2021-02-25

Tuti.LT

Tavo laisvalaikis internete

Pavasarį startuos didžiausios Lietuvoje nuotekų valyklos rekonstrukcija

Prie nacionalinių strateginės reikšmės objektų priskiriama Vilniaus miesto nuotekų valykla privalo būti rekonstruota iki 2023 m. rugsėjo mėn. Kitu atveju, Lietuva ne tik neteks projektui skirto ES finansavimo, kuris šiuo metu jau siekia 19,2 mln. eurų (iš ES struktūrinių fondų tikimasi gauti ir papildomą finansavimą), neįvykdžius įsipareigojimų šaliai grės ir ES sankcijos.

„Įgyvendinant Europos Komisijos brėžiamą Žaliąjį kursą, šalims, tame tarpe ir Lietuvai, keliami vis aukštesni aplinkosauginiai reikalavimai. Vienas jų – šalyje plėsti ir nuosekliai gerinti gyventojams teikiamas nuotekų tvarkymo paslaugas, užtikrinant kad jomis galėtų pasinaudoti kuo didesnis šalies gyventojų skaičius ir nuosekliai būtų mažinama vidaus vandenų tarša. Įgyvendindami šią ES direktyvą, turime dėti maksimalias pastangas, kad nacionalinės svarbos projektas neįstrigtų biurokratiniuose kuluaruose, būtų įgyvendintas sklandžiai ir laiku“, – sako premjerės patarėjas D. Krinickas.

Iki 2023 m. Lietuva įsipareigojusi pasiekti du aplinkosauginiu aspektu svarbius rodiklius – gyventojų, kuriems teikiamos pagerintos nuotekų tvarkymo paslaugos, ir gyventojų, kuriems teikiamos paslaugos naujai pastatytais arba rekonstruotais nuotekų valymo įrenginiais, rodiklį. Po rekonstrukcijos didžiausia šalyje Vilniaus miesto nuotekų valykla bus pajėgi užtikrinti 90 proc. šių, visoms šalies vandentvarkos įmonėms keliamų rodiklių, pasiekiamumą.

„Suprantame, kad Vilniaus nuotekų valykla yra svarbi visai Lietuvai, o Vilniaus gyventojų skaičiui augant ir nuotekose didėjant teršalų kiekiui, yra būtina valyklos rekonstrukciją atlikti kuo greičiau. Todėl Aplinkos ministerija imsis lyderio vaidmens metodiškai vadovaujant ir koordinuojant pavaldžių institucijų veiksmus, siekiant, kad rekonstrukciją bendrovei pavyktų užbaigti laiku ir laikantis visų aplinkosauginių reikalavimų“, – sako aplinkos ministras Simonas Gentvilas.

Ruošiantis valyklos rekonstrukcijai, „Vilniaus vandenys“ bendradarbiaudami su aplinkosaugininkais modeliavo įvarius taršą mažinančius scenarijus, papildomai vertino rekonstrukcijos poveikį Neries upei, kurie pagrindžia, kad esama Neries upės būklė vykdant rekonstrukciją nepablogės.

Pagal dabartinį planą, statybos leidimą rekonstrukcijai planuojama gauti š. m. kovo pradžioje, o statybos darbus pradėti kovo pabaigoje.

Vilniaus miesto savivaldybės bei „Vilniaus vandenų“ atstovai susitikimo metu aptarė galimybes įgyvendinti ir papildomą Vilniaus nuotekų valyklos rekonstrukcijos etapą bei pateikė prašymą modernių sprendimų įgyvendinimui skirti finansavimą.

„Į Vilniaus nuotekų valyklą patenkančių nuotekų sudėtis metai iš metų prastėja. Prie to smarkiai prisideda gamybos įmonės, į nuotekų vamzdynus išleidžiančios neleistinas plastiko dalelėmis užterštas nuotekas. Šiems teršalams išvalyti reikalinga moderni naujos kartos technika, kurios diegimas pirmajame valyklos rekonstrukcijos etape nenumatytas. Į Nerį išleisti ne pilnai išvalomas nuotekas ilguoju laikotarpiu – ne išeitis, todėl kreipėmės į Aplinkos ministeriją dėl lyderystės ir galimybių finansuoti antrą rekonstrukcijos etapą“, – sako Vilniaus miesto mero pavaduotojas Valdas Benkunskas.

