2020-11-25

Tuti.LT

Tavo laisvalaikis internete

Šuo geba prasiskverbti į žmogaus mintis

Šuo geba prasiskverbti į žmogaus mintis

Šunys yra daug protingesni, nei manoma. Taip teigia Leipcigo (Vokietija) evoliucinės antropologijos instituto tyrėjos Juliane Kaminski ir Juliane Brauer. Jos daugiau nei dešimtmetį stebėjo beveik tūkstančio šunų elgesį ir priėjo prie išvados, kad šie gyvūnai suvokia žodžius, puikiai supranta savo šeimininko veido išraišką ir geba prasiskverbti į jo minčių pasaulį.

Knygoje „Toks protingas yra jūsų šuo” J.Kaminski ir J.Brauer rašo, kad tyrinėjimų metu būta akimirkų, kai šunys jas labai nustebindavo.

„Mane visada apstulbindavo, kaip pedantiškai šunys stebi žmones. Jie kreipia dėmesį į jų gestus, pirštų ženklus, net žvilgsnius.

Kartą atlikau eksperimentą su beždžione ir šunimi. Šimpanzei rankų judesiais mėginau parodyti, kur paslėptas maistas. Nesėkmingai, – pasakojo J.Kaminski. – Tuo tarpu šuo mano gestus visiškai suprato.

Nuostabą kelia ir tai, kad šešių savaičių šuniukai daug geriau supranta žmogų nei užaugę vilkai. Šios šunų savybės nesiliauja mane stebinusios.”

Jos kolegę J.Brauer labiausiai nustebino testas, ar šunys vagia draudžiamą maistą, net kai šalia yra jų šeimininkas. Keturkojai dažniausiai nesusivaldo.

Bet šunys pakankamai sumanūs, kad pasinaudotų ta akimirka, kai šeimininkas trumpam nusisuka.

„Įsidėmėkite, kad keturkojis neišleidžia žmogaus iš akių ir jo akivaizdoje elgiasi deramai ir pavyzdingai. Šiuo atveju net ir griežtai dresuoti policijos šunys nėra išimtis.

Bet jei šeimininkas tik nusuka akis į šalį ar pasuka už kampo, – keksas jau dingęs. Juk draudžiamas vaisius vilioja!” – kvatojo J.Brauer.

– Įdomu. Bet šunys juk privalo žinoti, kad žmogaus paliepimų reikia klausyti. Pagaliau ir šeimininkas šalia, – vokiečių žurnalistai klausė tyrėjų.

J.Brauer: Tai jie supranta. Kai kurie net stengiasi būti itin tylūs. Tai patvirtino Amerikoje atliktų studijų rezultatai.

Jei pakišite keturkojui masalą, gulintį po taure su mažu varpeliu, ir be jo, jam varpelis bus nė motais, jei šeimininkas nežiūri. Žinodami, kad esate stebimi, nesistenkite būti tylūs.

– Ar šunys jaučia taip pat kaip ir mes? Ar turi kaltės jausmą nukniaukę dešrelę?

J.Brauer: Po stebėjimų priėjome prie išvados, kad šunų kaltės jausmas pasireiškia kitaip: šunys nuleidžia uodegą, ausis.

Bet tyrimai parodė, kad keturkojai šitaip reaguoja ir į savo šeimininką, kai šis būna piktas. Tad šuo nuleidžia uodegą, ausis, nesvarbu, ar yra ką nors blogo iškrėtęs, ar ne.

Vadinasi, tai nėra kaltės pajautimas, o tik nuolankumas, paklusnumas.

– Kokia šeimininko įtaka savo šuns gebėjimams? Ar keturkojis yra tik toks protingas ar toks kvailas, kaip ir jo šeimininkas?

J.Kaminski: Dar nežinome pakankamai apie tai, kokią įtaką šuniui daro jo savininkas.

