Kokie ženklai išduoda, kad žmogus meluoja

Įdomybės

Kokie ženklai išduoda, kad žmogus meluoja

Vienas plačiausiai pasaulyje naudojamų melo demaskavimo instrumentų yra poligrafas, dar kitaip vadinamas melo detektoriumi. Tai – prietaisas, matuojantis psichofiziologines žmogaus reakcijas į užduodamus klausimus. Melas – svarbus psichofiziologinio tyrimo objektas, nes jis sukelia nevalingas organizmo reakcijas, kurias galima užfiksuoti specialia įranga ir kurių asmuo nelabai gali kontroliuoti. Meluodamas žmogus jaudinasi – jam padažnėja kvėpavimas, stipriau plaka širdis, padidėja kraujo spaudimas, labiau prakaituojama. Visa tai matuoja prie žmogaus kūno pritvirtinti specialūs davikliai. Pagal tiriamojo reakcijas formuluojamos išvados apie atsakymų teisingumą, nurodant, kurie klausimai sukėlė išskirtines organizmo reakcijas.

Gudriai parinktos klausimų grupės

Atlikdamas tyrimą poligrafu specialistas pateikia klausimus pagal tam tikrą metodiką. Jie kiekvienam tiriamajam rengiami individualiai, atsižvelgiant į tiriamą situaciją. Kartais vietoj klausimų rodomi tam tikri objektai, vaizdai. Paprastai teikiami kelių grupių klausimai: tiesiogiai su įvykiu susiję klausimai; kontroliniai klausimai ir užslėpti klausimai, kuriose minimos nusikaltimo detalės, žinomos tik apklausiamajam.

Kontroliniai klausimai yra visiškai nesusiję su tiriamąja situacija. Pavyzdžiui, egzaminuotojas gali paklausti subjekto, kuo jis vardu, ar šiandien yra trečiadienis ir pan. Tokie klausimai parodo, kokia yra dabartinė asmens emocinė būsena ir yra skirti fiziologinėms reakcijoms į skirtingus klausimus palyginti. Subjektas nesijaudina ir nejaučia didelės emocinės įtampos atsakydamas į šiuos klausimus, todėl tampa lengviau išskirti klausimus, į kuriuos tiriamasis reaguoja itin emocingai.

Tiesioginiai klausimai dažniausiai susiję su tiriamąja situacija, pavyzdžiui, klausiama apie vagystes, narkotikų vartojimą, ryšius su slaptais agentais ar pan. Egzaminuotoją labiausiai domina atsakymai į šiuos klausimus, nes jie turėtų sukelti stipriausias tiriamojo reakcijas. Sukuriamas tam tikras klausimų grupių kontrastas – greta tiesioginių egzaminuojas pateikia visai su situacija nesusijusių kontrolinių klausimų, kad galėtų padaryti kuo tikslesnes išvadas. Dažnai kelis kartus klausiama to paties, tačiau klausimas perfrazuojamas – taip galima palyginti, ar reakcijos vienodos ir tiriamasis nemelavo.

Užslėptais klausimais siekiama sukelti reakcijas į tuos dalykus, kuriuos žino tik nusikaltęs žmogus ir tyrėjas. Juose gali būti pateikiamos detalės apie nusikaltimo vietą ir pan. Manoma, kad kalti asmenys į klausimus, kuriuose pateikta teisinga informacija (konkrečios įvykio detalės), reaguos skirtingai nei į klausimus, kuriuose minimos neteisingos detalės. O nekaltieji į šias dvi klausimų grupes turėtų reaguoti vienodai.

Už ir prieš

Ar šiuo įmantriu prietaisu galima pasikliauti? Įvairiuose šaltiniuose nurodomas nevienodas poligrafo patikimumo lygis – nuo 70 iki 90 proc. Nepaisydama šių skaičių JAV nacionalinė mokslų akademija melo detektorių pasmerkė kaip bevertį. Viena iš priežasčių – žmonės gali išmokti „apeiti“ šį prietaisą (geriausias pavyzdys – šnipai, kurių melagingų atsakymų poligrafu užfiksuoti nepavyko). Internete gausu įvairių patarimų, kaip tai padaryti. Pavyzdžiui, galima padengti pirštų galiukus antiperspirantu, kuris mažina prakaitavimą ir neleidžia išmatuoti dėl prakaitavimo kintančios odos varžos. Taip pat kiekvieno klausimo metu patariama užminti ant bate paslėptų smeigtukų, kandžioti lūpą, liežuvį ar pan., kas padėtų iššaukti vienodas organizmo reakcijas ir todėl egzaminuotojui būtų sunku išskirti melagingus atsakymus. Antra vertus, rezultatų interpretacija priklauso nuo egzaminuotojo profesionalumo. Daugeliu atvejų, padarius neteisingas išvadas, galima apkaltinti niekuo nenusikaltusį asmenį.

