Tuti.lt

Tavo laisvalaikis internete

Didėja pasitikėjimas ligonių kasomis

Daugiau nei pusė Lietuvos gyventojų yra pakankamai gerai informuoti apie šalyje veikiančią privalomojo sveikatos draudimo (PSD) sistemą ir pasitiki ligonių kasomis, suteikiančiomis apdraustiesiems šiuo draudimu sveikatos paslaugų kompensavimo garantiją.

Naujausias šalies gyventojų informuotumo ir pasitikėjimo PSD sistema bei ligonių kasomis sociologinis tyrimas, kurį Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) užsakymu atliko rinkos ir visuomenės nuomonės tyrimų kompanija „Spinter tyrimai“, rodo, kad net 62 proc. apklaustųjų jaučiasi labai gerai ir gerai informuoti apie PSD sistemą. Dažniausiai PSD asocijuojamas su mokesčiais, sveikatos draudimu bei sveikatos priežiūros paslaugomis.

Kartu tyrimas atskleidė visuomenėje apie PSD vis dar egzistuojant kai kuriuos mitus. Pavyzdžiui, pusė apklaustųjų įsitikinę, kad laisvai rinktis gydymo įstaigą galima tik ten, kur esi deklaravęs gyvenamąją vietą. Taip pat padaugėjo manančiųjų, kad kompensuojamieji vaistai per pastaruosius 3 metus jiems pabrango. Be to, rinkdamiesi kompensuojamuosius vaistus pacientai prisipažino labiau linkę pasitikėti senu medikamentu, o ne rinktis mažesnę priemoką.

Klausiami, kokios informacijos apie PSD jiems trūksta, apklaustieji dažniausiai nurodė pasigendantys informacijos apie sveikatos priežiūros paslaugų apmokėjimą (52 proc.) ir PSD fondą (48 proc.). 43 proc. gyventojų, kurie neslėpė nesantys gerai informuoti apie Lietuvoje veikiančią sveikatos draudimo sistemą, sakė pasigendantys informacijos apie vaistų ir medicinos pagalbos priemonių kompensavimą, 28 proc. – apie PSD naudą.

Beje, dauguma (69 proc.) apklaustųjų teigė girdėję apie galimybę sužinoti, kiek kainavo jų gydymas, ir gauti tų duomenų suvestinę: 18 proc. girdėjo apie galimybę ir žino, kaip tai padaryti, 51 proc. teko apie tai girdėti, bet nežino, kaip tai padaryti. 24 proc. respondentų per paskutinius 12 mėnesių už suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas teko mokėti į gydymo įstaigos kasą. Pusei tą dariusiųjų  prieš mokant už suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas buvo paaiškinta, kodėl reikia mokėti.

Atsakymai liudija, kad net 65 proc. šalies gyventojų yra linkę pasitikėti ligonių kasomis: 10 proc. visiškai pasitiki, 55 proc. labiau pasitiki nei nepasitiki. Per penkerius pastaruosius metus pasitikėjimas ligonių kasomis išaugo 15 procentų.

14 proc. respondentų teigė, kad jiems teko spręsti klausimus tiesiogiai bendraujant su ligonių kasų darbuotojais. Tačiau daugumai (86 proc.) šalies gyventojų to daryti neteko. Absoliuti dauguma (97 proc.) apklaustųjų teigė, kad bendraudami su ligonių kasų darbuotojais jokių simbolinių dovanų jiems neteikė.

Informaciją apie ligonių kasų veiklą ir teikiamas paslaugas respondentai dažniausiai nurodė norintys sužinoti iš žiniasklaidos priemonių (64 proc.) ir internetu (50 proc.). 36 proc. apklaustųjų pageidautų būti informuoti elektroniniu paštu, 21 proc. – ligonių kasų leidžiamais leidiniais, 18 proc. – per socialinius tinklus, 14 proc. – kitomis priemonėmis, pavyzdžiui, juos tenkintų reklama viešajame transporte, gydymo įstaigose, vaistinėse ir kt.

Visą naujausią šalies gyventojų informuotumo ir pasitikėjimo PSD sistema bei ligonių kasomis sociologinį tyrimą galima pasižiūrėti čia.

92