Tuti.lt

Tavo laisvalaikis internete

Kaip apsaugoti dirvožemį nuo pavojingų cheminių medžiagų

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) prie Sveikatos apsaugos ministerijos Klaipėdos departamentas informuoja, kad Klaipėdos savivaldybės vykdomo aplinkos monitoringo metu atlikti dirvožemio tyrimai parodė, kad šiaurinėje Klaipėdos miesto dalyje esančiuose Bomelio Vitės ir Didžiosios Vitės gyvenamuosiuose mikrorajonuose chromo koncentracija dirvožemyje viršijo leistinas ribines vertes iki 12 kartų. Siekdami apsaugoti gyventojų sveikatą, NVSC specialistai pataria, kaip elgtis, jei dirvožemis užterštas pavojingomis cheminėmis medžiagomis.

Rekomenduojama:

  • užterštą dirvožemio sluoksnį išvežti, perkasti giliuoju būdu;
  • šarminti ir užsodinti atviro grunto dykvietes (ypač skveruose, parkuose ir sporto aikštelėse) žaliąja veja;
  • padengti tvirta danga pramintus takus ir gruntinius kelius;
  • surinktą sniegą ir nušienautą žolę bei nukritusius lapus išvežti į specialiai tam skirtas vietas, nuo transporto trasų nukasto sniego neperdislokuoti (nepermesti) ant žaliųjų vejų ir krūmynų;
  • koreguoti autotransporto eismo apkrovą, stovėjimo aikštelių dislokaciją, neplauti autotransporto priemonių tam neskirtose vietose;
  • atviros žaidimų aikštelės privalo būti padengtos žaliąja veja arba tvirta danga, reguliariai keisti smėlį vaikų žaidimų smėlio dėžėse;
  • kuo dažniau (ne rečiau nei kelis kartus per savaitę) valyti dulkes gyvenamosiose patalpose, o mokyklose ir ikimokyklinėse įstaigose, ligoninėse – kasdien;
  • sausuoju metų laikotarpiu nuo gatvių ir šaligatvių dangos kuo dažniau nuplauti dulkes.

Dirvožemio taršos šaltiniai

Pagrindiniai pavojingųjų cheminių medžiagų taršos šaltiniai yra energetika, pramonė, transportas, atliekų deginimas, nuotekų dumblas, individualių namų šildymui naudojamas kietas kuras (malkos, anglis).

Teršalai į dirvožemį patenka su krituliais, pramonės įmonių dulkėmis, autotransporto išmetamosiomis dujomis, nutekamaisiais vandenimis, tręšiant. Svarbiausi iš jų – organinės ir mineralinės (sieros, druskos ir azoto) rūgštys, sunkieji metalai, organiniai pesticidai, radioaktyvūs izotopai, naftos produktai ir detergentai. Didelę žalą dirvožemiui daro rūgštieji lietūs, kuriuose yra sieros, druskos ir azoto rūgščių.

Ilgalaikis poveikis sveikatai

Pavojingosios cheminės medžiagos (švinas, chromas, cinkas, varis) pasižymi ilgalaikiu ir įvairiapusišku toksiniu poveikiu, keliančiu rimtą grėsmę gyvajai gamtai ir žmonių sveikatai:

  • Chromas gali būti plaučių, skrandžio, kvėpavimo takų, širdies-kraujagyslių sistemos sutrikimų, kepenų, inkstų, širdies raumens distrofijos, mažakraujystės, odos alerginių reakcijų ir daugelio kitų negalavimų priežastimi.
  • Švinas, pakliuvęs į žmogaus organizmą,  savaime nepasišalina, o nusėda įvairiuose žmogaus organuose – žmogui gali sutrikti nervų sistema, virškinimas, atsirasti nuolatinis nuovargis, nemiga.

Kokiais metodais šalinami sunkieji metalai?

Sunkiųjų metalų šalinimui iš dirvožemio gali būti naudojami šie metodai:

  • Fizikiniai (dirvožemio pakeitimas, terminė desorbcija (išgarinimas).
  • Cheminiai (cheminis išplovimas (naudojant tam tikrus reagentus), cheminė fiksacija (sumažinant jų judėjimą dirvožemyje), elektrokinezė (veikiama aukšta įtampa), vitrifikavimas (labai aukšta temperatūra).
  • Biologiniai metodai (fitoremediacija (panaudojant augalus), mikrobinė remediacija).

Dirvožemis – svarbiausias gyvybės substratas, gebantis duoti augalų derlių

Dirvožemis yra palyginti plona, bet labai aktyvi sausumos paviršiaus danga, kurioje vyksta dirvodara. Dirvožemyje įvairių junginių forma randami beveik visi cheminiai elementai. Daugiausia yra deguonies, silicio, aliuminio, geležies ir kt. Dirvožemyje nuolatos vyksta cheminių elementų judėjimas. Tai priklauso nuo naujų junginių susidarymo, cheminių elementų patekimo iš atmosferos, gruntinio vandens ir organinių liekanų mineralizacijos produktų.

25