Sveikinimai krikštynų proga

Be kategorijos

Sveikinimai krikštynų proga

 

(į r a š y t i krikštukės vardas),
Visi šiandieną susirinko
Tavęs pasveikinti, mažute,
Bažnyčioj sukalbėt maldelę,
Uždegti šia proga žvakelę…

Tegul vien laimė, meilė, gėris
Tave lydės visados…
Krikšto žvakelės šildanti liepsnelė
Te šviečia, neužgęsta niekados.


Viltie žemelės,
dar nemoki nieko,nieko,
Dar tau pačiam be galo reikia
Rūpesčio visų.
Mirksės žvaigždelės,
Augsi tu iš lėto
Ir mokysies
Šito pasaulio paslapčių.
Mielas vaikeli,greitai suprasi,
Koks grumstelis kietas,
Bet krikšto angelas
budės šalia žingsnelių netvirtų.
Gal tau pavyks suprasti,
Kaip gyvenimas sudėtas,
Ir rast saulėtą krantą,
Kupiną šviesių dienų.
Gyvenimo keliai vos matos.
Kiek jų daug, kokie jie platūs.
Dar nežinomi beveik …
Na tai kas, tik drąsiai eik!


Tu tyra ir trapi asmenybė,
Dar nei melo, klastos nežinai.
Tavo vaikiškas mažas pasaulis
Tegul būna ilgai, dar ilgai….


Tu jau esi.
Tu dar nemoki juoktis,
Todėl verki – iš laimės, iš smagumo!
Bet štai,
Ieškodamas Mamos – nusišypsojai…
Kaip gera būti!


Tu gimiai, kai žydėjo pavasario gėlės
Ir saulutė šypsojos linksmai.
Pravirkai, įkvėpus gyvenimo oro
Ir žvilgsniu mane sutikai.
Pažvelgiai giliai į akis
Tu mane pažinai, nurimai, tartum sakydama
Sveika mama, aš jau gimiau!
Tegul Krikšto žvakutės liepsnelė
niekada neužgęsta tavo širdyje.
Tegul apšviečia tavo kelią
ir atsisipindi akyse!


Toks mažytis mažytis žmogutis,
su rankytėm, kojytėm – matai?
Išbučiuosim visus pirštukus,
gal po tūkstantį kartų – tikrai!
(Laimingiausia paliks ši diena – kai pasaulį išvydo dukra!)
Aš jau esu.
Ir moku juoktis jau.
Bet dar verkiu – iš laimės, iš smagumo.
Parodykit man visa, kas gražu!
Kas miela, tyra ir šviesu.
Kaip gera būti su Jumis kartu!


Tavo vaikiskas, mazas pasaulis
Dar apgaubtas stebuklu skraiste,
Ir veidukas dar svyti kaip saule,
Kai miegodamas sypsais sapne.
Tu tyra ir trapi asmenybe
Dar nei melo, klastos nezinai…
Tavo vaikiskas mazas pasaulis
Tegul buna ilgai, dar ilgai..


Tavo vaikiškas mažas pasaulis
Dar apgaubtas stebuklų skraiste,
Ir veidukas dar švyti kaip saulė,
Kai miegodama šypsais sapne.


Tavo vaikiškas mažas pasaulis
Dar apgaubtas stebuklų skraiste.
Ir veidukas švyti kaip saulė,
Kai miegodamas šypsais sapne.
Tu tyra ir trapi asmenybė,
Dar nei melo, klastos nežinai.
Tavo vaikiškas mažas pasaulis
Tegul būna ilgai dar ilgai..


Tas mielas riksmas šaltoje nakty,
Tu jo dėka ir vėl mama esi.
Kas išmatuot išdrįs tą jaudulį širdy?
Ir kas pasvers vargus,
kol vaiką augini?

Stiprybės, laimės ir sveikatos,
Naujos gyvybės susilaukus.
Ant tavo rankų dangaus dovana,

Ji laukia rūpesčio, meilės, globos.
Tu ne bet kas jau, tu – mama.
Didžiuokis, nes skirta tai ne visoms.
Krikštynos – tai šventė mūsų širdy,
Iš dangaus nusileidžia angeliukai balti,
Šypsosi giminės ir krikšto tėvai,
Šiandien tu, kūdikėli, krikščioniu tapai.


Tas laukimas…
Ilgai lauktas džiaugsmas…
Ir skausmas, kankinantis skausmas…
Tai mažylio kelias į pasaulį.
Dar minutė, kita…
Ir štai pirmas klyksmas, jūsų žvilgsniai susitiko,jūs jau viens kitą
pažystat,neapsakomas jausmas.
Tu jau mama…
Vienintelė,nepakartojama tik jam vienam reikalinga, nuo šiol tu visas pasaulis, o
tau
jis visas gyvenimas.
Tavo pareiga rūpintis,mylėti,glausti,paguosti,subarti,atleisti.
Jis tavo širdelės dalis,tavo gyvenimo džiaugsmas.


Tau šiandien gieda angelai
Ir džiūgaudami laimės meldžia.
Tau šypsosi visi žiedai
Ir švelnų aromatą skleidžia.
Tau groja vėjas už langų,
O debesys padangėj šoka.
Tau šiandien dėmesys visų
Mažasis,………, mūsų.
(Krikšto tėvų sveikinimas krikšto dukrai)

Sveikinam Tave, Dukruže,
Su saulėtekiais rausvais,
Su audra, kur bangos lūžę
Plaukia buriniais laivais.

Linkim Tau sparnuoto skrydžio,
Mėlyno vilčių dangaus
Ir svajonių tokio dydžio,
Kokios būna tik žmogaus.

