Kodėl varnos krankia kapinėse?

Gyvūnai

Kodėl varnos krankia kapinėse?

Viena iš Lietuvoje gyvenenčių paukščių yra varna. Pžįstame ją visi, nors nuomonių apie šį paukštį egzistuoja įvairių. Vieniems ji kelia pasibaisėjimą, kiti vadina protingu padaru, tretiems ji mielas, mistiškas paukštis, tačiau varnos basas daugumai žmonių nėra malonus. Kuo ypatinas šis paukštis? Kokia jo misija? O gal varnos išviso nereikalingos?

Pasirodo, gyvoji gamta taip darniai ir harmoningai sutvarkyta, kad visus gyvūnus sieja  galudus ryšys, stabilizuojantis dauginimosi mechanizmą. Egzistuoja natūralios gamtos atrankos dėsnis, kai išlieka stipriausi, ištvermingiausi, galintys išgyventi ekstremaliose sąlygose.

Varna yra vienas iš gyvūnijos atstovų, galinčių išgyventi ir esant speiguotai žiemai, ir karštai vasarai. Maistui ji taip pat neišranki: augalų sėklos, įvairūs vikšrai ir mėsa. Varną galime priskirti prie nuostabiausių gamtos sanitarų, nes tik jos dėka sunaikinami kitų gyvūnų lavonai. Kiekvienas gyvūnas irdamas skleidžia specifinį kvapą, o varna, turinti puikią uoslę, greitai tai užuodžia. Sumažėjus gyvūnų imuninei sistemai, dalis ląstelių ima irti, atsiranda ligos, oda ima skleisti specifinį kvapą ir varna tokį gyvūną ima persekioti, nes jis ilgai neišgyvens. Kadangi varnai tenka maitintis įvairiomis ligomis sergančių gyvūnų mėsa, jos imuninė sistema turi būti labai stipri. Mokslininkų atlikti tyrimai parodė, kad net choleros bakterijomis užkrėstas maistas varnos organizmui jokių neigiamų pokyčių nepadarė.

 

Taigi, jei žmogus turėtų tokį skrandį kaip varnos, galėtų valgyti viską, nebijodamas susirgti. Stiprią varnos imuninę sistemą rodo po plunksnomis knibždantys įvairiausi vabalėliai, nežalojantys jos sveikatos. Jei kada rasite iš lizdo iškritusį varniuką, pakėlę sparnelį galite pamatytį, kiek ten gyvena įvairiausių vabalėlių.

Varna – labai atsargus ir protingas paukštis. Karkdama ji skleidžia 60-120 Hz dažnio garsą, tuo įsitikindama, ar jos auka tikrai negyva. Nors gyvūno širdis nebeplaka, tačiau šiuo dažniu paveikus smegenis, gyvūnas gali pajudėti, priešintis.

Kapavietėse  yrantys lavonai skleidžia kvapą, kurio žmogus neužuodžia, o varnos susirenka būriais ,,apvalyti“ gamtos . Ištikus pavojui, šie paukščiai telepatinio ryšio pagalba gali išsikviesti kitas varnas, esančias už 2-3 km. Varna, kaip ir kiti gyvūnai, turi savo teritoriją, ją saugo ir gina ne tik nuo kitų gyvūnų, bet ir nuo žmonių. Mano sode gyveneti varnų šeima visada ,,pasako“, kad į jų teritoriją užklydo ne tik žmogus, bet katė ar šuo. Ypač savo teritoriją saugo perėdamos jauniklius.

 

Žmonės bando varnas naikinti. Išdrasko lizdus, žudo jauniklius motinos akivaizdoje. Varnos – kerštingos būtybės, todėl po to jos dar labiau gali kenkti jūsų ūkiui, namams, net gali prišaukti nelaimę. Tik mylėdami šiuos paukščius, galite su jais draugiškai gyventi. Jei savo ūkyje nutarėte užveisti naminių paukščių, pirmiausia išmokyte draugauti su varnomis. Jeigu jas pamaitinsite, tai labai greitai prisijaukinsite. Maitinkite jas tik pradėjusia gesti mėsa, tokiu būdu apsaugosite savo naminius paukščius. Tačiau labai dažnai maitinti nerekia, tegul varnos pačios pasiieško maisto.

 

Varna turi ne tik puikiai išvystytą uoslę, regėjimą, bet ir telepatinių sugebėjimų. Medžiotojai teigia, kad varną nušauti labai sunku, nes ši užuodžia parako kvapą. Pasirodo varnos sugeba ,,skaityti“ žmogaus mintis. Žmogus, norėdamas ką nors nužudyti, mintyse sukuria naikinimo planą bei jo realizavimą. Kadangi mintys – tai energijos forma, išspinduliuojama į aplinką, varna, būdama jautri bionergetiniams pokyčiams, tai greitai pajunta ir stengiasi atitolti nuo tokio energijos šaltinio. Ši energija daug kartų sustiprėja žmogui supykus. Todėl niekad įpykęs nekvieskite pas save prijaukinto gyvulio ar paukščio – jis nepaklus jūsų norams arba tai atliks iš baimės fiziniam skausmui, bet ne iš meilės. Tik žinodami gyvūnijos pasaulio psichologinius ypatumus, galime su jais darniai bendrauti, nepadarydami žalos gamtos harmonijai.