Tuti.lt

Tavo laisvalaikis internete

Nepaisant tai draudžiančių įstatymų į Lietuvą deginti vežamos atliekos iš kitų šalių

Lietuvą importuoti atliekas jų deginimui draudžia įstatymai. Nepaisant to, viešojoje erdvėje pasirodė informacija, kad šiukšlės iš kitų valstybių vis dėlto yra vežamos į deginimo jėgaines Lietuvoje. Tokių kalbų pagrįstumą patvirtino ir Aplinkos ministras, informavęs, kad dėl to Aplinkos apsaugos departamentas yra pradėjęs tyrimą. Lietuvos žaliųjų partijos pirmininkė Ieva Budraitė teigia, kad tokie nusikaltimai turi būti ne tik maksimaliai greitai ir skaidriai išsiaiškinti, bet ir griežtai įvertinti.

„Negalime leisti, kad Lietuva taptų antrarūše – atliekų importo – šalimi. Nors įstatymuose numatytas tokios praktikos draudimas, panašu, kad norintys randa būtų, kaip ribojimus apeiti. Viena iš galimų versijų – kad į šalį oficialiai jos yra įvežimos kaip perdirbimui skirtos atliekos, bet galiausiai atsiduria deginimo gamyklose. Kaip tiksliai veikia tokia nusikalstama schema, atsakingos institucijos turi kuo skubiau ištirti, o identifikavus spragas būtina jas kuo greičiau užlopyti, kad tai nepasikartotų ateityje“, – sako I. Budraitė.

Partijos pirmininkės įsitikinimu, šiai situacijai įtakos turi ir per silpna aplinkos apsaugos kontrolė. Kaip šią savaitę skelbė Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija, Lietuva valstybinei aplinkos apsaugos kontrolei finansuoti skiria 0,3 proc. nuo BVP, kai Europos Sąjungos vidurkis siekia 0,8 proc. Tuo metu minimalus investicijų poreikis, norint įgyvendinti visus šiuo metu išsikeltus tikslus, siekia bent 3 proc. nuo BVP.

„Galime suversti atsakomybę ant tų, kurie ieško spragų ir bando apeiti esamą sistemą, bet tiesa ta, kad valstybės pareiga yra užbėgti tokiems įvykiams už akių griežtinant teisės aktus ir užtikrinant efektyvią aplinkosaugos kontrolę. O jos nebus tol, kol nebus skiriamas reikalingas finansavimas“, – teigia I. Budraitė.

Be to, Lietuvos žaliųjų partijos atstovai pastebi, kad net ir mūsų pačių šalyje susidariusių atliekų deginimas aplinkosauginiu požiūriu nėra pati geriausia praktika. Atliekų tvarkymo piramidėje blogiausiu sprendimu laikomas šiukšlių laidojimas sąvartynuose, kiek palankiau vertinamas deginimas, tačiau kovos su klimato krize akivaizdoje prioritetas turi būti teikiamas atliekų vengimui, pakartotiniam naudojimui ir perdirbimui. Tiesa, Lietuvos žaliųjų partijos atstovų teigimu, rūšiavimo ir perdirbimo sistema Lietuvoje vis dar nėra išvystyta, todėl tik 4 proc. antrinių žaliavų yra panaudojama dar kartą.

„Lietuva sunkiai tvarkosi ir su savo atliekomis, todėl sunku suvokti, kad galime priimti dar ir kitų valstybių šiukšles. Negi tam buvo statomos kogeneracinės atliekų deginimo gamyklos? Mes ir patys sudeginame arba sąvartynuose palaidojome atliekas, kurios dar galėjo būti paverstos žaliavomis ir prikeltos naujam gyvenimui. O kartais net ir tas atliekas, kurias tinkamai išrūšiavome, išgabename perdirbimui į kitas šalis, nes patys neturime perdirbimo pajėgumų.

Turime labiau motyvuoti gyventojus rūšiuoti, keičiant apmokėjimo už atliekų tvarkymą sistemą, kad rūšiuojančiam žmogui atliekų tvarkymas kainuotų pigiau. Tiesa, lygiagrečiai turime plėsti ir perdirbimo pajėgumus“, – teigia Remigijus Lapinskas, Lietuvos žaliųjų partijos pirmininkės pavaduotojas.

23