2021-04-18

Tuti.LT

Tavo laisvalaikis internete

Šalies miestų pokyčiai – pagal Naująjį europinį bauhauzą

Aplinkos ministerija siekia, kad Lietuva taptų vieno iš penkių pirmųjų Naujojo europinio bauhauzo, Europos Komisijos iniciatyvos įgyvendinant Žaliąjį kursą, projektų ES šalių miestuose dalyve ir pradėjo telkti pastangas. Apie tai trečiadienį per metinę nekilnojamojo turto konferenciją kalbėjo aplinkos ministras Simonas Gentvilas.

„Miestai statomi šimtmečiams. Vos 3 proc. Lietuvos urbanizuota, tačiau miestai yra vartojimo, gyvenimo ir taršos centrai. Susikoncentravę į darnų vystymąsi miestuose, pakeisime visos šalies raidą. Todėl norėtume dalyvauti šiame konkurse ir pamėginti Vilniuje, didžiausiame šalies mieste, pritaikyti EK užsibrėžtą politiką bei gauti europinį prioritetinį finansavimą, – sakė ministras. – Vyriausybės programa numato tikslą, kad 2030 m. Lietuva turėtų pirmąjį neutralų klimatui ir be atliekų miestą. Ar mums pavyks patekti į europinę programą – tai Vyriausybės ir didmiesčio pastangų sutelkimo klausimas.“

Lietuvos miestų ir miestelių atnaujinimas, atliepiant EK paskelbtas iniciatyvas – Renovacijos bangą ir Naująjį europinį bauhauzą, yra numatytas Vyriausybės programoje. Tai viena svarbesnių Aplinkos ministerijos veiklos sričių.

EK neatsitiktinai užsibrėžė keisti statybos sektoriaus ir miestų vystymosi kryptį. Šiame sektoriuje išmetami didžiuliai šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekiai. Juos galima gerokai sumažinti, keičiant miestų statybos ir vystymo principus. Miestų pokyčiams skirta ir po šimtmečio atgaivinta bauhauzo idėja.

Naujasis europinis bauhauzas savo motyvais skiriasi nuo istorinio pirmtako – po I pasaulinio karo iš Vokietijos išplitusio Bauhauzo judėjimo. Tuomet vyravo pramonės gaivinimo motyvas. Naujojo Bauhauzo Europoje poreikis dabar kilo dėl kitų veiksnių – aplinkos taršos ir klimato kaitos.

68
Dalinkis naujienomis