Tiesa apie skiepus Serija 2

Be kategorijos

Tiesa apie skiepus Serija 2

„Ta diena, kai nustosime kalbėti pamatę tiesa, bus ta diena kai pradėsime mirti“

Martin Luther King Jr.

TY: Sveiki sugrįžę į „Tiesa apie skiepus“ 2-trą epizodą.
Ar jums žinomos šiandienos CDC (Centers for Disease Control and Prevention) rekomenduojamų skiepų sudedamosios dalys? Ar Poliomielito skiepas sunaikino Poliomielitą? Šiuos ir daugybę kitų klausimų atsakysime šiandienos epizode. Tikiuosi jums patiks.

„ Kokia skiepų sudėtis?Ar skiepai veiksmingi? …Ir… kaip dėl Poliomielito?“

TY:„Tiesa apie skiepus“ tikslas yra pateikti informaciją, kuri būtų aiški, nuosekli ir nešališka. Ir žinoma paaiškinta kiek įmanoma paprasčiau (žmogiškesne kalba). Susifokusuojant ties mokslu, kuriant sąmoningumą ir įvertinant mokslinius tyrimus tam, kad nustatyti ar skiepai yra saugūs ir veiksmingi? Taip pat aptarsime esminę temą apie pasirinkimo laisvę. Taigi pradėkime šio vakaro epizodą.
Dauguma mokslinių tyrimų, nurodančių, kad skiepai yra saugūs, yra epidemiologiniai tyrimai. Štai
Robert F. Kennedy Jr. paaiškina epidemiologijos sąvoką.

ROBERT F. KENNEDY, JR.Epidemiologija yra populiacijos mokslas. Pavyzdžiui aplinkosaugos būklės ar toksinų poveikis visai populiacijai. Taigi epidemiologas stebi populiaciją, kuri buvo veikiama toksinų ir išstudijuoja jų sveikatos rezultatus. Ir tada išstudijuoja tuos, kurie nebuvo veikiami toksinų (juos vadina kontroliniais). Epidemiologija yra ypatingai linkusi į manipuliaciją. Galima suprojektuoti epidemiologijos mokslinį tyrimą įrodantį, kad seksas nesukelia nėštumo. Kaip tai padaryti? Paprasčiausiai pašalinti visas nėščias moteris, prieš atliekant tyrimą. Taigi tada tiesiog tiriami žmonės, kurie dažnai užsiiminėja seksu, tačiau nepastoja. Prašau – seksas nesukelia nėštumo.
Štai ką CDC padarė su tais epidemiologijos moksliniais tyrimais. Jie išbraukė populiacijas su Autizmu, prieš pradedant mokslinį tyrimą.

BRANDY VAUGHAN:Anksčiau dirbau „Merck“, 2001 – 2003m. pardavinėjau Vioxx, beikitus jų vaistus. Ir man teko stebėti iš vidaus, kaip abejotinai ir neetiškai viskas daroma. Ir kaip manipuliuojama duomenimis, apmokymai kuriuos gauni: kaip sakyti dalykus daktarams, kad įtakoti jų sprendimus, kurie net nėra tiesa? Kaip įtikinti juos sukuriant su jais ryšį? Kaip užsitikrinti, kad esi vienintelis patikimas jų žinių šaltinis?
Taigi kai padirbau „Merck“ ir pamačiau kaip ten viskas negerai iš vidaus, aš išėjau. Iš etikos pusės nebegalėjau ten dirbti. Tačiau prieš pradedant dirbti farmacijai, aš buvau kaip visi kiti. Ir maniau, kad vaistai ir skiepai sukurti geresnei ateičiai. Ir tada pamačiau viską iš vidaus, kaip viskas ten neteisinga ir kaip jie iškreipia visą informaciją.

ROBERT F. KENNEDY, JR.Yra toks posakis mano lentynoje „Statistika nemeluoja, bet statistikai taip.“ Ir statistikai turėdami savo rankose imunologiją, turi visas galimybes manipuliuoti turimais duomenimis.

TY:„Statistika nemeluoja, bet statistikai taip.“ Aš paprašiau Barbara Fisher – Nacionalinio skiepų informacinio centro direktorės detaliai išdėstyti apie skiepų klinikinius bandymus ir tyrimus.

