2020-11-29

Tuti.LT

Tavo laisvalaikis internete

Faktai apie žuvis

Faktai apie žuvis

Žuvys gyvena žemėje daugiau kaip 450 milijonų metų.

Žuvys įsikūrė žemėje daug anksčiau, negu atsirado dinozaurai.

Pasaulyje priskaičiuojama daugiau kaip 25 000 žuvies rūšių.

Žuvys (Pisces) – šaltakraujai gėlame ir jūros vandenyje gyvenantys stuburiniai gyvūnai, turintys žiaunas, neporinius (nugaros, pauodegio ir uodegos) ir porinius (krūtinės ir pilvo) pelekus. Kūno forma verpstiška, oda išskiria gleivingas liaukas. Galvos smegenis sudaro penki skyriai (geriau išsivysčiusios smegenėlės, uodžiamosios skiltys ir skonio svogūnėliai). Žuvys turi porines šnerves, vidinę ausį ir šoninę liniją. Kraujo apytakos ratas vienas, širdis iš dviejų kamerų (vieno prieširdžio ir skilvelio; išimtis – dvikvapės žuvys, kurios turi 2 kraujo apytakos ratus ir 3 kamerų širdį). Kraujotakos sistema uždara, širdyje būna tik veninis kraujas. Šalinimo sistemą sudaro inkstai, išsidėstę išilgai stuburo, kūno ertmėje. Žuvys skirtalytės, turi porinius lytinius organus.

Dydis labai skirtingas – nuo kelių centimetrų iki 15 m ilgio (bangininis ryklys).

Visuomenėje paplitusi nuomonė, kad žuvys nejaučia skausmo. Mokslininkų atlikti tyrimai leidžia daryti prielaidą, kad žuvys skausmą jaučia, nes tirtos rūšys turi skausmo receptorius bei veikiamos žalingų stimulų, išgyvena fiziologinius bei elgesio pokyčius, atitinkančius gyvūno skausmo charakteristikas. Tačiau nepaisant įvairių tyrimų, nėra prieita vieningos nuomonės.

Kremzlinės žuvys (Chondrichthyes) – žuvų klasė. Šiai klasei priklauso rykliai, rajožuvės ir chimeros. Šių žuvų vyraujanti kūno forma yra verpstiška, pritaikyta greitai plaukti. Snukio gale kyšo šnipas – rostriumas. Žiotys yra snukio apačioje. Po juo prieš žiotis yra pora šnervių.

Kaulinės žuvys (Osteichthyes) – žuvų antklasis. Šaltakraujai gyvūnai, kvėpuojantys žiaunomis. Gyvena gėlame ir jūros vandenyje. Galvos šonuose turi žiauninius plyšius, uždengtus dangteliais. Burna su žandikauliais. Krūtininiai ir pilviniai pelekai sudaryti iš kremzlinių ir kaulinių spindulių, sujungtų plėvėmis. Širdis iš dviejų kamerų, 1 kraujo apytakos ratas. Turi dvi šnerves.

Manoma, kad žemės vandenyse vis dar gali būti daugiau kaip 15 000 neatrastų žuvies rūšių.
Yra žinoma daugiau žuvų rūšių negu bendrai sudėjus visas varliagyvių, roplių, paukščių ir žinduolių rūšis. 40 proc. visų pasaulio žuvų rūšių gyvena gėluose vandenyse. O šiuo metu mažiau kaip 1proc. žemės vandenų yra gėli.
Rykliai neturi oro pūslės, būdingos žuvims, todėl jie turi nuolatos plaukioti arba ilsėtis ant dugno.
Kai kurių rūšių žuvys gali skristi (žuvys skraiduolės), kitos gali išsilaikyti ant vandens paviršiaus, trečios gali šliaužioti žemės paviršiumi (Anabantidae šeimos žuvys).

Kai kurios šamų rūšys plaukioja pilvu į viršų.
Žuvys turi specializuotą jutimo organą, vadinamą šonine linija, kuri veikia kaip radaras ir padeda joms orientuotis tamsoje.
Didžiausia pasaulyje žuvis yra didysis bangininis ryklys, kuris gali užaugti iki 15 metrų ilgio.

Kai kurių žuvų skeletai sudaryti tik iš kremzlių, pavyzdžiui, ryklių, eršketų.
Dantytasis banginis nuneria net į 4,5 km gylį, o to negalėtų padaryti joks povandeninis laivas su titaniniu korpusu. Dantytasis banginis neria vertikaliai ir gali išbūti nekvėpavęs 50 min.
Žuvies gali jausti įtampą ar stresą lygiai taip pat kaip žinduoliai ar paukščiai.

19