Kaip apsisaugoti nuo vėžį sukeliančio ŽPV: venkite oralinio sekso, rankų paspaudimų ir dažnai nesiprauskite

Be kategorijos

Kaip apsisaugoti nuo vėžį sukeliančio ŽPV: venkite oralinio sekso, rankų paspaudimų ir dažnai nesiprauskite

Neseniai nuskambėjusi žinia, jog žinomas aktorius Michaelas Douglasas prisipažino, kad jo gerklų vėžio priežastis – oralinis seksas, kurio metu ji užsikrėtė žmogaus papilomos virusu (ŽPV), sukėlė karštas diskusijas tiek tarp specialistų, tiek tarp paprastų žmonių.

Nors aktoriaus atstovai paneigė šią žinią, specialistai teigia, kad toks užsikrėtimo kelias yra galimas. Tačiau blogiausia, kad šiuo itin paplitusiu aplinkoje virusu užsikrečiama ir paprasčiausius buitinius santykius – pasisveikinimo bučinius ar net rankos paspaudimą.

Šokiruojantys tyrimo rezultatai: studentai virusu dalinosi rankų paspaudimais

M. Douglasas, paklaustas, ar gailisi dėl ilgų rūkymo ir gėrimo metų (nustatyta, kad šie veiksniai taip pat didina riziką susirgti gerklų vėžiu), atsakė: „Ne, nes nenorėdamas leistis į detales, galiu tik pasakyti, jog šį konkretų vėžį sukelia žmogaus papilomos virusas, kuris iš tikrųjų pasigaunamas kunilingo metu. Tai lytiniu keliu plintanti liga“. Vėliau aktoriaus atstovas paaiškino, kad M. Douglasas norėjęs pasakyti, kad nors ŽPV gali sukelti kai kuriuos gerklės vėžio atvejus, bet esą nesakė, kad tai buvo ir jo ligos priežastis.

Kita vertus, 2012 m. Amerikos medicinos asociacijos žurnale paskelbta studija parodė, jog per oralinį seksą ŽPV užsikrečia apie 10 proc. vyrų ir 3,6 proc. moterų. Vienais duomenimis, ŽPV sukelia apie 8 proc. visų burnos vėžio atvejų, tačiau yra ir statistikos, bylojančios, kad virusas kaltas dėl 30 proc. burnos, nosiaryklės ir gerklų vėžių atvejų.

Kaip DELFI pasakojo Vilniaus universiteto Onkologijos instituto Biobanko vadovė dr. Živilė Gudlevičienė, ŽPV iš tiesų yra labai paplitęs tarp žmonių. Atlikti tyrimai rodo, kad 80-90 proc. moterų bent kartą gyvenime buvo šiuo virusu užsikrėtusios, tačiau yra nuomonių, kad galbūt su šiuo virusus net susitiko visos moterys. Taip pat nustatyta, kad virusas labiau pažeidžia moteris, todėl būtent jos labiau tyrinėjamos. Apie ŽVP paplitimą tarp vyrų tikslios statistikos nėra. Bet kuriuo atveju vyrų infekuotumas kur kas mažesnis. Taip yra todėl, kad ŽPV labai mėgsta terpę, esančią gimdos kaklelyje. Būtent čia virusas įsitvirtina, dauginasi, čia praeina visas jo gyvenimo ciklas. Vyrai gimdos kaklelio neturi, todėl virusas bando rasti kitas jam daugintis palankias vietas.

„Be abejo, dažniausiai apsikrečiama lytinių santykių metu. Teigiama, kad vyrai yra šio viruso nešiotojai, jie suserga retai, bet dažnai apkrečia moteris. Mat vyrai neturi tokios specifinės vietos, palankios virusui tarpti, kaip gimdos kaklelis. Pastarojo ląstelės ŽPV patinka labiausiai. Vyrų organizme panaši pereinamoji zona – gerklos, kuriose vienos rūšies epitelis (išorinis) keičiasi kitu (vidiniu). Todėl vyrams dažniau pažeidžiama ši sritis. Varpa virusui – tik tranzitinė vieta. Čia jis ilgai neužsilieka, tik tol, kol randa palankesnę terpę – gimdos kaklelio gleivinę.

Kita vertus, JAV atlikti tyrimai rodo, kad jauni studentai, kurie tik pradeda studijuoti, pirmaisiais metais labai aktyviai pasidalina visais savo virusais. ŽPV paplitimas tarp jų taip pat labai didelis. Tai nereiškia, kad jie tarpusavyje užsiima seksu. Literatūra rodo, kad virusą galima perduoti per bet kokį buitinį kontaktą – pasisveikinimo bučinį ar net elementarų rankos paspaudimą. Ypač jei ant rankos yra karpų, kitokių darinių. Tam nebūtina turėti kažkokių matomų žaizdelių. Užtenka nematomų mikrosužeidimų, kurių odoje apstu. Jiems atsirasti užtenka plaunant rankas šiurkščiau jas patrinti. Per juos virusui labai patogu įsiskverbti į gilesnius odos sluoksnius. Aišku, tokie užsikrėtimo būdai – ne patys populiariausi, tačiau tokia galimybė tikrai egzistuoja“, – aiškino mokslininkė.

