Tuti.lt

Tavo laisvalaikis internete

Pandemija, kuri pakeitė mus ir mūsų darbus

Užimtumo tarnybos direktorės Ingos Balnanosienės komentaras naujienų portale Delfi.lt

Klastingas virusas grasina vis naujomis mutacijomis, tačiau dabar mes žinome, kaip su juo kovoti. 2021 metai – ne mažiau įtempti nei ankstesnieji, tačiau visgi tai – vilties ir permainų laikas. Nemažai pasikeitimų per trumpą laiką – ir Lietuvos darbo rinkoje. Šį kartą apie tai, kas nutiko pirmąjį pusmetį ir ko tikėtis vėliau.

Nuo sausio pasikeitė valstybės paramos politika pandemijos paveiktiems verslams ir asmenims. Išryškėjo pokyčiai darbo rinkoje, Užimtumo tarnybos veikloje ir apskritai šalies žmonių gyvenime. Pradėta taikyti tikslingesnė parama savarankiškai dirbantiesiems. Peržiūrėta, kiek iš tiesų yra nuo pandemijos nukentėjusių verslų ir asmenų, pasikeitė nedirbančiųjų paramos formos.

Iki Naujųjų metų darbo paieškos išmoką gaudavo visi Užimtumo tarnybos klientai – 270 tūkstančių. 2021 metais jų liko tik apie 40 tūkst. Susitelkta ties aktyviais žmonėmis – tais, kurių darbinę veiklą, kūrybą, planus ar karjerą sustabdė pandemija. Bet ir šios paramos bei finansavimo mechanizmų liko paskutinės savaitės, nes rugpjūtis – paskutinis mėnuo, už kurį bus mokamos prastovų subsidijos, taip pat subsidijos grįžtantiems po prastovų.

Baigtos mokėti išmokos savarankiškai dirbantiems asmenims. Netrukus pasibaigs ir darbo paieškos išmokų administravimas. Prasidės naujas etapas. Prie jo turime pratintis jau dabar, galvoti apie tai, kad ypatingai vertinta yra turėti darbo vietą, pastovumą ir saugumą tiek darbo rinkoje, tiek ir visuomenėje. Nežinome, kas bus rudenį, todėl siūloma darbo vieta tampa dar vertingesnė, ji įprasmina mūsų kasdienybę.

Paslaugų srityje Užimtumo tarnybai šis pusmetis buvo sugrįžimas į labiau įprastą aplinką, tradicinių funkcijų atnaujinimą. Net ir dirbdami per nuotolį kiekvieną mėnesį sugebėjome į darbo rinką integruoti vis daugiau žmonių, šie rodikliai toliau auga. Atitinkamai mažėja registruotas nedarbas – nuo daugiau kaip 16 proc. sausį iki mažiau nei 13 proc. liepą. Kitaip tariant – nuo 270 tūkst. bedarbių iki 220 tūkst. Ši tendencija, tikėtina, išliks ir antrąjį pusmetį.

Verslų atlaisvinimas nulėmė aktyvesnį laisvų darbo vietų registravimą. Geroji žinia yra ir ta, kad jos tapo mažiau homogeniškos nei metų pradžioje – ima dominuoti vis kiti sektoriai ir paslaugų grupės. Pagaliau grįžta tie, kurių veikla buvo ribojama ilgiausiai – maitinimo, apgyvendinimo, turizmo sektoriai. Daug mėnesių praleidę prastovose, dabar jie sugrįžta į buvusias pozicijas. Pamažu minėtų sektorių įmonės vėl ima užsitikrinti pajamas iš veiklų ir profesijų, kurios buvo beveik įšaldytos. Tai itin jaučiama stebint regionų statistiką, kur gyventojų aptarnavimo paslaugos sutelktos kurortuose bei didmiesčiuose. Ten darbo rinkos rodikliai stabilizuojasi.