„Vilniaus vandenų“ valdomos valyklos rekonstrukcijos II etapui įgyvendinti prašoma papildomai skirti 11 mln. eurų. Už šias lėšas valykloje būtų sumontuoti tretinio valymo įrenginiai. Nauja įranga leistų perpus sumažinti fosforo kiekį nuotekose ir sulaikytų pusės milimetro ir didesnes plastiko ir plaušo daleles. Įgyvendinus antrąjį valyklos rekonstrukcijos etapą, nuotekų sudėtis pagerėtų ne tik iki dabar Nuotekų tvarkymo reglamente numatytų normų, bet ir atitiktų Baltijos jūros aplinkos apsaugos komisijos rekomendacijas, raginančias siekti didesnio nuotekų išvalymo prieš išleidžiant jas į vandens telkinius.

„Pilnai rekonstravę Vilniaus mieto nuotekų valyklą, planuojame išvalyti ir penktadaliu daugiau su nuotekomis atitekančių teršalų. Pagrindinis mūsų iššūkis – rekonstrukcija 6-ių valykloje sumontuotų bioreaktorių, kurie atsakingi už biologinį nuotekų valymą. Juos rekonstravus, įdiegus papildomą įrangą, azoto ir fosforo teršalų išvalymą ketinama padidinti daugiau nei 60 proc. Tačiau tam būtini ir papildomi sprendimai, ir papildomos investicijos“, – sako „Vilniaus vandenų“ generalinis direktorius M. Švaikauskas.

Apie rekonstrukciją

Vilniaus miesto nuotekų valykla yra didžiausia Lietuvoje. Į šią valyklą visas sostinės nuotekas pumpuoja daugiau nei 150 nuotekų siurblinių. Per parą surenkama bei išvaloma maždaug 100 tūkst. m3 nuotekų ir beveik 55 tonos įvairių teršalų. Skaičiuojama, kad po rekonstrukcijos valykla bus pajėgi išvalyti daugiau nei 160 tūkst. m3 nuotekų ir daugiau nei 67 tonų teršalų.

Nuotekų valyklos rekonstrukcijos startas oficialiai paskelbtas praėjusių metų rugpjūtį.

2019 m. duomenimis, valykla per parą išvalydavo 106 tūkst. m3 nuotekų ir beveik 55 tonas įvairių teršalų, po rekonstrukcijos valykla bus pajėgi išvalyti daugiau nei 160 tūkst. m3 nuotekų ir daugiau nei 67 tonų teršalų.

Valyklos rekonstrukcija spręs ir dažnų liūčių sukeliamas problemas, bus pastatytas naujas grotų pastatas su smėliagaudėmis, kuriame vyksta pirminis nuotekų valymas, atnaujintos pirminio dumblo ir grąžinamo dumblo siurblinės, jose pakeista nusidėvėjusi, funkcijų nebeatliekanti įranga, rekonstruoti paskirstymo, komunikacijos kanalai, pakeisti vamzdynai.

Siekiant efektyviau valyti teršalus, planuojama rekonstruotoje valykloje sumontuoti ir vadinamojo tretinio valymo įrangą – papildomą valymo grandį, kurioje būtų valomos smulkiosios dalelės, fosforas. Tretinis valymas galėtų būti viena iš alternatyvių technologijų, pasitelkiamų plastiko nuotekose sulaikymui. Ieškodami ateities sprendimų „Vilniaus vandenys“ nuotekų valykloje jau perdirba ir elektros energijos gamybai panaudoja čia išgaunamą dumblą. Įmonė taip pat bendradarbiauja su šalies mokslininkais, ieškančiais galimybių, kaip pasitelkus mokslą, išvalyti nuotekose atsirandančius naujus teršalus.

Bendrosios investicijos į nuotekų valyklos atnaujinimą gali siekti 44 milijonus eurų. Valyklos rekonstrukcija finansuojama Aplinkos ministerijos iš ES struktūrinių fondų bei  bendrovės „Vilniaus vandenys“ lėšomis.

14
Dalinkis naujienomis