Tuti.lt

Tavo laisvalaikis internete

Patikslinti tirštojo mėšlo laikymo laukuose reikalavimai

Aplinkos apsaugos departamentas primena, kad ūkinių gyvulių srutos ir mėšlas nėra tik nekalta trąša, o reikalavimai, kaip tinkamai laikyti, saugoti ir naudoti mėšlą, nurodyti Mėšlo ir srutų tvarkymo aplinkosaugos reikalavimų apraše. Primename, kad nuo šių metų lapkričio 15 d. įsigalioja patikslinti tirštojo mėšlo laikymo laukuose reikalavimai.

„Srutomis ir mėšlu dažnai tręšiami laukai, gerinama daržo žemė arba panaudojama biodujų gamybai. Vis dėlto mėšlas nėra tik nekalta trąša, taigi svarbiausia apsaugoti aplinką nuo galimos taršos“, – pabrėžia Alytaus valdybos viršininkas Česlovas Meržvinskas.

Remiantis reikalavimų aprašu, mėšlą kaupti ir saugoti galima mėšlidėse, tvartuose, taip pat tirštojo mėšlo rietuvėse. Taip pat tirštasis mėšlas gali būti laikomas rietuvėse lauke.

„Norime atkreipti dėmesį, kad nuo šių metų lapkričio 15 d. įsigalioja sugriežtinami reikalavimai, kuriais norima mažinti kvapus ir nekontroliuojamą srutų patekimą į aplinką. Taip pat siekiama gerinti prie tręšimo laukų gyvenančių asmenų sąlygas, mažinant mėšlo ir srutų skleidžiamus kvapus, o kartu – oro taršą“, – teigia Č. Meržvinskas.

Pasak aplinkosaugininko, įsigaliojus naujiems reikalavimams, tokioms rietuvėms vieta laukuose mėšlui laikyti turės būti parenkama taip, kad jos nebūtų arčiau kaip 100 m nuo gyvenamosios ir (ar) visuomeninės paskirties pastatų. Šis atstumas gali būti mažesnis, jei minėtų pastatų savininkai yra pateikę rašytinį sutikimą.

Svarbu atsižvelgti ir į tai, kad tirštojo mėšlo rietuvės neapsemtų paviršiniai vandenys (per liūtis, potvynius), rietuvės vieta būtų parinkta ne arčiau kaip 20 m nuo karstinių smegduobių, melioracijos griovių ir įrenginių (paviršinio vandens nuleistuvų ir latakų). O potvynių grėsmės teritorijose, paviršinių vandens telkinių apsaugos zonose ir pakrančių apsaugos juostose, požeminio vandens vandenviečių apsaugos zonose, šiaurės Lietuvos karstiniame regione turi būti laikomasi specialiųjų žemės naudojimo sąlygų, nustatytų Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme.

Prieš pradedant ruošti vietą tirštajam mėšlui laikyti, pirmiausia ant dirvos paviršiaus  turės būti suformuojamas ne plonesnis kaip 20 cm durpių arba smulkintų, nesmulkintų šiaudų arba medžio pjuvenų suspaustas sluoksnis ar pasluoksnis srutoms ar skysčiams iš mėšlo sugerti. Taip pat šis sluoksnis turės būti platesnis už mėšlo rietuvę, aiškiai matomas. O laikymo vieta turės būti apjuosta ne žemesniu kaip 30  cm aukščio žemės pylimu. Pylimas įrengiamas, kad visą mėšlo saugojimo laikotarpį srutos neištekėtų už jo ribų.

„Prisiminkite, kad visais saugojimo atvejais turi būti įrengtas nelaidus ir sandarus hidroizoliacinis sluoksnis, neleidžiantis srutoms tekėti į aplinką, pasklisti amoniako emisijoms ir kvapams. Kartu atkreipiame dėmesį, kad rietuvėse mėšlas laikomas ne ilgiau kaip 6 mėnesius, rietuvė turi būti nuolaidžiais pakraščiais, kad krituliai galėtų nuo jos nutekėti, ji turi būti uždengta vandeniui nelaidžia danga arba ne plonesniu nei 10 cm storio durpių, žemių, šiaudų ar pjuvenų sluoksniu“, – sako aplinkosaugininkas.

Išsamiau, kaip tinkamai mėšlą laikyti, saugoti ir juo tręšti, skaitykite Mėšlo ir srutų tvarkymo aplinkosaugos reikalavimų apraše.

SVARBU

Būtina žinoti, kad visais atvejais draudžiama mėšlą ir srutas skleisti ant įšalusios, įmirkusios ar apsnigtos žemės.

Paskleistas mėšlas privalo būti apariamas ne vėliau kaip per 24 valandas (išskyrus pasėlius, pievas ir ganyklas).

Taip pat draudžiama skystąjį mėšlą ir srutas skleisti šeštadieniais, sekmadieniais ir valstybinių švenčių dienomis arčiau kaip 100 m nuo gyvenamojo namo be gyventojo sutikimo ir 300 m nuo gyvenvietės be seniūnijos seniūno sutikimo.

Draudžiama skystąjį mėšlą ir srutas skleisti paviršinių vandens telkinių pakrančių apsaugos juostose ir arčiau kaip 2 m iki melioracijos griovių viršutinių briaunų.

Pagal Administracinių nusižengimų kodekso 260 straipsnį už netinkamą mėšlo tvarkymą asmenims gresia bauda iki 230 eurų, o kitiems atsakingiems asmenims – iki 430 eurų.

Už pakartotinį pažeidimą asmuo gali sulaukti baudos iki 430 eurų, o kiti atsakingi asmenys – iki 1100 eurų. Taip pat gali tekti atlyginti ir gamtai padarytą žalą.

Aplinkos apsaugos departamentas primena, kad mėšlą ir srutas draudžiama skleisti nuo lapkričio 15 d. iki balandžio 1 d. ir nuo birželio 15 d. iki rugpjūčio 1 d., išskyrus atvejus, kai Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro atskirame įsakyme, atsižvelgiant į konkrečias rudens ir pavasario hidrometeorologines sąlygas, yra nustatyta kitaip. Taip pat, kai tręšiami pūdymai, pievos, ganyklos arba plotai, kuriuose ūkininkas augins žiemkenčius.

117