Užimtumo tarnyba, pusantrų metų skyrusi didžiules pastangas, laiko ir energijos išteklius paramai skirstyti, dabar sugrįžta prie įprastinės veiklos – tarpininkavimo įdarbinant. Tiesa, įprastine jos vadinti nebegalima, nes per pandemiją daug kas negrįžtamai pasikeitė. Tokių paslaugų, kokias teikėme 2019 metais, nebepakanka. Juk dar visai neseniai aktyvesniems klientams užtekdavo lengvos mentorystės ir profesionalaus patarimo. Instrukcijos, kaip prisistatyti darbdaviui, kaip parengti gyvenimo aprašymą.

Pandemija visa tai pakeitė. Nė vienas negrįžome į savo darbo vietą tokie, kokie buvome. Keičiasi ir pačios darbo vietos. Metų pradžioje rašiau, kad mums visiems reikės naujų kompetencijų, žinių ir įgūdžių. Galiu tai dar sykį patvirtinti, pridurdama, kad antrojo pusmečio iššūkis bus parodyti Užimtumo tarnybos klientams ir žmonėms, kurie iki šiol buvo neaktyvūs, akivaizdų faktą. Profesiniame gyvenime dabar nėra nieko svarbiau, kaip įgyti tas kompetencijas arba nuolat tobulinti jau turimas. Pats laikas pagalvoti apskritai persikvalifikavimą.

Prioritetas skiriamas toms sritims, kurios sparčiausiais vystosi. Informacinėms technologijoms, darbo vietoms, kur reikalingi skaitmeniniai įgūdžiai. Kalbu ne tik apie darbo ieškančius žmones, bet ir visą Užimtumo tarnybos personalą. Skaitmeninę transformaciją dar prieš pandemiją buvome nusimatę kaip vieną strateginių reformos krypčių. Pandemija šiuos procesus labai paspartino. Iki jos turėjome vos iki 10 proc. klientų, kurie registruodavosi internetu. Dabar jau aišku, kad užsiregistruoti gali kiekvienas, net ir tik bazinių įgūdžių turintis žmogus. Dabar svarbiausia visa tai išlaikyti, kad ne mažiau kaip 70 proc. gyventojų toliau naudotųsi skaitmeninėmis technologijomis. Ne tik registruojantis, bet ir gaunant kitas paslaugas, taip pat specialistų konsultacijas.

Daug kas vyksta jau dabar, nes darbuotojų poreikis sparčiai didėja, nors gyvenimas šalyje dar nėra grįžęs į įprastas mums normas. Paieškos, atrankos, pasitarimai vyksta per nuotolį, greitai. Tai – nebe kažkokios strateginės kryptys, o mūsų kasdienybė.

Kitas per pandemiją išryškėjęs dalykas – tai suvokimas apie kertines permainas viso pasaulio darbo rinkoje. Ji tampa atvira faktiškai kiekvienam, ir kiekvienas ten gali būti vertingas – nuo elementarių užduočių vykdytojų iki aukščiausios klasės IT specialistų, medikų, mokslininkų. O kaip pavyks susirasti nišą, įsitvirtinti ir realizuoti poreikius, priklauso nuo kiekvieno asmeniškai.

Net ir į dabartinę imigrantų krizę galima nagrinėti galimybių aspektu. Staiga prireikė daugybės ekspertų, egzotiškų kalbų mokėtojų, nors dar prieš porą mėnesių tai visiškai nebuvo aktualu. Ko dar gali prireikti ateityje? Kokie pasaulyje šiandien vykstantys procesai poryt privers mus spręsti naujus iššūkius? Reikia domėtis, gilintis ir planuoti savo pačių ir savo šalies ateitį.

Visa tai turi vieną bendrą vardiklį. Tai – skaitmeniniai įgūdžiai, kurie bus būtini, kokia veikla beužsiimtume. Todėl mes Užimtumo tarnyboje puikiai suvokdami šias tendencijas ir toliau sieksime plėsti tokių paslaugų apimtis bei gerinsime jų kokybę. Tuo pačiu skatinsime darbuotojus ir darbdavius naudotis šiomis naujomis galimybėmis, drauge kurti bei diegti naujus sprendinius kiekviename šalies regione.

37