2020-11-25

Tuti.LT

Tavo laisvalaikis internete

Rojus manęs laukia

Rojus manęs laukia

Aš jau patekau į rojų! Na, dar ne visai, bet, kai numirsiu tai 100% pateksių i rojų. Nors aišku aš netikintis, na… hm… tiksliau tikiu į savo tikėjimą, o jame pragaro nėra, tik rojus… whatever… žodžiu atlikau gerą darbą užvakar berods. Taigi..

Atsikėliau ryte su gera nuotaika ir nusprendžiau, kad jos man niekas nesugadins. Stotelėje sulaukiau autobuso ir įlipęs negalėjau patikėti savo sėkme, kai radau laisvą vietą. Nors ir šalia sėdintis „bochūrėlis“ turbūt buvo pasigavęs kokį kiaušų uždegimą, nes labiau išsiskėtus neįmanoma sėdėt… Na, bet galvoju, dzin. Kaip visada sulipa milijonas (ar daugiau) žmonių. Ir vienoje stotelėje įlipa moteriškė, na kaip sakant – boba ir negana to, kad visai vietos nėra, net musei nutūpti, ji į autobusą kažkaip tai sugeba įgrūsti vežimą (net neįsivaizduoju, kam jis skirtas, turbūt pasiremti kai eini… hm…). Tiesiu taikymu prasistumdžius pro žmones, ji prieina prie manęs ir prašo leisti atsisėsti. Žinoma užleidžiu. Aišku atsistoti beveik neišeina, šiaip ne tai sugebu atlaisvinti vietą ir jau vos ne guldamasis ant kitų žmonių, padaryti taką praėjimui jai ir jos gigantiškam prietaisui. Ji atsisėda, aš šiaip ne taip randu 10 cm. laisvos vietos ir toliau, nors ir suspaustas važiuoju link universiteto. STOP.

Čia istorija galėtų ir baigtis. Visi laimingi, o aš atlikau savo gerąjį darbą. Bet ne… Ne šitas darbas yra mano gerasis…

Praeina vos 30 sekundžių ir autobusas sustoja sekančioje stotelėje. Bobos vežimas toks didelis, kad žmonės negali pro jį praeiti ir išlipti. Praeidami jį vis pasuka šonu ir šiaip ne taip prasibrauna, o boba vežimą vėl atsuka atgal ir vėl užtveria visą praėjimą. Tada sekantis žmogus jį vėl pastumia ir boba vėl užstumia. Galiausiai boba įsitvėrus vežimo neleidžia žmonėm jo net pastumti, kyla šiokia tokia panika, kad žmonės nespės išlipti. Kiti bėga prie kitų durų. Galiausiai po kokios minutės (!!!) tokio atsiprašant „smaukymosi“ visi žmonės išlipa. Atsilaisvinus vietai aš atsistoju priešais duris, kai vairuotojas jau jas uždarinėja. Tik staiga boba, kad suriks – „oi, čia gi mano stotelė, man čia išlipt reikia“ ir atsistojus smarkai stumia mane į nugarą, bei su vežimu trinkteli per koją. Durim užsidarinėjant ji įkiša vežimą į tarpdurį ir dar pakinko vieną, lauke stovinčią merginą, kad ji iškeltų jos vežimą. Šiaip ne taip bobai išlipus autobusas nuvažiuoja… Ir tada man prašviesėjo… Aš esu šventas žmogus! Po mirties, man stovint eilėje prie dangaus teismo, kur vertinamas žmogaus nugyventas gyvenimas ir skirstoma į rojų ir pragarą, mane pamatys Dievas.

– Ko tu čia stovi eilėje? – paklaus jis. – Eik į rojų be eilės. Juk, kai ta boba buvo autobuse, tu padarei didžiausią gerą darbą žmonijos istorijoje – jos nesuspardei! Aš tai neištvėriau ir jau sekančią dieną tą **** nutrenkiau žaibu…

Taip, aš šventas… bet vistiek, porą retorinių klausimų… Kokio ***** bobai reikia to ******* vežimo?? ** ji lipa į pilną autobusą, kur net žmogui nėra vietos ir dar tempiasi tą **** iš paskos?? Ir išvis ko ta ***** brovėsi pro visus žmones, stumdė juos, trankė su vežimu ir manęs prašė užleist vietą, jei tik vieną stotelę ruošėsi važiuot????????????? 30 sek. Sėdėjimo??? Ar buvo verta??? **** tu!! Antrą kartą ją sutikęs rinkčiausi pragarą… Ir dar specialiai (???) nepraleidinėjo skubančių žmonių, visaip blokavo praėjimą… ir kad ****** būtų pirma išlipus, bet neeeeeeeeee, palaukė kol visi išlips, kad galėtų visiem sukliudyt ir tik tada paskutinė lipo, nors buvo arčiausiai išėjimo!!! *****, o ne žmogus… ****** prakeikta, fekalija (čia keiksmažodis?)… mano ***** daugiau kultūros turi. ******* senė… ne veltui pensininkų visi nekenčia, kai tokie **** važinėja autobusais, tai pamačius kitą, bet kokį pensininką, norisi į snukį duot. Dar drįsta su savo smirdančia burna ant jaunimo spjaudyt… kriošenos jūs neraliuotos, į save pažiūrėkit, ***** esat, nei kultūros, nei pagarbos… pažiūrėkit ką į valdžią renkat, kaip elgiatės viešose vietose, visus už ***** skaitot ir dar burnojat ant kitų. Su seniais palyginus, jaunimas yra šventas! Lietuvos labui tikiuosi aš netapsiu diktatoriumi, nes tikrai atgaivinsiu trėmimus, bei koncentracijos stovyklas, neliks šalyje pensininkų… nu žodžiu… Aš šventas… beveik…

12