BARBARA LOE FISHER: Klinikiniai tyrimai yra labai glaudūs. Ir labai apvalyti (išfiltruoti). Dalyvaujantys skiepų klinikiniuose tyrimuose, labai dažnai neatitinka populiacijos, gaunančios skiepus, po jų licencijos gavimo. Jie filtruoja juos. Kaip? Jie neskiepija dalyvių, kurie tuo metu serga. Labai daug sergančių vaikų yra skiepijami šioje šalyje. Vaikai, kurie turi sunkios formos alergijas, kurie turi smegenų ar imuninės sistemos sutrikimus, jie nedalyvauja tyrimuose. Tačiau daugybė tų vaikų gauna skiepus, visi jie juos gauna.
Tuose klinikiniuose bandymuose, jie dažnai naudoja aktyvų placebą, vietoj neaktyvaus.

DR. SUZANNE HUMPHRIES: Tai buvo vienas labiausiai mane nustebinusių elementų, kai pradėjau domėtis. Todėl, kad aš dirbau laboratorijose ir žinau koks turėtų būti placebas. Tai turėtų būti medžiaga, nesukelianti jokio poveikio.
Kai kalba eina apie skiepus, labai nedažnai atrandame mokslinių tyrimų, naudotų FDA(Food and Drug Administration)patvirtinimui, kuriuose būtų naudojamas druskų placebas. Vietoje to, naudojamas placebas su skiepo sudėties pagrindu, kuriame gali būti aliuminio ar Polysorbate 80, ar amino rūgščių. Ar tiesiog (labai dažnu atveju) kitas skiepas, kurio „saugumas“ jau įrodytas.
Taigi pavyzdžiui, jeigu norite ištirti šių metų gripo skiepo vakciną, ištirsite jos saugumą, palyginus su praeitų metų gripo skiepo vakcina. Vietoj to, kad naudotumėte tiesiog druskų placebą.

DR. TENPENNY: Terminas „Saugus“ turėtų reikšti, kad tai nekenkia visiškai. Nedaro jokio blogo poveikio. Tačiau kai kalba eina apie skiepų saugumo mokslinius tyrimus, viena tikrai yra faktas, kad jie nenaudoja tikro druskų placebo.
Taigi kai tiriame naują vaistą, sakykime nuo aukšto spaudimo, duodami vaistai nuo aukšto kraujo spaudimo, ir duodama kažkas tokio, kaip cukraus tabletė. Na su skiepais, kai jie įvedinėją naują vakciną į rinką, jie naudoja arba kitą vakciną jau patvirtintą, kaip saugią, arba jos sudedamąją dalį. Kurią jie laiko saugią.

TY:Spalio 19 d. 2010 leidimo leidinyje „Medicinos iš vidaus metraštis“ buvo publikuotas mokslinis tyrimas atliktas mokslininkų Kalifornijos universitete. Jie peržiūrėjo 167 placebo kontrolės klinikinius tyrimus, publikuotus leidinyje „Medicinos iš vidaus metraštis“ 2008 – 2009. Jie atrado, kad net 91,8% vaistų klinikinių tyrimų ir 73,3% skiepų vakcinų klinikinių tyrimų metu placebo sudėtis nebuvo paminėta. Taigi jeigu mes nežinome kas sudėta placebo, mes iš tikrųjų nežinome ar mokslinis tyrimas iš tiesų pagrįstas. Kitaip sakant, jei duosime cukraus tabletekontroliniai grupei, kaip placebą, diabetomokslinio tyrimo metu, tai gali gerokai iškreipti rezultatus.
Sekančioje dalyje išgirsime keleto ekspertų pasakojimų apie skiepų kūrimo procesą ir taip pat apie dažnai pasitaikančias skiepų sudedamąsias dalis.

TY: Papasakok apie tai, kaip vakcinos gaminamos, apie jų turinį. Papasakok detaliai, nes dauguma žmonių šito nežino.

DR. ROBERT SCOTT BELL: Jie naudoja viščiukų embrionus, beždžionių inkstų audinius, šunų bei kitų gyvūnų audinius, aborto liekanų audinius. Jie žinoma turi neutralizuoti juos tokių toksinių medžiagų pagalba, kaip formaldehidas – skystis naudojamas balzamavimui. Kartais naudojami antibiotikai. Sunkieji metalai naudojami kaip adjuvantai, kurie pablogina imuninę sistemą tam, kad reikėtų mažesnio kiekio antigeno, kuris sukurią tą jų vadinamą „Šventąjį Gralį“ T.y. antikūnių atsaką. Tačiau visa tai yra absoliutus košmaras, nes jie neišanalizavo, kaip visa tai įtakoja kitas kūno sistemas? Kokį poveikį turi daugialypės vakcinos, daugkartinės vakcinacijos, visa tai sudėjus kartu, ar net visas grafikas?

