2021-05-11

Tuti.LT

Tavo laisvalaikis internete

Lietuvos žmonės pasitiki Lietuvos kariuomene

Lietuvos gyventojai pasitiki Lietuvos kariuomene ir palankiai ją vertina, turi labai teigiamą požiūrį į NATO sąjungininkų buvimą Lietuvoje, pritaria krašto apsaugos biudžeto didinimui. Tokias nuostatas rodo Krašto apsaugos ministerijos užsakymu 2020 m. gruodžio mėn. rinkos ir visuomenės nuomonės tyrimo kompanijos „Spinter tyrimai” atliktos apklausos rezultatai.

„Labai svarbu, kad didžioji dauguma Lietuvos gyventojų pasitiki Lietuvos kariuomene ir turi teigiamą nuomonę apie Lietuvos narystę NATO, sąjungininkų buvimą šalyje. Didėja Lietuvos gyventojų pritarimas krašto apsaugos biudžeto didinimui, kolektyvinės gynybos įsipareigojimams, Lietuvos karių dalyvavimui tarptautinėse operacijose. Lietuva pastaraisiais metais nuosekliai investuoja į Lietuvos kariuomenės modernizavimą, Aljanso ryšių stiprinimą ir sugebėjo užsitikrinti tvirtą NATO sąjungininkų paramą. Kariuomenės palaikymas visuomenėje rodo, jog Lietuvos gyventojai supranta saugumo grėsmes, vertina Aljanso saugumo stiprinimo iniciatyvas regione“, – sako krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas, reziumuodamas apklausos rezultatus.

Ministras taip pat atkreipia dėmesį, kad auga žmonių gebėjimas atpažinti dezinformaciją, informacines atakas ir melagienas, bet dažniausiai tai atpažįstantys yra jauni žmonės. „Be abejonės, norėtųsi, kad visuomenės atsparumas būtų didesnis, kita vertus, kalbant apie kibernetinį saugumą, 36 proc. apklaustųjų nesutinka, jog Lietuvos institucijos tinkamai tokį saugumą užtikrina”, – sako A. Anušauskas.

 

Lietuvos gyventojų pasitikėjimas savo šalies kariuomenė išlieka aukštas ir toliau auga

Remiantis atliktos apklausos duomenimis, Lietuvos gyventojų pasitikėjimas savo šalies kariuomene išlieka itin aukštas ir toliau auga – ja pasitiki 73 proc. Lietuvos gyventojų ir tai yra 3 procentiniais punktais daugiau nei 2019 metais. 72 proc. apklaustųjų palankiai vertina kario profesiją.

Remiantis tyrimo rezultatais, 65 proc. respondentų pritartų artimo žmogaus sprendimui savanoriškai atlikti privalomąją pradinę karo tarnybą – 4 procentiniais punktais daugiau nei 2019 metais. 58 proc. pritartų artimo žmogaus sprendimui tapti profesinės karo tarnybos kariu.

Tiriant Lietuvos gyventojų gebėjimą atpažinti informacines atakas ir klaidinančią informaciją, lyginant su 2019 m., gebančių atpažinti padidėjo 7 procentais. 48 proc. respondentų teigia, kad geba atpažinti informacines atakas ir klaidinančią informaciją: 9 proc. visada, 39 proc. – dažniausiai

Siekiant išsiaiškinti visuomenės požiūrį į valstybinių institucijų gebėjimą užtikrinti kibernetinį saugumą, į klausimyną buvo įtrauktas naujas klausimas. 46 proc. respondentų mano, kad Lietuvos institucijos tinkamai užtikrina šalies kibernetinį saugumą.

Beveik metus Lietuvos kariuomenė skyrė pagalbą įvairioms civilinėms bei vidaus tarnybos sistemos institucijoms, vykdydama ilgiausią kada nors teiktą kariuomenės paramos operaciją Lietuvoje, kurios metu kariai atliko ir visiškai jiems nebūdingas funkcijas. Vertindami karių pagalbą, 62 proc. Lietuvos gyventojų mano, jog Lietuvos kariuomenės pagalba COVID-19 pandemijos metu yra pakankama. Pozityviausiai kariuomenės indėlį vertino moterys, aukštąjį išsilavinimą turintys ir aukštesnes pajamas gaunantys asmenys.

