Tuti.lt

Tavo laisvalaikis internete

Kadetų mokyklos: valstybinės svarbos problema

Generolo Povilo Plechavičiaus kadetų licėjuje vyko koordinacinis pasitarimas dėl kadetų mokyklų klausimų ir jaunimo pilietinio ir patriotinio ugdymo tinklo stiprinimo bei plėtros, kuriame dar kartą buvo aptartos kylančios problemos dėl minėto ugdymo sistemos problemų bei kylančių iššūkių Kadetų mokyklose ir pasiūlytas veiklų planas problemoms spręsti.

„Koordinacinio pasitarimo tikslas – išgryninti problemas ir pasiūlyti, kaip sukurti tokią sistemą, kad Lietuvoje pagaliau pradėtų veikti valstybinė pilietinio ir patriotinio ugdymo sistema. Šiandieną Lietuvoje turime situaciją, kai trūksta 60 tūkst. darbuotojų. Kyla klausimas: kodėl mums trūksta patriotiškai nusiteikusių asmenų, kurie norėtų likti ir dirbti mūsų šalyje? Mums reikalingi pilietiškai ir patriotiškai nusiteikę tautiečiai, kurie galėtų Lietuvą kurti ir remti, būtų įgiję reikalingų įgūdžių ir kompetencijų. Mano nuomone, kadetų mokyklos yra ta grandis, kurios svariai galėtų prisidėti prie pilietiškumo ir patriotiškumo ugdymo. Akivaizdu, kad mokiniai gauna stiprius, patriotiškus pagrindus tose mokyklose, o jas baigę tik maža dalis jaunuolių išvyksta iš Lietuvos. Tos mokyklos yra ir gali būti kalvės, kuriose išugdomi valstybės patriotai“, – teigia vienas iš susitikimo iniciatorių Valdas Rakutis.

Šiuo metu Lietuvoje veikiančios dvi kadetų mokyklos – Generolo Povilo Plechavičiaus kadetų licėjus ir Klaipėdos jūrų kadetų mokykla – bei pilietinio patriotinio ugdymo kelią pasirinkusi Alsėdžių Stanislovo Narutavičiaus gimnazija susiduria su tam tikromis problemomis dėl mokyklų finansavimo ir steigėjų bei dalininkų statuso, neformalaus ugdymo organizavimo. Seimas pritarė Krašto apsaugos ir karo tarnybos įstatymų pataisoms, sudarančioms sąlygas generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijai kartu su viena iš sostinės Vilniaus gimnazijų kurti savo globojamas klases, sudarant sąlygas naujo kadetų mokyklos modelio kūrimui. Yra planuojama kurti ir oro kadetų mokyklą Smalininkuose bei Radviliškyje, kuri rengtų jaunimą aviacijai ir su ja susijusioms sritims.

Generolo Povilo Plechavičiaus kadetų licėjaus direktorius Ričardas Žilaitis pristatė Kadetų licėjaus situaciją, kylančias problemas dėl reikalingų gyvenamųjų patalpų skyrimo, jų remonto, finansavimo, taip pat formalaus ir neformalaus bendrojo ugdymo mokyklų programų, juridinio mokyklos statuso klausimus ir kitas svarbias problemas ir pasiekimus.

Deja, tačiau šiai dienai valstybė neturi sisteminio požiūrio minėtais klausimais. Kadetų mokyklų sistemos sukūrimas vis dar stringa – nėra vienos administruojančios institucijos ar bendros koncepcijos, kuri padėtų plėtotis šioms mokykloms.

Susitikimo metu buvo nutarta sudaryti darbo grupę Seime iš šiuo metu veikiančių kadetų mokyklų vadovų, savivaldybių merų, Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos, Vidaus reikalų ministerijos, Krašto apsaugos ministerijos atstovų. Taip pat atsižvelgti į puikiai veikiantį kadetų mokyklų modelį Didžiojoje Britanijoje, bendradarbiauti su šių mokyklų atstovais ir gerąją patirtį panaudoti Lietuvoje.

Diskusijoje dalyvavo ir savo nuomonę pateikė Klaipėdos Jūrų kadetų vadovybė, Seimo narys Andrius Kupčinskas, Plungės, Radviliškio rajonų savivaldybių merai, Jurbarko savivaldybės atstovai, Alsėdžių Stanislovo Narutavičiaus gimnazijos direktorius, Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos atstovai, Lietuvos kariuomenės atskirų pajėgų karininkai ir kariai, Generolo Povilo Plechavičiaus kadetų licėjaus absolventai ir kitų suinteresuotų institucijų atstovai.

Seimo narys

Valdas Rakutis

22