iniciatyva, tai yra savanoriškos organizacijos, įsteigtos laisva žmonių valia, piliečiai į šias organizacijas buriasi ir jas remia savanoriškai.

NVO žyma – vos kelių mygtukų paspaudimu

Neatlygintinai įregistruoti NVO statusą nevyriausybinei organizacijai paprasta – viešosios įstaigos, asociacijos, labdaros ir paramos fondo ar kito juridinio asmens vadovas tai gali padaryti neišvykęs iš namų, o paprasčiausiai prisijungęs prie Registrų centro savitarnos.

Savitarnos sistemoje organizacijos vadovas vos per kelias minutes gali užpildyti ir pateikti prašymą įregistruoti Nevyriausybinės organizacijos žymą. Detalią instrukciją, kaip pateikti prašymą galima rasti čia.

Pateikti prašymą įregistruoti NVO žymą nevyriausybinių organizacijų atstovai gali ir atvykę į vieną iš Registrų centro klientų aptarnavimo padalinių.

Žyma Juridinių asmenų registre, kad juridinis asmuo yra nevyriausybinė organizacija, įregistruojama per 3 darbo dienas.

Paramos gavėjų – per 35 tūkstančius

Juridinių asmenų registre juridiniai asmenys taip pat gali įregistruoti paramos gavėjo statusą. Tokį statusą turinčių įmonių ar organizacijų duomenys taip pat pateikiami prie atvertų Juridinių asmenų registro duomenų.

Iš jų matyti, kad šiuo metu paramos gavėjo statusą turi daugiau kaip 35 tūkst. juridinių asmenų. Vien per praėjusius metus šis statusas įregistruotas daugiau kaip 1 tūkst. kartų.

Teisės aktų numatytais atvejais paramos gavėjo statutas gali būti išregistruojamas. Pavyzdžiui, Registrų centras savo iniciatyva šį statusą gali išregistruoti, jei juridinis asmuo vėluoja teikti finansinę ataskaitą. Iki šiol dėl vienokių ar kitokių priežasčių paramos gavėjo statutas išregistruotas daugiau kaip 4 tūkst. organizacijų, o vien tik per praėjusius metus šio statuso neteko per 1 tūkst. juridinių asmenų.

Atverti duomenys apie įmones ir organizacijas

Valstybinės reikšmės registrus ir informacines sistemas tvarkantis Registrų centras sausio pabaigoje neatlygintinam naudojimui visuomenei atvėrė Juridinių asmenų registro duomenis. Duomenų rinkiniai apie įregistruotas įmones, jų pavadinimus, buveinių adresus ir kitą sukauptą informaciją papildė praėjusiais metais visuomenei atvertus Nekilnojamojo turto bei Adresų registrų duomenis.

Juridinių asmenų registre šiuo metu tvarkomi daugiau kaip 250 tūkst. juridinių asmenų duomenys. Kiekvienais metais Lietuvoje įregistruojama po daugiau kaip 10 tūkst. naujų uždarųjų akcinių bendrovių, mažųjų bendrijų, viešųjų įstaigų, asociacijų ar kitų teisinių formų juridinių asmenų. Išregistruotų juridinių asmenų sąraše galima rasti per 200 tūkst. juridinių asmenų, kurie šiandien jau nebeegzistuoja.

Siekdamas prisidėti prie valstybės ir visuomenės pažangos bei skatindamas naujų aukštųjų technologijų produktų ir paslaugų kūrimą, žinių ekonomikos vystymąsi, Registrų centras pirmuosius atvirų duomenų rinkinius visuomenei atvėrė dar 2019 metų viduryje, kai buvo atverti Nekilnojamojo turto registre esantys duomenys apie beveik 5 mln. Lietuvos NT objektų. Praėjusių metų viduryje šiuos duomenų rinkinius papildė Adresų registro duomenys – daugiau kaip 2 mln. unikalių adresų.

Atvėrus Juridinių asmenų registrą, kitu etapu numatoma iki kitų metų visuomenei atverti dar vieno svarbaus registro, t.y. Gyventojų registro, nuasmenintus duomenis. Vėlesniais etapais ketinama atverti ir kitų registrų, pavyzdžiui, Hipotekos ar Turto arešto aktų registrų, bei informacinių sistemų duomenis. Užbaigus šį etapą viešai bus publikuoti pagrindiniai duomenys iš svarbiausių registrų.

Visus Registrų centro atvertus duomenis galima rasti įmonės interneto svetainėje, adresu www.registrucentras.lt/atviri_duomenys ir atsisiųsti juos naudoti patogiais atvirų duomenų formatais.

Apie Registrų centrą

Registrų centras tvarko pagrindinius valstybės informacinius išteklius – valstybės registrus ir informacines sistemas – ir tai darydamas vadovaujasi jų valdytojų (skirtingų valstybės institucijų) nustatytomis tvarkomis ir taisyklėmis. Šiuo metu Registrų centras prižiūri 11 valstybinės reikšmės registrų ir apie 20 informacinių sistemų bei nuolatos teikia pasiūlymus jų valdytojams dėl registrų ir sistemų atnaujinimo, taip pat pagal poreikį diegia valdytojų patvirtintus registrų ir sistemų modernizavimo sprendimus.

68
Dalinkis naujienomis