Mylim Tave, Krikšto Dukra,
Viliamės tokios lemties,
Kurios siekiai nesuzlunga,
Nes jai Dievas kelią ties.


Suskambėjo Bažnyčios varpeliai
Laikas krikštyti vaikelį!!!
Maži angelėliai kviečia,
Tapt krikščionišku piliečiu.


Nušviesk bažnyčią savo šypsena,
šiandien išaušo tavo Krikšto diena,
Te nuplaus Tavo kaktą šventas vanduo,
Nusiris nuo širdies nuodėmingas akmuo.


Neskubėk, neskubėki užaugti,
Taip trumpai leista būti šioj žemėj vaiku.
Šokinėk po balas,dūki,siauski,
Pink gėlių vainikus,riški plaukus lėlių.
Į vaikystę jau niekad negrįši,
Todėl bėk ir statyki svajonių pilis,
O sutemus visad išklausyki,
Ką kalbės prieš sapnelį tavoji širdis..


Ne visos audros nuoskaudas palieka –
Po jų sušvinta mėlynai dangus…
Tegu tikrove virsta Tavo siekiai,
Lai negandų Tavam kely nebus.


Mokėti brangiai reikia už vaikus
kasdien nuo pat gimimo ir ilgai
mazylis niekada nebus pigus
naktim keliesi, kol mazi vaikai
eini ziuret, ar miegas ju ramus
vis rupinies vaikais ir nerimauji
taciau uz tavo varga ir skausmus
lemtis atseikeja palaimos pilna sauja
didziausias turtas- vaiko buciniai
o rupesciai…. jau pamirsti seniai…
Būk palaimintas, ryte, pagimdantis aušrą.
Būk palaiminta, moterie, gimdanti žmogų, Tokį mažą, bejėgį, gležnutį ir trapų,
Tokį tvirtą, galingą vidumi ir protu. Būk palaiminta!


Meiliai šypsosi saulutė
skleidzias melyna zibute,
ciulba linksmas vyturys,
dziaugsmas beldzias iduris:
siandien krikstytas, vaikeli,
taves laukia ilgas kelias.
Kai paaugsi, sutvirtesi
ir teveliams tu padesi…


Mažos tavo pėdutės – man už viską gražesnės
Tavo šypsena, juokas – už dainas man mieliau
Ir pirmieji žingsneliai, pirmas žodis ištartas –
Tai stebuklas! Stebuklas, sūnau…
Tu mažytis stebuklas – už visatą didesnis,
Tu brangesnis už viską – už gyvybę svarbiau,
Aš pasakas visas pasaulio tau paseksiu,
Už dieną tą, kai verkdamas tu paskelbei Pasauliui.
Tegu žiedai išpuoš kiekvieną šventę,
Kaip veidą puošia lūpų šypsena,
Tegu krūtinės džiaugsmas neaplenkia
Ir laimė nesibaigia niekada.


Mažas vaikeli, miegoki ramiai
Krikšto žvakutė Tau švies taip gražiai.
Tau angeliukas sapnelį atsiųs,
Krikšto mamytė lopšinę niūniuos.
Šią didžią dieną rūbeliais baltais
Tu pasipuošęs lyg vyšnių žiedais.
Džiaugsis tėveliai, sveikins seneliai,
Mažas vaikelis jau Dievo sūnelis.


Mamos šypsny atgyja pasakos, lopšinės,
Žaislai prasijuokia kartu su tėveliu,
Mažuti, stiebkis, auk didutis,
Tavęs daug laukia nuostabių dienų.
Tą dieną,kai gimei, nušvito saulė,
O žvaigždės ėmė kristi iš dangaus.
Gėlių žiedais pasipuošė pasaulis
Ir laimę lėmė naujojo žmogaus.


Linkiu, kad geri ir gražūs būtų žmonės,
kuriuos tu sutiksi,
Kad visuomet būtų namai,
kuriuose Tavęs laukia,
Kad visuomet būtų rankos,
kurios nori tave apkabinti,
Kad būtų daug dienų,
dėl kurių norėtųsi gyventi!


Kai meilės jausmo apimti Sukūrėt žemiškąjį kūną,
Krito žemyn žvaigždė šviesi, Ieškodama tėvų švelnumo.
Nekalto kūdikio riksme Dangaus palaima nuskambėjo.
Nuo šiol privalot būt drauge,
Vardan Žmogaus, kurį pradejot.


Išdykauja, žaidžia, liūdi, siaučia
nesvarstydami – kodėl ir kam.
Jeigu šita žemė kam priklauso,
tai pirmiausia, žinoma, VAIKAMS.
[J. Marcinkevičius]


Greičiau, greičiau eime
ta žydinčia žeme,
Į vardą atsiliepki,
Paukščiu į šauksmą bėk
Į šviesą atsisuk ir tik laimingas(a) būk.


Šiandien tave pakrikštijom,
dabar tu katalikas.
Užaugsi didelis, stiprus,
nors šiandien dar visai ridikas.


Būk tiesa, kad Tavimi tikėtų,
Būk geras(a), kad tave mylėtų.
Būk ugnim, kad per lietų,
Prie Tavęs sušilti galėtų…


Besparnis angelėlis priglūsta prie krūties,
Švelniausios žemėj rankos jį glaudžia prie širdies.
Ir motiniška ašara išnyksta vystykluos,
Na, štai ir susitikote gyvenimo keliuos.
BALSUOK UŽ STRAIPSNĮ
[Iš viso: 0 Vidutinis: 0]
Patiko? Pasidalink tai su draugais!
error
0