DR. PALEVSKY:2005 FDA paskelbė ataskaitą apie svetimo DNR užterštumą skiepuose. Savo prezentacijoje jie pasakė „Mes nežinome ar kuri nors iš skiepų sudedamųjų dalių, kuriose yra svetimo DNR, sukels kokį nors poveikį.“ Ir jie paliko tai kaip „poveikį“, todėl kad jie patys nežinojo, ką tai gali sukelti. T.y. Ar pakeisti DNR esantį kūne, sukelti vėžį, ląstelių žūtį, uždegimą? Jie neturėjo supratimo. Tačiau 2005 jie pripažino, kad skiepuose yra svetimo DNR dalių. Jos neišvengiamai ten yra. Jie tiesiog pasakė „Mes nežinome ar kuri nors iš skiepų sudedamųjų dalių, kuriose yra svetimo DNR, sukels kokį nors poveikį.“

DR. E. ZIELINSKI: Kas yra Tritonas X-100? Tai yra paviršinio aktyvumo chemikalo medžiaga. Ji yra jūsų namų buities valikliuose, jūsų industriniuose valikliuose, jūsų dažuose, jūsų pesticiduose Ty. Tai yra paviršinio aktyvumo medžiaga. Ir jis yra jūsų skiepuose nuo gripo.
Štai dalykas, man nerūpi tas jų pasiteisinimas apie tų dalių mažas normas. Man tai nelogiška. Jei tai toksiškas chemikalas, tai toksiškas chemikalas.
Mes žinome šiuos toksiškus chemikalus. Formaldehidas buvo tarp sudedamųjų dalių skiepo nuo gripo lapelyje, kuriuo mano draugas su manimi pasidalino. Mes žinome, kad pasak Nacionalinio sveikatos instituto formaldehidas gali sukelti vėžį.

DR. THOMAS:Jei pažvelgsite į vaistinių preparatų pridėtus lapelius. Jie dažniausiai labai gražiai ir smulkiai supakuoti. Jie padaryti iš labai plono popieriaus ir dažniausiai tokio dydžio. Mažytis šriftas, parašyta ant abiejų pusių. Ir kažkur, tarp tųmažo šrifto, kurio nelabai įmanoma įskaityti, labirintų paslėpta produkto sudėtis. Skiepo, ar jūsų vartojamų vaistų sudėtis. Ir kažkur ten yra ir potencialių šalutinių poveikių sąrašas.
Kaip gydytojas, jeigu kiekvieną kartą, kai rašai receptą, tu sustotum ir pateiktum visą tą informaciją, gali iš karto uždaryti savo praktiką. Nėra tiek laiko dienoje, informuoti pacientus tokiu lygiu.

MIKE ADAMS: Paimkime du žmones. Vienas žmogus, sakykim žmogus A – stipri imuninė sistema, greitas atsakas į infekciją, gali kovoti su esančiu virusu ir susikurti savo antikūnius.
Kitas, sakykim žmogus Z – silpna imuninė sistema, bloga mityba, vitamino D deficitas, suserga kiekvieną žiemą, galvoja, kad jam reikia skiepo.
Žmogus A, prisiminkite stiprus imunitetas. Ar jam reikia skiepo nuo gripo? Atsakymas ne. Nes jeigu jis pasigaus gripo virusą, jis susikurs imunitetą pats. Todėl, kad jo stiprus imunitetas.
Žmogus Z, jeigu jis gaus skiepą, ar jis suveiks? Atsakymas ne. Nes vakcina neiššauks imuninio atsako. Skiepas nesuveikia žmogui, kuris galėtų teoriškai turėti naudą iš jos. Ir skiepas nereikalingas žmogui, kuris turi savo puikiai besivystančią imuninę sistemą.
Taigi ką skiepus kuriančios kompanijos daro. Jie prideda chemikalų į vakciną galvodami apie žmogų Z. Jie sako „Šis skiepas nesukelia pakankamai didelio imuninės sistemos atsako. Todėl mes pridėsime šiuos toksiškus, uždegiminius chemikalus, tuos adjuvantus“, kaip jie vadina.
Toksinai, toksinai niekuomet neturėtų būti suleisti, niekam.
Jie prideda juos tam, kad sukelti uždegiminį atsaką. Bando iššaukti to žmogaus kūno atsaką į tą skiepo vakciną. Ir štai iš kur ateina daugybė pavojai. Epilepsija, traukuliai, žmonės komose, Autizmas. Viska dėl toksinių chemikalų.

