Tuti.lt

Tavo laisvalaikis internete

Kada darbuotojų sveikatos patikrinimai nebebūtų finansuojami valstybės biudžeto lėšomis

Seimas po svarstymo pritarė Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo pataisų projektui Nr. XIVP-912(2), kuriuo siūloma nustatyti, kad darbuotojų sveikatos patikrinimai dėl užkrečiamosios ligos, dėl kurios yra paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija ir (ar) karantinas, nebebūtų finansuojami valstybės biudžeto lėšomis.

Pasak Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininko Mindaugo Lingės, pavasarį priimtomis pataisomis buvo atverta galimybė valstybės lėšomis kompensuoti testus darbuotojams.

„Tikslas buvo, kad verslai galėtų greičiau atsiverti po karantino, greičiau grįžtų prie įprastinės veiklos ir buvo sudaryta tokia sąlyga, kad valstybės lėšomis tai darome. Tuo metu neturėjome pakankamo kiekio vakcinų, neturėjome galimybių kitaip valdyti pandemiją – vienintelis būdas kontroliuoti plitimą buvo aktyvus testavimas. Dabar, kai vakcinų turime daugiau nei besiskiepijančiųjų, aktualu yra, kad žmonės skiepytųsi, o ne būtų remiamas jų testavimas valstybės pinigais, bet tuo pačiu juos išlaikant didelėje rizikoje užsikrėsti, sunkiai sirgti ar net numirti“, – Seimo kanceliarijos Spaudos biurui sakė M. Lingė.

Komiteto pirmininkas tikisi, kad tai turėtų paspartinti vakcinavimą: „Tai turėtų paspartinti, nes dabar, tarsi valstybė savotiškai ir remia tą paskatą nesiskiepyti, nes daroma žmogui kiek nori testų. Tokiu keliu eina ir kitos šalys. Teko girdėti, kad šią savaitę Vokietija ir Šveicarija atsisakė sprendimo atlyginti už darbuotojų testavimą.“

Svarstomoms pataisoms pritaria ir Sveikatos reikalų komiteto narė Jurgita Sejonienė: „Mano nuomone, valstybė iki šiol sudarė pakankamai galimybių visiems žmonėms pasinaudoti vakcina. Yra nupirkta pakankamai vakcinos, ji yra visiems prieinama, nemokama, suteikta labai daug galimybių vakcinuotis įvairiose vietose, o tie žmonės, kurie dėl vienų ar kitų priežasčių iki šiol ta priemone nepasinaudojo, manau, turėtų mokėti už kitas priemones, kurias šiuo metu valstybė nenumato kompensuoti.“

Parlamentarė Seimo kanceliarijos Spaudos biurui teigė taip pat besitikinti, kad tai pakeis vakcinacijos tempus: „Manau, kad tai paskatins, kaip ir kiekviena priemonė, kaip ir galimybių pasas, kurį mes tiek daug kvestionuojame, bet iš esmės, vakcinacijos procesą jis paskatino. Tikrai neturime šiuo metu geresnės priemonės už vakciną valdyti situaciją, tai turėtų suprasti ir gyventojai, ir politikai ir palaikyti tą priemonę.“

Įstatymo projektu siūloma, kad darbuotojų, dirbančių ar vykdančių veiklą, nurodytą Darbų ir veiklos sričių, kuriose leidžiama dirbti darbuotojams, pasitikrinusiems ir (ar) periodiškai besitikrinantiems, ar neserga užkrečiamąja liga, dėl kurios yra paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija ir (ar) karantinas, sąraše, sveikatos patikrinimai dėl užkrečiamosios ligos būtų finansuojami nebe valstybės biudžeto, o darbuotojo arba, jei darbdavys taip nusprendžia, – darbdavio lėšomis. Numatomos dvi išimtys, kai sveikatos patikrinimai ir toliau bus finansuojami valstybės:

1) kai neužtikrintas vakcinų prieinamumas – tokiu atveju darbuotojas negali būti atsakingas už tai, kad nesiskiepija (tai nėra jo sprendimas, nes nėra laisvo pasirinkimo tarp galimybės skiepytis ir tikrintis sveikatą) ir patirti išlaidų dėl valstybės įpareigojimo tikrintis sveikatą vykdymo;

2) kai darbuotojas negali pasiskiepyti dėl medicininių kontraindikacijų – tokiu atveju darbuotojas taip pat negali būti laikomas atsakingu dėl nesiskiepijimo.

Sveikatos patikrinimai išliktų finansuojami valstybės biudžeto lėšomis, kai jie būtų vykdomi darbovietėje nustačius protrūkį.

Įstatyme taip pat siūloma įtvirtinti, kad kai Vyriausybė yra paskelbusi valstybės lygio ekstremaliąją situaciją ir (ar) karantiną visoje Lietuvos teritorijoje dėl užkrečiamosios ligos, darbdavio prašymu darbuotojas privalo pateikti jam sveikatos apsaugos ministro nustatytą dokumentą, patvirtinantį, kad darbuotojas pasitikrino, ar neserga užkrečiamąja liga, dėl kurios yra paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija ir (ar) karantinas, arba kad darbuotojas yra paskiepytas vakcina, arba kad jis negali pasiskiepyti nuo šios užkrečiamosios ligos dėl medicininių kontraindikacijų, arba kad darbuotojas yra persirgęs šia užkrečiamąja liga.

Siūloma, kad nauji reikalavimai įsigaliotų gruodžio 1 d.

Po svarstymo projektui pritarė 68, prieš balsavo 33, susilaikė 11 Seimo narių.

22