Odos niežėjimas ir kasymosi priežastys

Įdomybės

Odos niežėjimas ir kasymosi priežastys

Iki šiol manyta, kad niežulys yra silpna skausmo forma. Tačiau tyrimą su pelėmis atlikę mokslininkai nustatė, kad tai yra visiškai kitoks jutimas, kuris apdorojamas su skausmu nesusijusiose neuronų grandinėse, turinčiose ryšį su kūno išore.

Nacionalinio dantų ir veido tyrimų instituto (JAV) neurologai Markas Hoonas ir Santoshas Mishra ieškojo molekulės, kuri sukelia niežulio pojūtį. Jie tai darė po vieną tikrindami sensorinių neuronų, aktyvuojamų lytėjimo, karščio, skausmo ir niežulio, genus. Nustatyta, kad vienas konkretus baltymas, pavadintas natriuretiniu polipeptidu b (Nppb), buvo paplitęs tik dalyje šių neuronų.

Pelės mutantės be veikiančio Nppb geno nereagavo į niežulį sukeliančius dirgiklius, tačiau normaliai reagavo į karštį ir skausmą. Taip pat mokslininkai nustatė, kad sušvirkštus Nppb į pelių kaklą, jos ima kasytis kaip pasiutusios. Nekontroliuojamą kasymąsi injekcija sukėlė ir normalioms, kontrolinėms pelėms, ir mutavusioms.

„Mūsų tyrimo metu nustatytas pirminis transmiteris, į kurį reaguoja niežulio sensoriniai neuronai ir patvirtinta, kad niežulio jutimą perduoda specializuoti sensoriniai neuronai“, – sakė M. Hoonas.

M. Hoonas ir S. Mishra nusprendė neuronų su Nppb receptorais paieškoti nugaros smegenyse. Į nugaros smegenų kanalą sušvirkštus toksino, išgauto iš vaistinio putokšlio sėklų, buvo blokuotas niežulys, tačiau ne kiti jutimai – tai skatina manyti, kad informacija apie niežulio pojūtį yra perduodama atskiromis neuronų grandinėmis. Tyrimą publikavo prestižinis recenzuojamas leidinys „Science“.

Minesotos universiteto (JAV) neurologas Glennas Giesleris tikina, kad šis rezultatas „paaiškina dabartinėje literatūroje esančią problemą ir pateikia nesunkiai patikrinamą hipotezę, aiškinančią niežulio veikimą“.

Ankstesniais tyrimais buvo nustatyta, kad su niežuliu susijusius signalus inicijuoja gastrino išskyrimą sukeliantis peptidas GRP – šį neurotransmiterį išskiria sensoriniai neuronai. Tačiau M. Hoonas ir S. Mishra, o taip pat ir kita
mokslininkų grupė, nesugebėjo aptikti GRP ne nugaros smegenyse – tai reiškia, kad GRP nėra pirminis niežulio sukėlėjas.

Tačiau M. Hoonas ir S. Mishra nustatė, kad GRP vis vien dalyvauja niežulio atsako procese. Sušvirkštus GRP pelėms, kurios negamino Nppb arba jo receptoriaus, buvo sukeltas stiprus kasymosi atsakas. Be to, pelės, kurių GRP receptoriai buvo inhibuoti, nesikasė net ir tada, kai joms buvo sušvirkšta Nppb. Tai reiškia, kad niežulio jutimo perdavimo grandinėje GRP išskiriantys neuronai yra žemiau nei Nppb.

„Šis modelis labiau atitinka visų mokslininkų gaunamus rezultatus“, – sakė Pitsburgo universiteto (JAV) neurologė Sarah Ross.

Žmonių niežulio neuroninis kelias yra panašus į pelių, tačiau ne identiškas, todėl kol kas sunku pasakyti, ar juose atsaką į niežulį pradeda Nppb, ar koks nors panašus baltymas, sakė M. Hoonas. Jis pridūrė, kad ateityje ketina atlikti tyrimus ir su žmonėmis.

G. Giesleris teigia, kad niežulys yra dažna problema, siejama su daugiau nei dviem dešimtimis ligų, taip pat egzema ir psoriaze. „Antihistamininiai vaistai veikia esant tam tikroms niežulio formoms, tačiau didžioji dauguma atvejų yra nejautrūs tokiems preparatams. Mūsų mokslinis tyrimas pateikia naują taikinį klinikiniam niežulio gydymui“, – sakė mokslininkas.