 

Ypač teigiamas požiūris į narystę NATO ir sąjungininkų pajėgų buvimą Lietuvoje

87 proc. apklaustųjų palankiai vertina Lietuvos narystę NATO. Ir tai yra didžiausias procentas per pastaruosius penketą metų. Be to, dar 83 proc. apklaustų Lietuvos gyventojų pritaria sąjungininkų buvimui Lietuvos teritorijoje.

75 proc. apklausos dalyvių mano, kad 2017 m. į Lietuvą atvykęs Vokietijos vadovaujamas tarptautinis NATO batalionas padeda atgrasyti priešiškai nusiteikusias valstybes. Reaguojant į pasikeitusią saugumo situaciją regione, aukštos parengties daugianacionaliniai koviniai pajėgumai nuo 2017 m. gynybos ir atgrasymo tikslais yra dislokuoti ne tik Lietuvoje, bet ir kitose Baltijos šalyse bei Lenkijoje.

77 proc. apklaustųjų pritaria, kad nuolatinės JAV ir kitų sąjungininkų karinės pratybos Lietuvoje gerina pasirengimą ginti Lietuvos teritoriją ir tuo pačiu atgraso nuo priešiškų veiksmų.

72 proc. respondentų mano, kad Lietuva turėtų ginti ir (ar) suteikti karinę paramą NATO valstybėms karinio konflikto metu. Tai paremia Lietuvos gynybos politikos principą, kad šalis turi būti pasirengusi bendriems veiksmams su NATO sąjungininkais ginant Lietuvą ar kurią kitą NATO valstybę.

Lietuvos gyventojai pritaria, kad Lietuva turėtų prisidėti prie tarptautinės bendruomenės pastangų, mūsų kariai turėtų būti siunčiami į tarptautines operacijas, jeigu to prašo sąjungininkai: lyginant su 2019 m., taip manančiųjų skaičius išaugo nuo 68 proc. iki 76 procentų.

60 proc. apklausos dalyvių teigia, kad pritaria Lietuvos karinės paramos Ukrainai teikimui, 69 proc. apklaustųjų pritaria, kad Lietuva turėtų aktyviau prisidėti prie kovos su tarptautiniu terorizmu.

 

Pagrindine strategine partnere gynybos srityje nurodo JAV

Apklausos dalyviai, paprašyti įvardyti tris valstybes, kurios yra Lietuvos strateginės partnerės gynybos srityje, pirmoje vietoje nurodė Jungtines Amerikos Valstijas, toliau seka Lenkija, Vokietija. Lyginant su 2019 m., reikšmingai nuo 38 proc. iki 60 proc. padidėjo manančiųjų, kad Lenkija yra strateginė Lietuvos partnerė gynybos srityje. Dvišalis ir daugiašalis karinis bendradarbiavimas su JAV, Vokietija, Lenkija, Baltijos ir Šiaurės šalimis ir kitais sąjungininkais yra svarbus Lietuvos gynybos pajėgumams, gebėjimams veikti kartu, taip pat ir regioniniam, ir tarptautiniam saugumui stiprinti.

Paklausti įvardinti draugiškiausias Lietuvai Europos valstybes, respondentai daugiausiai procentinių punktų skyrė Latvijai, Lenkijai, Estijai, Vokietijai.

 

Išaugo Lietuvos gyventojų pritarimas gynybos biudžeto didinimui

Apklausos duomenys rodo, kad 66 proc. Lietuvos gyventojų pritaria, kad krašto apsaugos finansavimui turi būti skiriami 2 proc. BVP, taip pat 37 proc. respondentų linkę sutikti, kad Lietuvos krašto apsaugos finansavimas iki 2030 m. turi pasiekti 2,5 proc., kaip tai numatė 2018 m. rudenį pasirašytas Lietuvos Respublikos Seime atstovaujamų partijų susitarimas dėl Lietuvos gynybos politikos gairių.

Visuomenės nuomonės tyrimą Krašto apsaugos ministerijos užsakymu 2020 m. gruodžio 15-30 d. atliko rinkos ir visuomenės nuomonės tyrimų kompanija „Spinter tyrimai“. Apklausti buvo 1008 gyventojai, kurių amžius nuo 18 iki 75 metų. Apklausa buvo vykdoma karantino sąlygomis, kombinuotu būdu, kai 50 proc. respondentų buvo apklausti telefonu ir 50 proc. atsakinėjo internetu. Lyginant su ankstesniais metais galimi nežymus neatitikimai, kai respondentai buvo apklausinėjami ir gyvų susitikimų metu.

75
Dalinkis naujienomis