TY:Niekas nekvestionuoja ar skiepuose yra toksinių chemikalų ar ne. Tikri debatai vyksta dėl to ar toksiniai chemikalai yra pakankamai dideliais kiekiais, kad galėtų pakenkti žmogui.

DR. IRVIN SAHNI: Be abejo yra sužalojimų. Aukščiausiasis teismas konstatavo, kad yra sužalojimų. Yra labai daug pinigų laimėta per teismo ieškinius, 3,6 milijardai.
Ir yra kodai. Kaip medicinos daktarai mes naudojame medicininius diagnozės kodus. Tarptautiniai statistinių ligų klasifikavimo kodai. Ir mes tiesiog pereiname į kažką tokio, kaip nuo ICD9 į ICD10. Tačiau vien ICD9 koduose yra 18 skirtingų kodų, kurie konkrečiai nusako skiepų sužalojimus. Jeigu kažkas nori pagooglinti ir peržiūrėti, reikia tiesiog parašyti ICD9 ir peržiūrėti 978 ir 979. Ir kiekvienas šitų ICD9 kodų, turi savo po 9 klasifikacijas, kurios aptaria skirtingus sužalojimus, padarytus skiepų.
Taigi akivaizdžiai jeigu skiepų sužalojimų nebūtų, nebūtų reikalo turėti ICD9 kodų. Kam tai kurti, kam tai dėti į kodų sistemą, jei skiepų sužalojimų nebūna? Klasifikavimo sistema juos turi. Jie sako „Štai jie. 18 skirtingų diagnozių, kurias galima priskirti apsilankius pacientui.“

TY: Daktaras Sahni paminėjo ICD9 kodus, būtent 978 ir 979. Kiekvienas jų apima 9 skiepus. Iš viso 18 skiepų, kurie turi diagnozės kodus. Galite matyti juos ekrane.
Daugumoje vakcinų yra formaldehidas ir Tritonas X-100. Žinoma, kad abu gali sukelti vėžį. Formaldehidas gali būti išskaidytas, kai jį suvalgome. Tačiau išlieka neskaidytas, kai yra suleidžiamas.
Pasak Amerikos vėžio organizacijos, vaikų vėžio, tokio kaip leukemija, susirgimų atvejai yra labiausiai susiję formaldehidu.
CDC laikosi pozicijos, kad formaldehido skiepuose yra tokia maža dozė, kad tai negali blogai įtakoti žmogaus sveikatos. Tačiau yra išskirtinai mažai mokslinių tyrimų apie formaldehido poveikį, per daugialypius skiepus pediatrijos populiacijose.
Turint omenyje, kad kūdikiai ir vaikai yra daug jautresni toksinams nei suaugę. Ir tai, kad formaldehidas, pristatomas vaikams per vakcinaciją, susideda dar ir iš daugybės kitų toksinių medžiagų. Ar neturėtų CDC padaryti tyrimų ir įvertinti jo naudojimą skiepuose?
Mononatrio glutamatas, dar žinomas kaip MSG (E621), yra naudojamas, kaip maisto priedas jau daugybę amžių. Tačiau dabar tai taip ir skiepų sudedamoji dalis.
Daktaras  Dr. Russell Blaylockpabrėžia, kad MSG klasifikuojamas kaip eksitotoksinas ar kalpainas, kuris perdėtai stimuliuoja ląstelių receptorius iki tokio lygio, kad ląstelės nustoja normaliai funkcionuoti. Rezultate sukeliant nervinių ląstelių pažeidimus ir iššaukiant traukulius.

