Tuti.lt

Tavo laisvalaikis internete

Kvalifikuoti vyriausi darbuotojai nepraranda darbo ir per pandemiją

Antrąjį šių metų ketvirtį darbo pajamos toliau augo visuose sektoriuose. Nepaisant ankstesnių nuogąstavimų, pandemija nepaveikė vyresnio amžiaus darbuotojų labiau nei kitų apdraustųjų. Vis dėlto, darbo rinkoje jiems kyla specifinių iššūkių, susijusių su kvalifikacijomis ir sveikata.

„Sodros“ duomenimis, antrąjį šių metų ketvirtį visą mėnesį dirbusių gyventojų vidutinės darbo pajamos, nuo kurių sumokėtos socialinio draudimo įmokos, išaugo 220 eurų (16,6 proc.), palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, ir pasiekė 1539 eurus.

Darbo pajamos „į rankas“, palyginti su praėjusiais metais, išaugo 128 eurų (15 proc.) ir siekė 979 eurus. Praėjusiais metais tuo pačiu laikotarpiu darbo pajamos gaunamos „į rankas“ vidutiniškai padidėjo 54 eurais, arba 7 proc.

„Pernai antrąjį metų ketvirtį COVID-19 pandemija tik įsisiūbavo, buvo įvestas karantinas. Dalis žmonių neteko darbų, kiti buvo prastovose ar turėjo nedarbingumo pažymėjimus, dėl to vidutinės darbo pajamos augo lėtai. Šių metų antrąjį ketvirtį ribojimai jau buvo švelninami, daug sektorių dirbo įprastai.

Šių metų darbo pajamų augimas siejamas ir su minimalaus mėnesio atlyginimo (MMA) padidinimu nuo 607 eurų iki 642 eurų. Statistiniams rodikliams įtakos taip pat turėjo padidintas valstybės pareigūnų, valstybės tarnautojų ir biudžetinių įstaigų darbuotojų pareiginės algos bazinis dydis, pasikeitusi neapmokestinamojo pajamų dydžio skaičiavimo tvarka ir kitos priežastys“ – pastebi „Sodros“ Statistikos, analizės ir prognozės skyriaus patarėja Kristina Zitikytė.

Balandžio-birželio mėnesiais pajamų didėjimą galėjo pajusti kas antras apdraustasis – 46 proc. darbuotojų pajamos augo daugiau nei 10 proc. Palyginti, pernai tuo pačiu laikotarpiu tokių apdraustųjų buvo 40 proc. Vidutinių darbo pajamų sumažėjimą galėjo patirti 4 proc. apdraustųjų. 23 proc. darbo pajamos nesikeitė.

 

Greičiausiai atsigauna apgyvendinimo ir maitinimo veikla

Per metus sparčiausiai – apie 40 proc. – augo elektrinės ir elektroninės įrangos surinkėjų darbo pajamos. Ikimokyklinio ugdymo mokytojų pajamos padidėjo 32 proc., maitinimo paslaugų prekystalių pardavėjų – 24 proc.

Tarp greičiausiai atsigaunančių sričių išsiskyrė apgyvendinimo ir maitinimo veikla – čia šių metų birželį, palyginti su 2020 m. birželiu, vidutinės darbo pajamos ūgtelėjo 18 proc. Tiesa, pajamos šiame sektoriuje išliko palyginti neaukštos – po padidėjimo siekė 791 eurus per mėnesį.

Tuo tarpu sveikatos priežiūros darbuotojų pajamų augimas sulėtėjo – jei 2020 m. birželį pakilimas siekė 25 proc., tai šiemet šių darbuotojų pajamos buvo 9 proc. didesnės nei pernai.

„Lėtesnis nei pernai augimas siejamas su tuo, jog pernai sveikatos priežiūros sektoriuje buvo mokami įvairūs priedai prie atlyginimų, papildomos išmokos. Šiais metais pajamų šuolis nebuvo toks ryškus, vis dėlto pajamos ir toliau augo visuose sektoriuose“ – pabrėžia Kristina Zitikytė.

 

Vyresni darbuotojai išsaugojo darbus, bet juos praradus sunkiau sugrįžti

„Nepaisant anksčiau girdėtų nuogąstavimu, kad vyresnio amžiaus darbuotojams pandemija taps iššūkiu dėl sveikatos saugumo, galimybių lanksčiai prisitaikyti prie naujų darbo sąlygų ar informacinių technologijų įvaldymo, vyresni darbuotojai išsaugojo savo darbus.

