Tuti.lt

Tavo laisvalaikis internete

JAV toliau tvirtai remia Lietuvos energetinės nepriklausomybės siekius

Rugsėjo 22-24 d. energetikos ministras Dainius Kreivys dalyvavo aukšto lygio Partnerystės dėl transatlantinio bendradarbiavimo energetikos srityje susitikime (vadinamasis P-TEC transatlantinio bendradarbiavimo formatas).

Tai buvo jau trečiasis aukšto lygio P-TEC susitikimas šįkart Varšuvoje, Lenkijoje, subūręs aukšto lygio delegacijas, įskaitant JAV delegaciją, vadovaujamą JAV Energetikos sekretorės Jennifer Granholm, bei dvidešimt keturių Europos šalių delegacijas. P-TEC susitikimas organizuotas JAV iniciatyva, siekiant tęsti diskusijas energetinio saugumo stiprinimo Centrinėje ir Rytų Europoje klausimu. Atliepiant į globalius energetikos pokyčius, nulemtus klimato kaitos, šiais metais bendru visų P-TEC šalių sutarimu transatlantinio bendradarbiavimo energetikos srityje formatas papildytas klimato kaitos dimensija ir nuo šiol bus vadinamas Partneryste dėl transatlantinio bendradarbiavimo energetikos ir klimato kaitos srityje (P-TECC transatlantinio bendradarbiavimo formatas).

Dalyvaudamas plenarinėje sesijoje „Raginimas veikti: nuo P-TEC iki P-TECC“ (angl. „Call to Action: From P-TEC to P-TECC“) energetikos ministras D. Kreivys pažymėjo, kad transatlantinė partnerystė yra energetinio saugumo Europoje garantas, o JAV – viena svarbiausių Lietuvos ir regiono šalių strateginių partnerių energetikos srityje. Kreipdamasis į susitikimo dalyvius, energetikos ministras kvietė tęsti bendradarbiavimą tarp P-TECC šalių, kuris tampa ypatingai svarbus energetikos sektoriui išgyvenant esminius pokyčius. „Energetikos sektoriaus elektrifikacija, decentralizacija ir dekarbonizacija iš esmės pakeis mūsų supratimą apie energetikos sektorių. Šie pokyčiai energetikos sektoriuje atneš ne tik teigiamų permainų, tačiau sukels tam tikrų iššūkių, susijusių su energetikos infrastruktūros atsparumu kibernetinėms grėsmėms. Tai bendras visų P-TECC šalių iššūkis, todėl privalome vienyti pastangas ieškant tinkamiausių sprendimą, siekiant apsaugoti kritinės svarbos energetikos infrastruktūrą nuo kibernetinių ataką.“ – teigė ministras D. Kreivys.

Viena iš P-TECC susitikimų sesijų buvo skirta aptarti bendradarbiavimą ir tolimesnius veiksmus kibernetinio saugumo srityje. Sesijoje dalyvavę ministrai sutarė, kad kibernetinės grėsmės yra vienas esminių P-TECC šalis vienijančių iššūkių. Todėl būtina stiprinti nacionalinius pajėgumus politiniame ir techniniame lygmenyje. Baltijos šalių atveju kibernetinės saugos priemonių stiprinimas tampa ypač aktualus Baltijos šalims rengiantis atsijungimui nuo IPS/UPS sistemos ir sinchroniniam veikimui su kontinentinės Europos tinklais. Sesiją moderavę energetikos viceministras Albinas Zananavičius ir JAV Energetikos sekretorės pavaduotojas Andrew Light taip pat pirmininkauja vienai iš nuolatinių P-TECC darbo grupių, skirtų kritinės infrastruktūros apsaugos nuo kibernetinių grėsmių klausimams aptarti. Ši grupė kartu su kitomis trejomis P-TECC darbo grupėmis buvo įsteigta 2019 m. spalio 7 d. Vilniuje vykusio antrojo aukšto lygio P-TEC susitiko metu ir vienija atstovus iš Bulgarijos, Estijos, Latvijos ir Kroatijos.

Vizito Varšuvoje metu taip pat įvyko JAV Energetikos sekretorės ir trijų Baltijos šalių ministrų, atsakingų už energetikos politiką, susitikimas. Šiuo aukšto lygio JAV ir Baltijos šalių energetikos dialogo formatu šalys susirinko jau trečią kartą. Vadinamasis 3+1 formatas įsteigtas 2019 m. spalio 6 d. JAV, Estijai, Latvijai ir Lietuvai pasirašius bendrą deklaraciją dėl aukšto lygio JAV ir Baltijos šalių energetikos dialogo įsteigimo ir tolimesnio jo įgyvendinimo, taip prisidedant prie P-TEC iniciatyvos įgyvendinimo. Rugsėjo 24 d. vykusio susitikimo metu JAV Energetikos sekretorė ir Baltijos šalių energetikos ministrai aptarė praktinius bendradarbiavimo 3+1 formatu rezultatus kibernetinės saugos priemonių stiprinimo įgyvendinant Baltijos šalių sinchronizacijos su kontinentinės Europos tinklais projektą, gamtinių dujų diversifikavimo regione ir švarių energetikos inovacijos plėtros srityse bei sutarė dėl tolimesnių bendradarbiavimo krypčių ir veiksmų. Ministras Kreivys išsakė bendrą Baltijos valstybių interesą toliau „demonstruoti lyderystę P-TECC formate ir vykdyti praktines veiklas kibernetinės apsaugos bei klimato kaitos srityje, taip tampant geruoju regioninio bendradarbiavimo pavyzdžiui kitoms P-TECC šalims“.

24