Tuti.lt

Tavo laisvalaikis internete

Tarptautinė sampratos apie maisto nuostolius ir maisto švaistymą diena

Jau antrus metus rugsėjo 29 dieną pasaulyje minima Tarptautinė sampratos apie maisto nuostolius ir maisto švaistymą diena. Maisto praradimų problema išlieka aktuali visose Europos Sąjungos šalyse, su ja susiduriama ir Lietuvoje.

Kasmet maisto atliekos ES sudaro 88 mln. tonų. Europos Komisijos duomenimis, maždaug 20 proc. viso ES pagaminto maisto yra išmetama arba prarandama tiekimo grandinėje – pradedant auginimu, produktų gamyba ir baigiant sandėliavimu, transportavimu, prekyba ir vartojimu namuose, o švaistymo priežastys gana įvairios. Tuo pačiu metu ES 33 mln. žmonių kas antrą dieną negali sau leisti valgyti kokybiško maisto.

Kas lemia tinkamo vartoti maisto išmetimą?

Pirmiausia tai susiję su vartotojų įpročiais, netinkamu pirkinių ir porcijų kiekių planavimu, reklaminių akcijų paskatintu apsipirkimu.

Nemažai daliai žmonių dažnai sukelia klausimų ir skirtingi maisto galiojimo terminai ant pakuočių, kaip teisingai suvartoti produktus, pažymėtus tinkamumo vartoti terminais „geriausias iki…“ ir „tinka vartoti iki“. Tik antrasis ženklinimas, anot specialistų, reiškia, kad jame nurodytai datai praėjus maisto produktas jau nebetinkamas vartoti dėl rizikos sveikatai. Todėl kartais išmetamas dar tinkamas suvartoti maistas (plačiau paaiškinama čia).

Restoranuose ir valgyklose vis dar per mažai galimybių vartotojui užsisakyti pusę porcijos arba ne visą porciją, atsisakant kurio nors ingrediento. Maitinimo įstaigos taip pat dar susiduria su iššūkiais numatant ir suplanuojant klientų skaičių – dėl to dažnai pagaminamas maisto perteklius. Ne visuomet tinkamai įvertinamos ir gamybos apimtys.

Pastebima, kad tam tikrų maisto produktų perteklius natūraliai atsiranda ir sezono metu. Dažnu atveju yra išmetami nepatrauklios išvaizdos produktai, su netinkamu ženklinimu, pažeistomis pakuotėmis, dėl klaidų, pasitaikančių transportavimo grandinėje ir pan.

Iniciatyvos, padedančios mažinti maisto švaistymą

ES šalys, siekdamos kovoti su maisto švaistymu, žiedinės ekonomikos direktyva įsipareigojo prisidėti prie Jungtinių Tautų darnaus vystymosi tikslo ir iki 2030 m. perpus sumažinti maisto atliekų susidarymą visoje maisto grandinėje.

Prisidėdama prie to, kad tinkamas vartoti maistas būtų ne išmetamas, o dažniau pasiektų nepasiturinčiuosius ir labdarai būtų galima atiduoti dar daugiau maisto produktų, Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) yra inicijavusi su tuo susijusių teisės aktų pakeitimų.

VMVT yra parengusi taisykles, numatančias, kad labdarai gali būti perduodamas saugus maistas, nors jis ir neatitinka kokybės, prekybos standartų, ženklinimo ir kitų reikalavimų. Taip pat leista labdaros organizacijoms maisto produktus perpakuoti, perfasuoti ar perrūšiuoti, užtikrinant privalomą šių produktų ženklinimo informaciją.

Maistą gaminančios ir juo prekiaujančios įmonės, ūkininkai, išskyrus viešojo maitinimo įmones, gali netinkamą prekybai negyvūninį maistą (pavyzdžiui, dėl mechaniškai pažeistų pakuočių, deformacijos ir kt.) rinkti ir atiduoti gyvūnams šerti – gyvūnų globos organizacijoms, zoologijos sodams, tačiau jis turi būti nesugedęs, be puvimo, pelėjimo požymių, neužterštas pakuotės likučiais ir kitomis medžiagomis ar kenkėjais, be gyvūninių produktų priemaišų.

Be to, nuo šių metų pradžios priimti pakeitimai suteikia galimybes labdaros organizacijoms teikti perdirbti labdaros valgyklose užšaldytą ir supakuotą įvairią besibaigiančio galiojimo šviežią mėsą – paukštieną, kiaulieną, jautieną ir kt., kuri paženklinta nuoroda „Tinka vartoti iki…“. Ir tai tik dalis VMVT jau įgyvendintų geresnio teisinio reguliavimo iniciatyvų, siekiant didesnio tvarumo maisto tiekimo grandinėje.

Labai svarbu maistą taupyti, kad jį būtų galima perskirstyti tiems, kuriems jo reikia, padedant spręsti nepakankamos mitybos problemas.

31