2021-02-26

Tuti.LT

Tavo laisvalaikis internete

Drąsiai praneškite apie aplinkosauginius pažeidimus: jūsų asmens duomenų apsauga užtikrinama

„Apie pažeidimus Aplinkos apsaugos departamento Pranešimų priėmimo tarnybai pranešantiems žmonėms kartais kyla klausimas, ar jie patys dėl to nenukentės, ar mes užtikrinsime jų anonimiškumą, ar jų tapatybės neatskleisime pažeidėjams. Todėl mes patikiname: pranešėjų asmens duomenys tvarkomi tik teisėtai, sąžiningai ir skaidriai“, – pabrėžia Pranešimų priėmimo tarnybos viršininkas Mantas Arbūzas.

Pranešimų priėmimo tarnyba (PPT) per parą gauna tikrai daug (vidutiniškai apie 60) pranešimų apie pažeidimus. Žmonės informuoja apie brakonieriavimą, sužeistus gyvūnus, netinkamai tvarkomas atliekas, oro ar vandens taršą ir kitą aplinkai daromą žalą.

Pasak M. Arbūzo, pranešti apie pažeidimą paskambinusio asmens prašoma prisistatyti ir nurodyti savo kontaktinius duomenis: vardą, pavardę ir telefono numerį, ir tai daroma dėl svarbių priežasčių.

„Reaguojant į pranešimą, vykstant į galimą pažeidimo vietą, aiškinantis aplinkybes, pareigūnams prireikia pasitikslinti informaciją. Pavyzdžiui, tai svarbu, jei pranešėjas neturi galimybių nurodyti vietos koordinačių, o pažeidimas vyksta (ar įvyko) miške ar kai nurodomas netikslus adresas ir panašiais atvejais. Beje, nemažai pranešėjų nori sužinoti jų pranešto pažeidimo tyrimo rezultatus. O tai pareigūnai gali padaryti tik turėdami kontaktinius duomenis“, – aiškina PPT viršininkas.

Nors pareigūnai reaguoja ir į anoniminius pranešimus, praktika rodo, kad dažnai tokie pranešimai nepasitvirtina, būna, kad apie pastebėtus gamtosauginius pažeidimus pranešėjai teikia melagingą informaciją.

„Gavę pranešimą, mes vertiname informacijos turinį ir turime teisę nepradėti vykdyti aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės, jei iš pateiktos informacijos nėra galimybės nustatyti, kur rengiamasi padaryti, vykdomas ar įvykęs pažeidimas, – sako M. Arbūzas. – Taip pat neperduodame informacijos toliau tirti, kai ji neaiški ar (ir) nėra galimybės nustatyti, kokį pažeidimą rengiamasi padaryti, koks pažeidimas vykdomas ar padarytas ar gali būti padarytas.“

PPT viršininkas pabrėžia, kad asmens duomenys tvarkomi gavus pranešėjų sutikimą; taip, kaip tvarkyti asmens duomenis įpareigoja atitinkami teisės aktai, vykdant Departamentui pavestas viešosios valdžios funkcijas, kai asmens duomenis reikia tvarkyti dėl Departamento teisėto intereso. Be to, pranešėjui palikta teisė reikalauti ištrinti, ištaisyti ar apriboti duomenų tvarkymą, o prireikus yra galimybė teikiamus duomenis nuasmeninti.

„Apie pažeidimą pranešusio asmens  duomenis draudžiama atskleisti trečiosioms šalims (pvz., asmeniui, dėl kurio veikos pateiktas pranešimas), išskyrus atvejus, kai tai numato įstatymai. Atkreipiame dėmesį, kad duomenys, leidžiantys nustatyti pranešėjo tapatybę, gali būti pateikti tik tam asmeniui arba institucijai, kurie nagrinėja informaciją apie pažeidimą“, – priduria M. Arbūzas.

Kokių reikalavimų laikomasi gavus skundą

Pasak Teisės skyriaus vedėjos Brigitos Gudonės, reikia žinoti, kad „skundą teikiantis asmuo“ ir „pranešėjas“ yra dvi skirtingos sąvokos, bet asmens duomenų apsauga taikoma abiem atvejais.

„Gavęs skundą apie aplinkosauginį pažeidimą, Departamentas privalo užtikrinti tiek skundą pateikusio asmens, tiek galimo pažeidėjo asmens duomenų apsaugą. Skundus asmenys gali teikti ir anonimiškai, bet atkreipiu dėmesį, kad Viešojo administravimo įstatyme nurodoma, jog „Prašymas ar skundas viešojo administravimo subjekto vadovo arba jo įgalioto pareigūno ar valstybės tarnautojo, kito įstatymų nustatytą specialų statusą turinčio fizinio asmens sprendimu gali būti nenagrinėjamas, jei nėra galimybės prašymą ar skundą teikiantį asmenį identifikuoti arba patikrinti prašymo ar skundo autentiškumo“, – aiškina B. Gudonė.

Nors aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnai, tirdami skundus, iš tikrinamų asmenų dažnai sulaukia klausimo, kas apskundė, arba prašymo pateikti skundo kopiją, teisininkė pabrėžia, kad skundą pateikusio asmens duomenys neteikiami, o skundo kopija (jei skundas buvo pateiktas rašytine forma) asmeniui pateikiama nuasmeninta.

Tai reiškia, kad neteikiami asmens (vardas, pavardė, parašas, adresas, el. pašto adresas, telefonas) ir kiti duomenys, iš kurių visumos įmanoma išsiaiškinti skundą pateikusį asmenį.

Taip pat, pasak B. Gudonės, svarbu pridurti, kad skundus teikiantys asmenys patys atsako už skundo turinį: „Taigi paaiškėjus, kad buvo pateikta klaidinga, melaginga ar asmenį šmeižianti informacija, skundėjas taip pat gali sulaukti atsako tiek iš valstybės institucijų, tiek iš neteisingai apkaltinto (apskųsto) asmens.“

Kartu B. Gudonė atkreipia dėmesį, kad kai asmuo traukiamas atsakomybėn (administracinėn, civilinėn, baudžiamojon), į bylą įdedamas nenuasmenintas skundas ir su juo atsakomybėn traukiamas asmuo turi teisę susipažinti kaip ir su visais kitais bylos dokumentais. Būna atvejų, kad skundą pateikęs asmuo kviečiamas liudyti teisme.

Aplinkos apsaugos departamento pareigūnai nuoširdžiai dėkoja visiems atsakingiems gyventojams, pranešantiems apie pažeidimus, nes visuomenė ne tik padeda išaiškinti dar daugiau pažeidėjų, bet ir išvengti pažeidimų.

Apie aplinkos apsaugos pažeidimus galite pranešti telefonu 112 arba AAD Pranešimų priėmimo tarnybos telefonu (8 5) 273 2995. Taip pat apie neskubaus reagavimo pranešimus galite pranešti https://aakis.am.lt/.

44
Dalinkis naujienomis