Paklausta, ar galima burnos gleivinę užkrėsti ŽVP oralinio sekso metu, pašnekovė neneigė, kad tai įmanoma, tačiau pabrėžė, kad šis būdas – ne vienintelis. Pavyzdžiui, jei žmogus ant rankų turi karpų, virusas nuo paties žmogaus gali lengvai patekti į burną, užtenka paliesti lūpas. Be to, virusą žmogus gali paveldėti jau gimdamas – keliaudamas natūraliais takais, kūdikis jį „pasigauna“, jei moteris užsikrėtusi ŽVP. Po kelių dešimtmečių virusas gali sukelti tiek gerklų pokyčius, tiek grįžtamąją respiracinę ligą, dėl kurios atsiranda dusuliai, tiek kitus negalavimus.

Reikia paminėti, kad šis virusas krauju neplinta, tai paviršinė infekcija, kuri patenka tiesiai ant odos ar gleivinės. O tam būtinas kontaktas. „Visgi noriu reabilituoti ŽVP užsikrėtusius žmones – tikrai nėra taip, kad šiuo virusu užsikrečia tik laisvo elgesio merginos, nuolat keičiančios partnerius. Šio viruso aplinkoje yra visur ir juo užsikrėsti paprasta pačiais įvairiausiais būdais. Neatmetama galimybė, kad juo infekuoti visi asmenys, tiesiog daliai žmonių jis nepagaunamas. Pavyzdžiui, karpučių kokiame nors gyvenimo periode juk visi esame turėję“, – sakė Ž. Gudlevičienė.

Per dažnai praustis nesveika

Yra atrasta daugybė ŽPV rūšių, tačiau tik dalis jų sukelia pokyčius, kurie gali baigtis vėžiu. Pavyzdžiui, nustatyta, kad karpas sukelia mažos rizikos virusai, kurie vėžio nesukelia. Tačiau, pasak mokslininkės, kol kas niekas negali atsakyti į klausimą, kaip atsiranda didelės rizikos virusai. Tai gali būti skirtingos virusų rūšys, o gali būti taip, kad virusas tiesiog mutuoja žmogaus organizme. Mat skirtumai tarp virusų rūšių yra labai nedideli, jog kiltų tokia mintis.

„Toliau įsijungia kiti rizikos veiksniai, kurių yra labai daug. Nustatyta, kad rūkymas ne tik tiesiogiai sukelia plaučių ir gerklų vėžį, bet ir paskatina gimdos kaklelio vėžio vystymąsi. Taigi jei ŽVP užsikrėtusi moteris rūko, tikėtina, kad vėžys jai vystysis greičiau. Taip pat veikia įvairūs aplinkos veiksniai, saulės spinduliai, mitybos ypatumai, hormonų vartojimas, net higienos įpročiai, kurie arba padeda pasišalinti virusui iš organizmo, arba sudaro sąlygas giliau jam įsiskverbti.

Pavyzdžiui, pastaruoju metu labai akcentuojamas švarus kūnas – pagal naująjį kultą į dušą reikėtų eiti vos ne tris kartus per dieną. Prikurta dezinfekuojančių prausiklių makštims plauti. Tačiau kai moterys pradėjo jais naudotis, iškart sukerojo kitos infekcijos. Vis dėlto gamtoje ne be reikalo atsiradę įvairūs natūralūs mechanizmai. Odos riebalinės liaukutės, išskirdamos riebalus, mus labai nuo daug ko apsaugo. Po kelis kartus per dieną prasdami savo odą, mes nuprausiame visą liaukų išskiriamą natūralų odos tepalą. Oda tampa visiškai švari, bet neapsaugota nei nuo mechaninių poveikių, nei nuo virusų prasiskverbimo į odą. Taigi lazdos perlenkti su higiena nereikėtų. Natūrali odos apsauga būtina organizmui“, – svarstė pašnekovė.

Ž. Gudlevičienės teigimu, kol kas neįmanoma prognozuoti, kuo baigsis ši infekcija vienam ar kitam žmogui. Ieškoma papildomų žymenų, bet kol kas jie nepasitvirtina. Tam tikrais atvejais virusas savaime išsivalo iš organizmo, o tam tikrais atvejais išsivysto į vėžį. Tiesa, pokyčiai labai lėti. Manoma, kad nuo užsikrėtimo virusu iki jo pasireiškimo praeina apie 10 metų. Tai dėkinga situacija, nes profilaktinių patikrų metu įmanoma šiuos pokyčius pastebėti ir užkirsti kelią tolesniam vėžio vystymuisi. Tačiau būna ir nemažai išimčių iš taisyklės. Tam tikrais atvejais vėžys gali išsivystyti ir per dvejus metus. Viskas priklauso nuo to, kaip organizmas sureaguos, kokios būklės jis tuo metu.

„Virusas įlenda į ląstelę ir po truputį keičia jos DNR struktūrą. Tokių pakitusių ląstelių po truputį kaupiasi, daugėja. Iš pradžių atsiranda ikivėžiniai pokyčiai, o kai ląstelė visiškai nebepanaši į normalią epitelio ląstelę, ji jau tampa vėžine ląstele“, – aiškino mokslininkė.