Tuti.lt

Tavo laisvalaikis internete

Ministrui A. Dulkiui labiausiai nepatiko klausimas apie perteklines mirtis

Po ilgiau nei valandą trukusio susitikimo su ministru Arūnu Dulkiu Seimo Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos nariai neslėpė nusivylimo: „Ministras ramiai ir užtikrintai neatsakė nė į vieną klausimą“.

Ministras pirmadienį lankėsi Seimo socialdemokratų frakcijoje, kurios nariai turėjo klausimų dėl sveikatos priežiūros tinklo pertvarkos. Jau susitikimo pradžioje A. Dulkys pamėgino užbėgti kritikai už akių pasakydamas, kad ministerija tiesiog daro namų darbus, kuriuos jai uždavė Europos Komisija. Esą vykdoma kompleksinė reforma, rengiami kokybės kriterijai, siekiama užtikrinti sveikatos priežiūros sistemos atsparumą. Ministras tikino, kad ministerija stengiasi įtraukti į šį procesą savivaldybes.

Orinta Leiputė teiravosi, ar dabar geras laikas tokiai reformai, kai visos jėgos ir dėmesys nukreiptas pandemijai suvaldyti. Ministras atsakė, kad Lietuvai siūlomos investicijos, todėl jų nevalia atsisakyti. Jis ypač akcentavo skubios medicininės pagalbos pertvarką.

Ministras pabrėžė, kad tose savivaldybėse, kurios greičiau apsispręs dėl to, ką reikia keisti, reikalai ir pinigai „pajudės greičiau“.

Frakcijos seniūnas Gintautas Paluckas pažymėjo, kad paslaugos tolsta nuo žmonių, o ne artėja, kaip žadėta. Jis replikavo ministrui dėl „kelių greičių Lietuvos“ idėjos: socialdemokratų įsitikinimu, blogai, jeigu ministerija negali užtikrinti, kad pertvarkų eiga būtų tolygi visose savivaldybėse.

Ministras išreiškė požiūrį, kad tai, kas lieka nereformuota, savaime miršta.

Eugenijus Sabutis teiravosi, ar ministerija išvis turi planą: jau įvyko daugybė pristatymų, bet informacija – prieštaringa. Parlamentaras klausė, koks likimas laukia tų savivaldybių, kurios „nenusileis“ ir „nepasiduos“ ministerijos reikalavimams – ir kur nukeliaus numatyti pinigai.

Ministras įspėjo, kad visoms savivaldybėms teks parengti investicinius planus, todėl jos privalo suprasti, kokių rodiklių iš jų tikimasi.

Jonavos meras Mindaugas Sinkevičius priminė ministrui, kad socdemai žvelgia į sveikatos priežiūrą kaip į viešą paslaugą, todėl pirmiausia kelia paslaugų prieinamumo, kokybės, paslaugos suteikimo spartos klausimus. „O dabar susidaro toks įspūdis, kad viskas krypsta tariamo ekonominio efektyvinimo kryptimi. 300 gimdymų – neefektyvu? Turime siekti 2000 gimdymų?“ – ironizavo meras.

M. Sinkevičius klausė, „kas bus“ po gruodžio 10-osios, iki kurios savivaldybės turi pateikti savo pasiūlymus ministerijai – ir kas nutiks tiems, kurių pasiūlymai ministrui nepatiks. Meras informavo, kad jo vadovaujama savivaldybė ketina teikti siūlymus plėsti ir gerinti paslaugas, o ne mažinti ar perkelti kitur.

Atsakydamas ministras nustebino klausytojus pareikšdamas, esą šiuo metu neturime kriterijų, pagal kuriuos galėtume vertinti medicinos kokybę Lietuvoje. Dėl gruodžio 10-osios A. Dulkys atsakė, kad tai – „tik vienas iš etapų“, todėl po šios dienos viskas tęsis toliau.

Julius Sabatauskas atkreipė dėmesį į tai, kad Vyriausybės programoje nebuvo numatyta mažinti lovų skaičių ar planinių paslaugų apimtis. Parlamentaro nuomone, Lietuva nesinaudoja galimybėmis plėsti paslaugų apimtis su ES parama. Kai paslaugos neprieinamos, auga perteklinių mirčių skaičius, įspėjo J. Sabatauskas.

Ministras nesutiko su kritika. Jis pažymėjo, kad Lietuvoje dar iki pandemijos buvo dideli perteklinių mirčių skaičiai. A. Dulkys priekaištavo patiems gyventojams, kad šie nesinaudoja gydymo paslaugomis net atlaisvinus su pandemija susijusius apribojimus.

Tomas Bičiūnas pakartojo, kad jau dabar yra aišku, jog savivaldybių sveikatos įstaigoms teks atsisakyti kai kurių gydymo paslaugų, bus naikinami skyriai. Darbuotojai jau dabar informuojami, kad norėdami dirbti naujai steigiamuose centruose turės persikvalifikuoti, sutikti dirbti už mažesnį atlygį – arba netekti darbo. Parlamentaras teiravosi ministro, ar šis turįs duomenų, kiek žmonių dėl reformos nukentės finansiškai, kiek – neteks darbo.

Ministras atsakė, kad nieko nekeičiant neįmanoma pagerinti situacijos sveikatos priežiūros srityje, pavyzdžiui, sumažinti mirtingumo rodiklius. Todėl esą savivaldybės ir turi apsispręsti, kokių paslaugų labiausiai reikia, o kurių – ne. Ministras pripažino, kad teks keisti ir paslaugų įkainius.

Rasa Budbergytė klausė apie „klampynę“ farmacijos srityje, kur viešpatauja 18 įmonių: ar ministras nemanąs, kad čia labai trūksta priežiūros? A. Dulkys akcentavo gydymo įstaigų vadovų atsakomybę.

Algirdas Sysas klausė A. Dulkio, kodėl ankstesnėse pareigose šis pasižymėjo konkretumu ir dalykiškumu, o tapęs ministru vengia konkrečių atsakymų.

Ministras vėl tikino, kad reforma siekiama išsaugoti, o ne naikinti sveikatos priežiūros ir gydymo paslaugas, ypač skubią pagalbą. Tačiau jis pridūrė kad paslaugos kokybei svarbu ir tai, kiek operacijų atliekama ir pan. Nuo to priklauso patirtis, įgūdžiai, taigi ir kokybė. „Maža įstaiga savaime nėra blogis, o didelė įstaiga savaime nėra gėris“, – kalbėjo ministras.

Kęstutis Vilkauskas teiravosi dėl vietinių vaikų skyrių ateities. Ministras atsakė, jog tam, kad egzistuotų vaikų skyriai, turi būti vaikų!

Vilija Targamadzė replikavo, kad jeigu ministras ir jo vadovaujama ministerija žinotų, ko siekia, tai ir rodikliai būtų aiškiai suformuluoti. Tačiau tokio aiškumo socialdemokratai ministerijos veikloje pasigenda.

Apibendrindamas susitikimą, socialdemokratų Seimo frakcijos seniūnas G. Paluckas įspėjo: kol nėra aiškaus socialinio poveikio įvertinimo, planuojamą reformą bus sunku pateisinti ir apginti – neaišku, kaip ji paveiks paslaugų prieinamumą, specialistų užimtumą, atlyginimus – ir Lietuvos žmonių sveikatą.

190