2020-11-30

Tuti.LT

Tavo laisvalaikis internete

Kaip mokslas paaiškina Biblijos istorijas?

Kaip mokslas paaiškina Biblijos istorijas?

Naujausi tyrimai rodo, kad viena įspūdingiausių Biblijoje užrašytų istorijų, kai Mozė praskyrė Raudonąją jūrą, iš tiesų galėjo įvykti. Mokslininkai, atlikę kompiuterines simuliacijas nustatė, kad susiklosčius tam tikroms klimatinėms sąlygoms, kilusi audra iš tiesų galėjo praskirti jūrą ir padalinti ją į atskiras dalis. Taip Mozei pavyko pravesti izraelitus, bėgančius nuo juos persekiojusių egiptiečių.

Tačiau kaip šiuolaikinis mokslas paaiškina kitas Biblijos istorijas?

Pasaulinis tvanas

Senajame Testamente rašoma, kad Dievas norėdamas nubausti žmones, Žemėje sukėlė tvaną. Nojus pastatė didžiulę plaukiojančią arką tam, kad išgelbėtų savo šeimą ir kiekvieną gyvūnų rūšį.

Tačiau kaip tai galėjo atsitikti iš tikrųjų?

Mokslininkai mano, kad maždaug prieš 5600 m. pr. Kr. Žemės planetoje klimatas pradėjo šiltėti, kas sukėlė Viduržemio jūros regiono vandens lygio kilimą. Tuo metu Juodoji jūra iš nedidelio ežero tapo dideliu sūraus vandens telkiniu. 1997 m. Kolumbijos universiteto mokslininkai Williamas Rayanas ir Walteris Pitmanas nustatė, kad per dieną telkiniai pasipildydavo 41 kubiniu kilometrų vandens. Šis procesas tęsėsi mažiausiai 300 dienų. Daugiau kaip 155 tūkstančiai kvadratinių kilometrų buvo užtvindyti, tai Europos teritorijoje sukėlė masinę gyvūnų migraciją.

Dešimt nelaimių, užpuolusių Egiptą

Mokslininkai mano, kad 10 nelaimių, užpuolusių Egiptą todėl, kad šie blogai elgėsi su žydų tauta, iš tiesų sukėlė išsiveržęs ugnikalnis. Jis galėjo išsilieti Santorinio saloje. Biblijoje rašoma, kad Nilo vanduo pavirto tamsiu tarsi kraujas, lijo varlėmis, dėlėmis ir musėmis, skėriai užpuolė laukus, mirė naujagimiai ir t.t. Knygos “Mozės legendos” autorius, Grahamas Phillipsas, mano, kad visas šias nelaimes sukėlė vulkano dulkių debesis, kuris nudažė dangų juodai ir užtemdė saulę Nilo deltoje. Savo argumentus jis dėsto remdamasis Šventosios Elenos vulkano išsiveržimu 1980 m. Vašingtono valstijoje. Išsiveržęs ugnikalnis nudegino žmonių odą, viską nuklojo juodais pelenais, ežeruose buvo rastos negyvos žuvys, pradėjo lyti varlėmis. Dauguma magistralinių kelių užplūdo skėrių spiečiai. Jie užkimšo vandentiekius, nuniokojo laukus ir sodus. Panašios negandos, pasak autoriaus, pasitaikė po to, kai 1991 m. Martinikoje išsiveržė ugnikalnis.

Lazaro prisikėlimas

Naujajame Testamente rašoma, kad Jėzus iš mirusių prikėlė Lazarą. Tai plačiai medicinos istorijoje aprašytas atvejis. Medicinoje jis taip ir vadinamas Lazaro sindromu, kai mirusio žmogaus širdis netikėtai vėl pradeda funkcionuoti. Nuo 1982 m. gydytojai yra užfiksavę mažiausiai 25 tokius atvejus. Mokslininkai nėra tiksliai ištyrę Lazaro sindromo, tačiau mano, kad širdies darbo atsinaujinimą sukelia elektros impulsai.

2008 m. amerikietei Velmai Thomas sustojo širdis ir kliniškai jos smegenys buvo mirusios 17 valandų. Jos sūnus moters lavoną paliko ligoninėje, kad suorganizuotų laidotuves. Praėjus 10 minučių po to, kai medikai atjungė gyvybę palaikančius aparatus ir buvo paruošę jos organų transplantavimui, 59 metų amžiaus moteris atsibudo.

Jerichono siena

Istorija apie Jerichono sieną yra viena vaizdingiausių Senojo Testamento istorijų. Joje pasakojama, kaip izraelitai užima Jerichono miestą, po 40 metų klajonių pasiekę Pažadėtąją Žemę. Pasak istorijos, Izraelitai šešias dienas vaikščiojo aplink miesto sieną, o septintąją jį apsupo. Staiga miestiečiai pradėjo klykti, pasigirto trimitų gausmas ir miesto sienos griuvo. Bet ar iš tiesų tai yra tiesa? Britų archeologė, Kathleen Kenyon, atlikusi kasinėjimus Palestinoje, Jordano slėnyje, mano, kad Jerichono sienų griūvimą sukėlė žemės drebėjimas.

Sodomos ir Gomoros sunaikinimas

Ar iš tiesų Dievas sunaikino Sodomos ir Gomoros miestus todėl, kad jų gyventojai buvo pasileidę ir nuodėmingi? Biblijoje rašoma, kad ant abiejų miestų iš dangaus pasipylė ugnis. XIX a. Viktorijos laikų keliautojas Henry’s Layardas atrado senovinę lentelę su tekstu. Iššifravus lentelės tekstą, buvo nustatyta, kad tai senovės šumerų astronomo užrašų kopija. Tekste rašoma, kad Sodomos ir Gomoros miestų teritorijoje nukrito asteroidas. Tai galėjo įvykti apie 3123 m. prieš Kr.

Adomas ir Ieva

Šią Biblijos istoriją aiškino zoologas ir ateistas Richardas Dawkinsas. Jis, remdamasis DNR ir geneologiniais tyrimais, aiškino, kad Ieva turėjo egzistuoti. Ji gyveno Afrikoje ir buvo juodaodė. Jis sako: “Neabejotinai, kad Ieva yra mūsų protėvis. Ji egzistavo, tik mes negalime sužinoti, kur tiksliai ir kokiu laiku.”

Degantis krūmas

Tai plačiai žinoma istorija, kurioje Dievas kalbasi su Moze iš degančio krūmo. Mokslininkai mano, kad krūmas užsidegė dėl natūralių dujų arba vulkaninio aktyvumo. Norvegų fizikas Dagas Kristianas Dysthe tyrė vakarų Afrikos aplinką bei gamtą ir priėjo išvadų, kad šioje teritorijoje krūmai ir medžiai užsidega savaime.

Hebrajų universiteto psichologas, profesorius Benny’s Shanonas, sako, kad Mozė galėjo girdėti Dievo balsą dėl to, kad jį veikė haliucinogeninės medžiagos, kurias išskiria Sinaujaus dykumoje augantis augalas.

21