Per pirmąjį karantiną darbuotojų iki 45 metų skaičius sumažėjo 8 procentais, o vyresnių nei 45 metų apdraustųjų skaičius – 2 procentais“ – sako „Sodros“ Statistikos, analizės ir prognozės skyriaus patarėja Kristina Zitikytė.

Vis dėlto, vyresniems darbus praradusiems žmonėms sunkiau sugrįžti į darbo rinką. Vyriausieji 55-64 metų gavėjai nedarbo išmoką vidutiniškai gauna 6,5 mėnesio, kai tuo tarpu jauniausi – 5,4 mėnesio.

 

Ar tikėtina, kad dirbsime iki 72-ejų? Prarandame sveikatą anksčiau

Anot K. Zitikytės, tendencijos rodo, jog vyresnio amžiaus žmonėms sunku išsilaikyti darbo rinkoje taip pat ir dėl sveikatos problemų.

„Sodros“ duomenimis, apie 15 procentų gyventojų tarp 52-54 metų amžiaus  neteko bent dalies darbingumo ir gavo netekto darbingumo pensiją. Tarp 55-63 metų darbingumo netenka iki 25 procentų žmonių. 50-65 metų žmonės serga ilgiau – jų vidutinė ligos trukmė siekia 17 darbo dienų, tuo tarpu 30-39 metų darbuotojų – iki 12 darbo dienų.

Remiantis užpernai atliktu „Eurostat“ tyrimu, tikėtina lietuvių vidutinė gyvenimo trukmė bus 83 metai, o Europos Sąjungos vidurkis – 85 metai. Prognozuojama, kad statistinis lietuvis nuo 65-erių dar 6 metus gyvens be rimtų sveikatos sutrikimų ir galėdamas apsirūpinti būtiniausiais poreikiais. Vėliau, sulaukus 71-erių, mažai tikėtina, kad išvengsime didesnių sveikatos sutrikimų.

„Gyvenimo trukmei didėjant, svarbu ir tai, kad didėtų sveikų gyvenimo metų skaičius. Vyresni darbo rinkos dalyviai serga sunkiau ir ilgiau. Jų padėtį gerintų galimybė vyresniame amžiuje dirbti lankstesniu darbo grafiku“ – sako „Sodros“ Statistikos, analizės ir prognozės skyriaus patarėja.

Lietuvoje šiandien dirba 2,5 tūkst. 72 metų žmonių. Šio amžiaus daugiausia dirba kvalifikuotų profesijų atstovai – 75 procentai, nekvalifikuotą darbą atlieka 25 procentai.

 

Darbo rinka palankesnė kvalifikuotiems ir biudžetiniame sektoriuje dirbantiems pensininkams

„Lietuvoje egzistuoja atotrūkis tarp kvalifikuotų profesijų atstovų ir nekvalifikuotomis veiklomis užsiimančių žmonių. Pirmieji įgyja didesnį darbo stažą. Be to, jie ilgiau išlieka darbo rinkoje ir sulaukus pensijos. Tarp dirbančių senatvės pensijos gavėjų – 27 procentai specialistų ir 14 procentų  vadovų. Nekvalifikuoti  darbuotojai sudaro 24 procentus tarp dirbančių pensininkų“ – pastebi K. Zitikytė.

Vyresnio amžiaus darbuotojams palankesnis biudžetinis sektorius. Biudžetinėse įstaigose dirba 32 procentai 55–64 metų žmonių, kitur – 20 procentų.

 

Dirba 11 procentų pensininkų

Per pastaruosius trejus metus darbo rinkoje išliko beveik tiek pat senatvės pensiją gaunančių ir dirbančių žmonių – dirba daugiau nei 11 procentų pensininkų. Daugiau dirba vyrų (beveik 14 procentų) nei moterų (10 procentų).

Vidutinis pensinio amžiaus žmonių darbo užmokestis – 1080 eurų, apie 720 eurų į rankas. Vidutinė dirbančiųjų pensija šių metų rugpjūtį buvo 486 eurai.

Vidutinė moterų pensija Lietuvoje  –  390 eurų, tai yra 70 eurų žemesnė nei vyrų (460 eurų).  Tarp dirbančių pensininkų skirtumai sumažėja – dirbančių ir gaunančių pensiją moterų vidutinė pensija siekia 470 eurų, o vyrų – 520 eurų.

Prezentaciją rasite ČIA.

26