2021-05-11

Tuti.LT

Tavo laisvalaikis internete

Seniausias tiltas per Nerį Vilniaus mieste – Žaliasis Tiltas

Vilnius. Žaliasis tiltas, 2006-08-08

Vilnius. Žaliasis tiltas, 2006-08-08

Žaliasis tiltas Istorinis archyvas

Taigi, pirmosios istoriografijos žinios apie šį tiltą žinomos nuo XVI amžiaus vidurio, kai 1530 metais pagal Žygimanto Senojo privilegiją mūrinį tiltą pastatė Vilniaus horodničius Ulrichas Hozijus. Vilniaus mūrinį tiltą per Nerį sudarė penkios akmens mūroatramos (dvi krantuose, trys tarpinėsupėje), o važiuojamoji dalis buvo suręsta iš medžio.

Ant atramų horizontaliai kloti vienas ant kito vis ilgesni rąstai ir taip sudarytos arkos. U. Hozijaus tiltas galuose turėjo mūrinius vartus bei butus antrame aukšte tilto sargams ir muitininkams. Tiltas buvo dengtas skiedrų stogu, o jo pakraščiuose buvo įrengtos krautuvėlės, kurios aiškiai parodytos 1600 m. T. Makovskio Vilniaus panoramoje ir 1581 m. G. Brauno ir F. Hogenbergo atlase pateiktame Vilniaus miesto plane, kuriame matomas gotikinis miesto charakteris, ir įdomus miesto savitumas –pastatais užstatytas tiltas per Nerį.

Vilniaus tiltas per Nerį istoriniuose šaltiniuose įvardijamas pirmuoju tiltu Vilniuje ir laikomas bene seniausiu ir galbūt reikšmingiausiu tiltu Vilniuje. 1655 m. Hozijaus tiltas sudegė, 1674 m. dailidė Fikas atstatė arkinį medinį tiltą pagal architekto pulkininko J. B. Fredianio projektą. Esant dažniems pavasario potvyniams, tiltui visreikėdavo remonto, arba naujo atstatymo.

V. Drėmos knygoje „Dingęs Vilnius“ rašoma, kad nuo 1759 m. (J. Malašauskas rašo, kad 1655 m. Lietuvos etmonas Jonušas Radvila, traukdamasis nuo puolančios rusų kariuomenės, tiltą sudegino, ir tik 1766 m., panaudojus išlikusias atramas, jis vėl atstatytas bei nudažytas žaliai) tiltas pradėtas vadinti Žaliuoju, nes buvo dažytas žalia spalva. Šio tilto istorija domėjosi žymus Vilniaus istorikas J. I. Kraševskis, bene išsamiausiai išdėstęs tilto ankstyvąjį periodą (iki 1766 metų). Kelis kartus XVIII a. pab. –XIX a. pr. Vilniaus Žaliasis tiltas buvo niokojamas gaisrų, karų ir potvynių.

1789 m. naujo mūrinio tiltoprojektą paruošė L. Gucevičius, tačiau statybai buvo priimtas Mauracho projektas; tilto statybos darbus prižiūrėjo M. Knakfusas. Šis tiltas 1791 m. visiškai sudegė. 1806m. pagal VU profesoriaus Mykolo Šulco projektą tiltas buvo atstatytas. 1808 m. Juozapas Peška nutapė jį akvarele. J. Peškos piešinyje matomas Vilniaus medinis Žaliasis tiltas per Neries upę, pastatytas pagal M. Šulco projektą, kurį 1812 m. sudegino karo su Prancūzija metu atsitraukianti rusų kariuomenė.

J. Peškos akvarelė Žaliasis tiltas. Iš V. Drėmos knygos „Dingęs Vilnius“ (1991), p. 376, (iliustracija 603).
J. Peškos akvarelė Žaliasis tiltas. Iš V. Drėmos knygos „Dingęs Vilnius“ (1991), p. 376, (iliustracija 603).

Šio tilto vietoje ant U.Hozijaus atramų buvo pastatytas laikinas, o karui pasibaigus, atstatytas nuolatinis medinis tiltas tik 1827-1829. Kol tilto nebuvo, vilniečiai naudojosi keltu. Naujas tiltas jau turėjo keturias arkas, atremtas į tris mūrines atramas ir prietilčius. Józefo Czechowicziaus ir Alberto Swieykowskiof otografijose užfiksuotas šis Vilniaus medinis tiltas.

Tilto nuotrauka su autoriais
Tilto nuotrauka su autoriais

1894 m. medinio Žaliojo tilto per Nerį vietoje pastatytas profesoriaus N. Beleliubskio suprojektuotas metalinis tiltas, kuris rėmėsi tik į krantinių atramas. Jis buvo atremtas tik į prieštilčius, be tarpinių atramų. U.Hozijaus statytos atramos išardytos, nes buvo silpnos ir kėlė daug rūpesčių miesto valdžiai, kadangi arti kitų tiltų nebuvo. Siauri tarpatramiai trukdė laivybai ir sielių plukdymui.

102,9 m ilgio tiltas vietoje penkių tarpatramių buvo jau vieno, viršuje turėjo dvi metalines fermas (laikančiosios konstrukcijos–dvi plieninės santvaros, pagamintos Sankt Peterburgo Putilovo gamykloje). Tiltas buvo papuoštas Vilniaus miesto herbais ir dekoratyviniais žibintais. Pagal tradiciją ir toliau buvo vadinamas Žaliuoju tiltu.

Vilniaus Žaliasis tiltas, 1916 m.Iš H.Kebeikio kolekcijos, 2011.
Vilniaus Žaliasis tiltas, 1916 m. Iš H.Kebeikio kolekcijos, 2011.

Anot V. Drėmos, metalinis tiltas buvo pastatytas vėliau –1901 m. inžinieriaus P. Vileišio39. Tai patvirtina ir Jonas Aničas knygoje „Petras Vileišis“ pateikdamas dr. Jono Basanavičiaus žodžius, kuriais jis taip apibūdina P. Vileišio profesinę veiklą:

„Jojo darbuotė šioje srityje pasiekė ir Vilnių. Nežinia tikrai kuriais metais gavęs darbą vilniaus miesto magistrate, Vileišis suderėjo statyti Neries, arba Vilijos, upės vietoje seno vadinamojo Žaliojo medinio geležinį <…>. Jis tą darbą labai gerai atliko ir pastatė tvirtą dailų tiltą, padabindamas jo šonus aukštai Lietuvos valstybės ženklu Vyčiu…“

Šį tiltą 1944 m. vokiečių kariuomenė susprogdino; jo vietoje 1952 m. pastatytas lengvesnis geležinis, rėminis tiltas (autoriusG. Popovas), papuoštas keturiomis skulptūrinėmis grupėmis. Tai pirmas Vilniuje atstatytas tiltas po II-ojo pasaulinio karo. Tiltą statė specializuotas karinis inžinierinis dalinys. Tiltas su skulptūromis yra saugomas valstybės.

Žaliasis Tiltas be skulpūrų

Unikalus objekto kodas: 16900. Nr. Lietuvos Respublikos kultūros paminklų sąraše: IV1144.

Žaliasis tiltas 1962 m., dailininkas A. V. Pletnevas.Iš H. Kebeikio kolekcijos, 2011.
Žaliasis tiltas 1962 m., dailininkas A. V. Pletnevas. Iš H. Kebeikio kolekcijos, 2011.
165
Dalinkis naujienomis