Tuti.lt

Tavo laisvalaikis internete

Seimas pritarė įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ pataisoms

Seimas pritarė įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ pataisoms (projektas Nr. XIVP-1018(3), kuriomis tobulinamos prieglobsčio nagrinėjimo procedūras ekstremalios situacijos laikotarpiu.

Seimo Užsienio reikalų komiteto narys Audronius Ažubalis Seimo kanceliarijos Spaudos biurui sakė, kad pataisų poreikis kilo išaugus užsieniečių, kurie neteisėtai kirto arba ketina kirsti Lietuvos Respublikos valstybės sieną su Baltarusijos Respublika, skaičiui: „Lietuva yra unikalioje situacijoje, todėl, kad susidūrė su hibridiniu Baltarusijos organizuojamu antpuoliu, kada neteisėti migrantai yra naudojami kaip kulkos, mes pradėjome priimti atitinkamus teisės aktus ir iš esmės esame pirmeiviai Europos Sąjungoje (ES) ir bandome formuoti teisinę ES praktiką precedento teise. Kai kuriems iš mūsų siūlymų jau buvo pritarta, tačiau esminis dalykas tikriausiai yra tai, kad mes nepažeisdami europinių direktyvų naudojamės jų leidžiamomis alternatyvomis.

Šių pataisų esmė yra ta, kad 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2013/33/ES leidžia valstybėms narėms perkelti jos normas, kai kalbama apie migrantus, pasirenkant, kokios institucijos – teisminės ar administracinės priima sprendimą sulaikyti prieglobsčio prašytoją ir po to visam procesui vadovauja.“

A. Ažubalis pabrėžia, kad įtvirtinti sprendimai priimti išklausius šalies teismų poziciją.

„Pasitarus su teismais, su Teisėjų taryba buvo nutarta, kad Lietuva, kadangi yra toks masinis antplūdis, pasirenka, kad šitą procesą prižiūrėtų ir valdytų, sprendimus priimtų administracinės valstybės struktūros, tai yra Valstybės sienos apsaugos tarnyba ir Migracijos departamentas, paliekant teisę prieglobsčio prašytojams – nelegaliems migrantams – apskųsti tą sprendimą teismui, jeigu jie nesutinka su juo. Sakyčiau, kad čia yra viskas neblogai subalansuotai padaryta, tačiau labai aiškiai pirmenybė atiduota administracinėms institucijoms, todėl, kad susitvarkyti su tokiu antplūdžiu, koks jis yra, būtų ganėtinai sudėtinga. Iš esmės Europos Komisija tam pritarė, dabar diskutuojama dėl terminų, vyksta darbai Briuselyje. Daug kam nepatinka, nes visi buvo įpratę, kad viską sprendžia teismai. Teismai pasakė – tegu sprendžia valstybinės administracinės institucijos, o po to jau žiūrėsime mes. Ir aš manau, kad tai yra logiškas sprendimas“, – sakė URK narys.

Priimtu įstatymu nustatytas ilgesnis nelegalių migrantų prieglobsčio prašytojų sulaikymo terminas. A. Ažubalio teigimu, toks sprendimas priimtas ilgai trunkant nagrinėjimo procedūroms: „Jis, visų pirma, yra nelegaliai patekęs. Pirmus šešis mėnesius svarstoma, analizuojama jo situacija – ar jis turi teisę prašytis prieglobsčio. Jeigu kyla klausimų, daug jų yra neatsakytų, pavyzdžiui, 90 proc. jų atvyksta sąmoningai paslėpę arba sunaikinę savo asmens dokumentus, tai identifikuoti iš kokios šalies ir netgi, kokio jis yra amžiaus yra labai sunku. Štai kodėl reikalingas dar šešių mėnesių laikotarpis. Ir šiuo atveju šiame įstatymo projekte yra įtvirtintas papildomas šešių mėnesių laikotarpis. Anksčiau būdavo – šeši mėnesiai praėjo ir ką, viso gero, atsisveikiname su juo net nenustačius nei iš kur jis, nei kokie jo ketinimai. Iš esmės, jis būdavo paleidžiamas. Tuomet migrantų srautai eitų ten, kur visada eina – į Vokietiją ir kitas valstybes, kur yra susikūrę išeivių iš vienų ar kitų valstybių bendruomenės. Šiuo atveju, kadangi situacija išties yra rizikinga, terorizmo grėsmė nėra sumažėjusi, mes norime iš pradžių išsiaiškinti. Ir kadangi visi ES sutarėme, kad mes turime stabdyti antrinę migraciją, antrinį judėjimą, kada patekę į vieną valstybę jie keliauja toliau, yra priimtas labai teisingas sprendimas šeši plius šeši.“

A. Ažubalis pristatė ir apsisprendimą dėl nepilnamečių migrantų: „Diskusijos vyko apie tai ką daryti su nelydimais nepilnamečiais. Buvo siūlymų leisti jiems keliauti kur jie nori, neapriboti jų judėjimo laisvės. Mano atsakymas į tai labai paprastas – nelydimi nepilnamečiai užsieniečiai yra labiausiai pažeidžiama grupė ir mes žinome, kas jais galėtų pasinaudoti. Todėl tos apgyvendinimo įstaigos, kurioje jie yra laikinai apgyvendinti ir kur laikinai apribota jų laisvė, priežiūra yra būtina.“

Priimtomis pataisomis įstatyme atskirtos prieglobsčio prašytojų ir neteisėtų migrantų, tai yra užsieniečių, kuriems prieglobstis nesuteikiamas arba jie prieglobsčio neprašo, procedūros. Dėl neteisėtų migrantų sprendimus priima Valstybės sienos apsaugos tarnyba, dėl prieglobsčio prašytojų – Migracijos departamentas.

Šiuo metu galiojantis teisės aktas papildytas nauju skyriumi, kuriame reglamentuojamas šio įstatymo taikymas, kai yra įvesta karo padėtis, nepaprastoji padėtis, taip pat paskelbta ekstremalioji situacija dėl masinio užsieniečių antplūdžio. Šiame skyriuje apibrėžiamos užsieniečių atvykimo ir prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo procedūros; sprendimų dėl prašymo suteikti prieglobstį, grąžinimo, išsiuntimo ir uždraudimo atvykti apskundimas.

Įstatymo priėmimo metu pritarta grupės Seimo narių siūlymui tikslinti humanitarinės pagalbos teikimo reglamentavimą. Nustatyta, kad tais atvejais, kai įvesta karo padėtis, nepaprastoji padėtis, taip pat paskelbta ekstremalioji situacija dėl masinio užsieniečių antplūdžio, humanitarinę pagalbą užsieniečiams Lietuvos Respublikos teritorijoje teikia Lietuvos valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos, taip pat nevyriausybinės organizacijos, pagal su Vyriausybe arba jos įgaliota institucija sudarytą sutartį ar susitarimą. Sudarant tokias sutartis įvertinama nevyriausybinės organizacijos patirtis teikiant humanitarinę pagalbą užsieniečiams ir humanitarinės pagalbos teikimo poreikis.

50