DR. IRVIN SAHNI: Skiepai yra auginami substratuose. Kai kurie žmonės galvoja, kad substratai, tai indelis.
Taigi yra virusinės vakcinos, bakterinės vakcinos. Vakcinos gali būti auginamos žmogaus, taip pat, kaip ir gyvūno audinyje. Iš esmės gyvūno ir žmogaus gyvame audinyje. Kai kurie pavyzdžiai būtų tokie, kaip:
viščiukų fibroblastai ir embrionai,
viščiukų tinklainės ir inkstų ląstelės,
beždžionių ir šunų inkstų ląstelės,
žmogaus embrioninis audinys. Būtent plaučių audinys,
fibroblastai randami abortuoto žmogaus vaisiaus audiniuose,
taip pat kaip beždžionės smegenų audiniai ir kiti.
Šitie yra labiausiai paplitę substratai, kuriuose auginamos gyvos vakcinos gyvuose ląstelėse. Tačiau bėda yra tame, kad dabar mes atrandame, kad substratuose yra kitų kenksmingų priedų, tokių kaip glifosatas. Taigi glifosatas, kuris yra ”Roundupas“, kuris yra pesticidas ar herbicidas. Pesticidas herbicidas pagamintas Monsanto (chemikas), taip yra skiepų sudėtyje.
Mes purškiame glifosatą, perdėtai jį purškiame ant daugybės maisto produktų. Ir dabar glifosatas yra ir mūsų skiepuose. Taigi kai tau suleidžiamas skiepas, mes tipiškai jaudinamės dėl tokių priedų, kaip timerosalis, gyvsidabris, karbolio rūgštis, bei kiti chemikalai. Glikolis – tai tas pats kas antifrizas. Bei taip pat glifosatas. Taigi 2015 Pasaulio Sveikatos Organizacija paskelbė glifosatą tikėtinu kancerogenu. Taigi tai tikriausiai yra kancerogenas ir jis yra suleidžiamas jums į kūną, kai gaunate skiepą. Taigi žinant, kad leidžiamas skiepas į kažkieno kūną, kurio sudėtyje yra tikėtino kancerogeno – glifosato, kalbant apie to skiepo saugumą, tikriausiai nusipelnėme kažkokių išsamesnių mokslinių tyrimų.

TY:Neseniai su savo sūnumi Brise keliavome į Vašingtoną DS. Ten rengėme susitikimus su senatoriais, bei Baltųjų rūmų nariais ir atstovais, kurie mėgina paremti teisės aktų dėl skiepų saugumo peržvelgimą.
Daktaras Sahni išskyrė būtent glifosatą. Štai MIT mokslininkė Stephanie Seneff diskutuoja šia svarbia tema.

Stephanie Seneff: Glifosatas yra „miegantis“ chemikalas todėl, kad jo toksiškumas užmaskuotas ir linkęs kauptis. Jis lėtai nuodija jūsų sveikatą per laiką. Tačiau aš atradau, kad jis veikia sinergetiškai kartu su skiepų vakcinomis. Būtent glifosatas atveria barjerus. Atveria žarnyno barjerą. Atveria smegenų barjerą. Smegenys dažniausiai turi labai saugų barjerą, neleidžiantį patekti toksinams. Tačiau glifosatas visa tai suardo. Ir yra pasekmės. Tie dalykai esantys skiepuose, patenka į smegenis. Kurie nepatektų jeigu nebūtų glifosato maiste. Taigi vaikai, kurių jautrus žarnynas, kurie jautriai reaguoja į tam tikrus maisto produktus, tokius kaip glitimo netoleravimas, tie vaikai yra ypač pažeidžiami skiepų atžvilgiu.Todėl, kad jie yra glifosato apsinuodijimo indikatoriai ir jie taip pat yra pažeisto žarnyno indikatoriai. Ir pažeistas žarnynas, yra pažeistų smegenų indikatorius. Taigi vargšelis vaikas gauna tuos skiepus, ir visi tie dalykai patenka į jo smegenis, ir sukelia neurologinius pažeidimus.

DR. PALEVSKY: Kažkas darosi su mūsų vaikų smegenimis. Kažkas žadinantis, uždegiminis, komplikuojantis, dirginantis, įaudrinantis, kliudantis tinkamam nervų ląstelių sekvenavimui ir vystymuisi. Tam kaip nervų ląstelės kuriasi ir vystosi esant normaliam smegenų vystymuisi.
Atsilikusi kalba nėra duota, mokymosi sutrikimas nėra duotas. Raumenų tonuso sutrikimai, silpni raumenys, koordinacijos sutrikimai, negebėjimas ramiai sėdėti, negebėjimas susitelkti, negebėjimas atkreipti dėmesį. Tie dalykai nėra duoti savaime. Jie vyksta tik todėl, kad kažkas dirgina, komplikuoja, įaudrina smegenis ir trukdo tam, kaip smegenys turėtų tinkamai ir nuosekliai vystytis.

