2020-12-04

Tuti.LT

Tavo laisvalaikis internete

Patarimas: Ką daryti, jei šąla rankos ir kojos

Ką daryti, jei šąla rankos ir kojos

Jeigu šaltu metų laiku jums dažnai, be jokios rimtos priežasties šąla rankos, kojos, arba tiesiog esate labai jautrus (-i) šalčiui, šio negalavimo priežastis gali būti Rainoldso sindromas.

Reynaud’o sindromas – kas tai?

Šis sutrikimas pavadintas prancūzų gydytojo Maurice’o Reynaud’o vardu, kuris XIX a. viduryje išaiškino fenomeną, kad smulkių kraujagyslių spazmai sumažina kraujo tekėjimą į tam tikras kūno vietas. Užklupus Reynaud’o priepuoliui (ši liga visiškai sulietuvinus pavadinimą paprasčiau vadinama Reino sindromu), galūnės pabąla, ekstremaliu atveju gali netgi pradėti mėlynuoti, dilgčioti. Vėliau, šalčio priepuoliui pradėjus slūgti, galūnės paraudonuoja, pradeda kaisti, nes prasiplečia kraujagyslės ir kraujas pradeda tekėti į pažeistas vietas. Dažnai šį procesą lydi skausmas, patinimas, sunku judinti nutirpusias rankas, kojas, pirštus.

Daugumai žmonių, sergančių Reynaud’o sindromu, neatsiranda klasikinių odos spalvos pokyčių, dažnai tik pabąla ir pradeda šalti rankų arba (ir) kojų pirštai, pirštų galiukai.

Daug rečiau pasitaiko atvejų, kai ima šalti kitos galūnės – nosis, ausys, speneliai, liežuvis.

Sergant Reynaud’o sindromu susiaurėja kraujagyslės, dėl to galūnių šalimo priepuolis gali tęstis nuo vienos minutės iki kelių valandų. Stebint ligonius įrodyta, kad būklė blogėja kaskart, pasikartojus priepuoliui.

Kada pasireiškia liga?

Reynaud’o sindromas paūmėja vėlyvą rudenį ir žiemą, ankstyvą pavasarį, ypač kai išeinate į lauką esant šaltam orui. Šalčio priepuolis taip pat gali pasireikšti, kai laikote šaltą arba ledinį gėrimą (pvz., šaltą arbatą su ledo gabalėliais), įeinate arba ilgai būnate kambaryje, kuriame įjungtas oro kondicionierius, įkišate rankas į šaltą vandenį. Šis sindromas dažnas tarp žmonių, patiriančių emocinį stresą

Kas sukelia?

Dauguma atveju (9 iš 10) ligos priežasties nėra arba ji nėra žinoma. Dažniausiai rankų, kojų pirštų, smulkios kraujagyslės ir kapiliarai pasirodo esantys labai jautrūs šalčiui arba normalios temperatūros perėjimui į šaltą. Neretai žmonės net nepastebi turintys šį sutrikimą, nes simptomai būna gana nežymūs. Kartais ši liga paveldima – ja gali sirgti keli ar net visi šeimos nariai, vieni lengviau, kiti galbūt sunkiau. Moterys Reynaud’o sindromą patiria dažniau nei vyrai, o pati liga paprastai pasireiškia žmonėms iki 30 metų.

Kita vertus, 1 iš 10 atveju priežastį turi. Tai – įvairūs kraujagyslių, sąnarių, odos, raumenų, nervų pakitimai, pvz., reumatoidinis artritas, įvairių tipų sklerozė. Taigi, šiuo atveju Reynaud’o sindromas tėra šių ligų pasekmė arba komplikacija, nes priepuolius dažnai lydi raumenų, ypač sąnarių skausmas, tinimas, bėrimas.

Kartais Reynaud’o sindromą gali sukelti vibracija, pvz., dirbant su sunkiąją technika (kelininkų, statybininkų), daug vairuojant, kai rankų raumenys nuolatos veikiami vibracijos, kratymo, tai gali pažeisti kraujagysles, raumenis.

Tipiniai simptomai

Reynaud’o sindromas – pakankamai dažna liga. 1 iš 20 žmonių Europoje ja serga (išaiškintų atvejų). Nėra testų, kuriais būtų patvirtinamas Reynaud’o sindromas, todėl dažnai žmonės tiesiog nesupranta jį turintys, kol nesikreipia į gydytoją. Pastarieji nustato diagnozę pagal tipinius simptomus, patikrinę ligonį pirminės arba antrinės konsultacijos metu.

• Pirmieji simptomai pasireiškia iki 30 metų.

• Staigiai paūmėja arba pablogėja ligos eiga.

• Atsiranda simptomų, kurie gali sukelti kojų arba (ir) rankų pirštų gangreną.

• Sąnarių skausmas arba artritas.

• Džiūsta burna arba akys.

• Raumenų silpnumas arba skausmas.

• Sunku ryti maistą.

• Dusulys.

• Burnoje atsiranda žaizdų.

• Jei ilgą laiką dirbote su vibruojančiais įrankiais arba prietaisais.

Kaip galima apsisaugoti arba palengvinti ligą?

Dažniausios ir pavojingiausios komplikacijos – paūmėjusios, negyjančios žaizdos, skausmas ir gangrena. Kita vertus, yra būdų, padedančių kontroliuoti šį negalavimą – pvz., vilkėti pirštines, nesušalti, gerti šiltus gėrimus (be kofeino) ir mesti rūkyti. Tam tikrais atvejais, kai nurodyti metodai nepadeda, gali būti skirtas gydymas medikamentais ar t. t. procedūromis, plečiančiomis kraujagysles. Dažnai padeda streso malšinimo programos.

• Rūkymas sunkina simptomus. Tabake esantys chemikalai gali susiaurinti smulkias kraujagysles. Jei rūkote, metimas gali išspręsti problemą.

• Kai kurie vaistai ir narkotikai taip gal gali sutraukti kraujagysles, pvz., beta blokatoriai, vaistai nuo migrenos, kartais net kontraceptines piliules. Panašiai veikia ir kofeinas, esantis kavoje, arbatoje, kokakoloje ir skausmą malšinančiuose vaistuose, amfetaminas, kokainas. Jei kelioms savaitėms nutrauksite jų vartojimą, tai gali labai palengvinti ar net numalšinti ligą.

• Stenkitės nesušalti rankų ir kojų. Vilkėkite šiltas pirštines ir kojines, apsirenkite šilčiau šaltomis dienomis – apsivyniokite šaliką, užsidėkite kepurę.

• Stenkitės neliesti šaltų, ledinių daiktų, pvz., jei dirbate su šaldytais gaminiais, būtinai vilkėkite šalčiui nepralaidžias pirštines.

• Reguliariai mankštinkitės, taip paspartinsite galūnių kraujotaką.

• Jei sušalote, tuojau pats susišildykite.

• Pats geriausias būdas gydyti Reynaud’o sindromą – palaikyti šilumą.

21