Tuti.lt

Tavo laisvalaikis internete

Keisis Lietuvos kultūros tarybos finansavimo modelis

Seimas priėmė Lietuvos kultūros tarybos įstatymo pakeitimus ir pripažino Kultūros rėmimo fondo įstatymą netekusiu galios (projektai Nr. XIVP-856(2), Nr. XIVP-857(2). Naujomis nuostatomis, atsižvelgiant į Konstitucinio Teismo sprendimą, keičiamas Lietuvos kultūros tarybos (LKT) finansavimo modelis, tobulinamos kitos įstatymo nuostatos sudarant sąlygas efektyvesnei ir skaidresnei LKT veiklai.

LKT bus finansuojama valstybės biudžeto lėšomis ir kitomis teisėtai įgytomis lėšomis. Kaip anksčiau yra sakęs kultūros ministras Simonas Kairys, „Lietuvos kultūros taryba nebegalės skirstyti lėšų, kurios patekdavo automatiškai iš akcizų mokesčio, nesusiformuos tas biudžetas automatiškai. Tiesiog jis kiekvienais metais bus tvirtinamas Seime, svarstant kitų metų biudžetą“. S. Kairys pabrėžė, kad taisyklės nesikeičia, išlieka ir pati Kultūros taryba su savo ekspertais, ir regioninės kultūros tarybos su savo formavimo principais ir veiklomis, paraiškų teikėjams niekas nesikeičia.

Priimtais pakeitimais nutarta, kad kultūros ir meno tyrimams įgyvendinti, LKT veiklai administruoti ir kitoms su jos veikla susijusioms išlaidoms apmokėti skiriama lėšų dalis negalės viršyti 10 proc. LKT biudžeto. „Toks reglamentavimas siūlomas siekiant balanso LKT biudžete tarp pagrindinės LKT veiklos – kultūros ir meno projektų ir kūrėjų finansavimo – ir jos administracinių sąnaudų“, – teigiama dokumento aiškinamajame rašte.

Siekiant didinti nevyriausybinių kultūros ir meno organizacijų atstovavimą, formuojant LKT nuspręsta deleguoti dvigubai daugiau nevyriausybinių kultūros ir meno organizacijų išrinktų rinkėjų ir atsisakyti Lietuvos mokslo tarybos deleguotų rinkėjų.

Kaip pažymi iniciatoriai, rinkimų organizavimas keičiant LKT narių susirinkimo narį kadencijos metu reikalauja daug laiko, todėl tokiu atveju sutarta kandidatą atrinkti iš 20 rinkėjų atrinkto kandidatų sąrašo, neorganizuojant naujų rinkimų.

Pakeitimais atsisakyta apribojimo, kad LKT ekspertu negali būti kultūros ar meno organizacijos vadovas. Mažinant administracinę naštą, nutarta atsisakyti perteklinio reglamentavimo, kad LKT ekspertų, kuriuos pasitelkia, skaičių turi suderinti su Kultūros ministerija.

Atsižvelgiant į LKT veiklos apimtis ir jos pirmininko funkcijų gausą, nustatyta, kad LKT administracijos struktūroje privalomai būtų administracijos vadovo pareigybė. Šis asmuo pavaduoja LKT pirmininką jam negalint eiti pareigų, pirmininką atleidus ar jo nepaskyrus.

Už šiuos Lietuvos kultūros tarybos įstatymo pakeitimus balsavo 71 Seimo narys, balsavusių prieš ir susilaikiusių nebuvo.

23