Nesunku įsivaizduoti, kad visą dieną narve tūnantis keturkojis netobulėja, mažiau patiria, todėl būna mažiau žaismingas, mažiau sumanus nei tas, kuriam kasdien tenka galvoti.

– Pakalbėkime apie keturkojus filmų herojus – Lesę, komisarą Reksą. Ar esama šunų, kuriems būdingas gelbėtojo sindromas?

J.Kaminski: Dar neaišku, ar šunims būdingas paslaugumas, pasirengimas padėti. Šuo, kuris atranda sužeistąjį, dar nėra pasirengęs padėti.

Šie keturkojai iš pradžių treniruojami ieškoti žaislų, paskui gelbėti žmones, bet šios veiklos metu jiems rūpi tik vienas dalykas – atlygis.

Kino filmų herojai, kaip Lesė ir kiti, sukuria padėti pasirengusių šunų įvaizdį. Bet iš tikrųjų visa pagalbos eiga kuriama jų lūkesčių ir atlygio pagrindu.

Pasirengimas padėti – tai pastangos be asmeninės naudos. Ar šunys gali taip elgtis, nėra nei įrodyta, nei atmestina. Tai tiesiog neištyrinėta.

Kai kurie augintinių savininkai teigia, kad patekę į bėdą sulaukė keturkojų pagalbos, pavyzdžiui, patyrus širdies smūgį. Bet tai patikrinti sunku.

Buvo atlikta studija, kai šuns savininkas apsimetė patyręs miokardo infarktą. Keturkojai yra gana jautrūs, kad tikrą širdies smūgį galėtų atskirti nuo suvaidinto – jie gali užuosti, ar žmogus turi baimės jausmą, ar ne.

– Priešais jus daugybė šuniukų, iš kurių galite išsirinkti vieną. Kokiu būdu greitai surasite protingiausią?

J.Brauer (juokiasi): Nėra jokio greito testo, kuris padėtų išsiaiškinti, kuris šunelis sumaniausias. Bet bandymai parodė, kad šunų veislių skirtumai nėra labai ryškūs.

Žinoma, esama keturkojų, kurie sumanesni, žaismingesni, smalsesni ar labiau motyvuoti nei kiti. Tačiau kai kurių šunų negalima motyvuoti net ėdalu ar žaislu.

Aš rinkčiausi žaismingą, bet kartu ir labai pastabų šunį. Bet kokiu atveju man nesvarbu, ar jis gražus.

– Ar kai kurios šunų veislės sumanesnės nei kitos?

J.Brauer: Tyrinėjimai patvirtina, kad tarp veislių esama skirtumų. Atlikome štai kokį eksperimentą: šunims reikėjo pakelti nuo grindų kamuolį ir su juo pašėlioti.

Šis eksperimentas buvo išskirtinis, nes prieš tai kamuolio nenumetėme, jis buvo tik padėtas.

Buvome apstulbę, kiek mažai šunų puolė prie kamuolio ir pradėjo žaisti. Imtis tokių veiksmų pavyko paskatinti tik vokiečių aviganius ir auksaspalvius retriverius. Galbūt jie turi specialų geną.

Skirtumai tarp veislių stebėtinai maži.

– Kuo šunis patraukia žmonės?

J.Kaminski: Tūkstančių metų evoliucija suartino žmogų ir šunį.

Būdami maži jie reaguoja į žmogų – instinktyviai kreipia dėmesį į jo ženklus. Gestus ir judesius smiliumi supranta būdami šešių savaičių. Šunims žmogus svarbesnis nei kiti šunys.

Jei vilkiukui tenka rinktis tarp žmogaus ir šuns, jis pasirinks šunį. Mažas šunelis visada pasirenka žmogų! Šunų veislių intelekto įvertinimas ★★★★ – vokiečių aviganis, auksaspalvis retriveris, pudelis. ★★★ – kolis, šnauceris, kokerspanielis.

★★ – haskis, Jorkšyro terjeras, dalmatinas. ★ – čiau čiau, čihuahua, afganų kurtas.

12