Pasak poligrafologo Jono Gubavičiaus, visuomenė melo detektoriaus patikimumą neigia nežinodama tiesos. Juk poligrafas – tai prietaisas, užfiksuojantis fiziologinius pokyčius. Jau seniai pastebėta, kad meluojantis žmogus elgiasi kitaip negu įprasta – jam prakaituoja delnai, virpa balsas, išdžiūsta burna, keičiasi pulsas, o melo detektorius tiesiog užfiksuoja šiuos pasikeitimus. „Juk mes visi tikime kardiografo parodymais, – teigia J. Gibavičius. – O tai juk toks pats prietaisas, tik fiksuojantis širdies veiklą, tačiau sprendimus priima kardiologas“. Taip pat daro ir poligrafologai. Žmonės, dirbantys su melo detektoriais, turi turėti didžiulį atsakomybės jausmą – juk nuo jų išvadų priklauso tiriamojo asmens likimas. Jie turi būti ir geri psichologai, pastebintys kiekvieną žmogaus nuotaikos pasikeitimą, ir mokėti užkirsti kelią tyrimo metu kylančiai asmens agresijai. Poligrafologai turi būti labai stipraus charakterio asmenybės, sugebančios atlikti išsamų tyrimą ir kontroliuoti situaciją.

Lietuvoje įstatymas apribotas iki minimumo

Nors kai kurie mokslininkai abejoja poligrafo patikimumu, jis vis dar plačiai naudojamas įvairiose šalyse, ypač JAV – ten jis taikomas ne tik specialiųjų tarnybų, bet ir privataus verslo atstovų. Tiesa, nespecialiųjų tarnybų darbuotojų teises gina 1988 m. priimtas EPPA įstatymas, pagal kurį darbuotojai turi teisę atsisakyti būti testuojami melo detektoriumi (išskyrus kai kuriuos nenumatytus atvejus, pvz., vagystės ir pan.).

Lietuvoje priimtas Poligrafo naudojimo įstatymas, kuriuo nustatyta jo naudojimo tvarka tam tikrose įstaigose – Vidaus reikalų ministerijoje, finansų ministerijoje, STT, VSD ir kt. Daugiausia poligrafas naudojamas priimamiems į tarnybą asmenims tikrinti, periodiniams darbuotojų patikrinimams atlikti. „Pasirodo, dauguma šių įstaigų nežino, kad gali naudoti poligrafą“, – teigia specialistas Jonas Gibavičius. Plačiausiai melo detektoriai yra naudojami kriminalinėse bylose, kai ieškoma tam tikrų įrodymų (paslėptų aukų kūnų, nusikaltimų įrankių), nustatomos svarbios aplinkybės bei atskleidžiamos kontroversiškos situacijos. „Gaila, kad įstatymas iki minimumo apriboja poligrafų naudojimą, nes juntamas jų didelis poreikis, pavyzdžiui, aiškinantis verslo partnerių, darbdavių ir darbuotojų, šeimyninius santykius“, – mano Jonas Gibavičius. Daugumoje šalių poligrafas tapo įprasta visuomenės dalimi, o Lietuvoje baiminamasi poligrafo nepatikimumo ir tiriamųjų galimybės apgauti poligrafą.

Ką žada ateitis?

Kol vieni mokslininkai tarpusavyje ginčijasi dėl poligrafo patikimumo, kiti ieško naujų ir efektyvesnių sprendimų. Kompiuterinės programos, kurias galima atsisiųsti internetu, į delną telpantys balso analizės prietaisai, fiksuojantys nesąmoningai siunčiamus streso signalus balse, – tai tik keletas naujai į rinką paleistų melo detektorių. Jie nebrangūs ir jais gali naudotis kiekvienas žmogus kasdieninėse situacijose. Vis dėlto, šiomis melo demaskavimo priemonėmis nevertėtų itin pasitikėti. Visai kitaip atrodo melo detektoriai, kurie grindžiami naujausiais neurologiniais tyrimais Atradimai išties stulbina ir turbūt tradiciniai poligrafai bus greitai užmiršti. Ką naujo siūlo mokslas? Mokslininkai pasidaliję į kelias stovyklas: vieni bando melą nustatyti elektroencefalogramomis, kurios fiksuoja smegenų bangas (atpažinus įvykio detalę, pvz., parodžius ginklo nuotrauką, tiriamojo smegenyse fiksuojami tam tikri pokyčiai, kurių asmuo negali kontroliuoti); Paulas Ekmanas teigia galintis nustatyti melą iš asmens veido mikrojudesių, kurie trunka tik dalelę sekundės ir paprasta akimi nepastebimi (tai fiksuojama specialiomis kameromis); Mėjo klinikos mokslininkai matuoja temperatūros pokyčius aplink žmogaus akis (kai žmogus meluoja, akių sritis pasidaro šiltesnė – tai užfiksuoja tam tikri prietaisai). Akių judesiai taip pat gali išduoti kaltininką. Pastebėta, kad peržiūrint įvykių, scenų, objektų ar žmonių nuotraukas, akys ties pažįstamais objektais apsistoja trumpiau (smegenims reikia mažiau laiko jau žinomai informacijai apdoroti) – pagal tai nustatoma, ar įtariamas atpažįsta tam tikrus objektus. Vis dėlto, pasak profesoriaus H. Greely, perspektyviausias yra magnetinio rezonanso metodas. Jo patikimumas – net 90–93 proc. Tokio tyrimo metu stebimas tam tikrų smegenyse esančių melo zonų (manoma, kad jų yra trys) aktyvumas. Jeigu šios trys zonos būna itin aktyvios, manoma, kad asmuo meluoja (tam tikroms smegenų dalims dirbant intensyviau, sunaudojamas didesnis kraujo kiekis).

Atradimai perspektyvūs, tačiau tebebandomi. Kaip ir poligrafas, kiekvienas jų turi savų trūkumų ir apribojimų. Belieka tikėtis, kad visa tai ateityje bus įveikta.