TY: Mokslinėje bendruomenėje yra susitarimas, kad kažkas darosi su mūsų vaikų smegenimis.
Paviršinio aktyvumo medžiaga yra junginys, kuris sumažina paviršiaus įtampą ir padidina tirpumą tarp dviejų skysčių, kurie patys savaime negalėtų susilieti vienas su kitu. Kaip aliejus ir vanduo.
Skiepuose polisorbatas 80 atlieka emulsiklio vaidmenį, kad visi ingredientai pasklistų skystyje vienodai. Paklausykime medicinos daktarų Tony Bark ir Larry Palevski

DR. TONY BARK: Mes naudojame polisorbatą, kurį kitaip vadiname TW 80, kad atvertumėme kraujo į smegenis barjerą, kai naudojame chemoterapiją smegenų vėžiui gydyti taip. Mes žinome, kad jis atveria siaurų jungčių desmosomų, ar kraujo į smegenis barjerą, žarnyno barjerą, jie visi vienas ir tas pats. Tačiau mokslinis ar medicininis pavadinimas jiems visiems yra siauros jungtys ar desmosomos.

DR. PALEVSKI: Taigi ką mes turime, tai labai daug žmonių, kurie palaiko faktu tai, ką kiti žmonės jiems sako. Tačiau jeigu aš pristatyčiau savo mokslinius tyrimus apie skiepus savo medicinos kolegoms, jiems būtų gėda. Todėl kad jie nežino, kad aliuminis skiepuose, nėra tas aliuminis, kurį mes suvalgome ar įkvepiame. Kad aliuminis skiepuose, yra tokios struktūros, kad gali lengvai patekti į smegenis ir su savimi atsinešti virusus ir bakterijas. Kad emulsikliai esantys skiepuose, pavadinimu polisorbatas 80, yra naudojami farmacijos industrijos tam, kad vaistai prasiskverbtų į smegenis per kraujo į smegenis barjerą. Tačiau jie yra ir skiepuose. Ir jie taip pat labai stipriai prilimpa prie aliuminio. Taigi aliuminis, kaip adjuvantas, yra tokios struktūros, kad tvirtai susiriša su bakterijomis ir virusais. Ir tada polisorbatas 80, emulsiklis, prisiriša tvirtai prie aliuminio ir bakterijų, bei virusų. Ir gali įeiti į smegenis taip, kaip vaiduoklis gali pereiti sieną.
Farmacijos industrija naudoja daleles tokias, kaip aliuminis, kuris yra skiepuose tam, kad pririšti vaistus, tam, kad jie kirstų kraujo į smegenis barjerą. Todėl, kad vaistai savaime nekerta kraujo į smegenis barjero. Ir tuomet farmacijos industrija naudoja emulsiklius, tokius kaip polisorbatas 80, tam kad pririšti prie nano dalelių, aliuminio tipo dalelių, kurios sujungtos su vaistu tam, kad padidinti šio vaisto praėjimą į smegenis 20 kartų.
Technologija, kurią farmacijos industrija naudoja vaistų pristatymo į smegenis per kraujo į smegenis barjerą padidinimui, yra ta pati technologija naudojama skiepams.
Taigi žinant šiuos mokslinius parodytus, turi būti užduotas klausimas: ar skiepų sudedamosios dalys pasiekia smegenis? Jokių mokslinių tyrimų. Ar skiepų sudedamosios dalys turėtų patekti į smegenis? Ne. Jei skiepų sudedamosios dalys patenka į smegenis, kas nutinka?
1 iš 6 vaikų – vystymosi sutrikimų.
1 iš 50 – Autizmo atvejis.
1 iš 10 – ADHD (aktyvumo ir dėmesio sutrikimas).
1 iš 20 – (iki 5 metų) traukuliai (priepuoliai).
Iki kol tai bus įrodyta kitaip.
2011 buvo publikuotas mokslinis tyrimas, kuriama dalyvavo virš 91 tūkstančio vaikų, kuris parodė, kad 54% tų vaikų turėjo bent vieną iš 20ties chronišką ligą.
Štai dabar 2016. Aš pradėjau mokintis medicinos mokykloje 1983. Tuo metu mes matėme ne tokius duomenis.

TY: Daktaras Palevski pareiškė, kad mums reikia atlikti daugiau tyrimų dėl skiepų, kuriuose yra sudedamosios dalys tokios, kaip polisorbatas 80. Ir manyti, kad jos daro žalą, kol neįrodyta priešingai.
Pasak MSDS medžiagų saugumo ir duomenų puslapio (ScienceLab.com)polisorbatas 80 buvo ištirtas dėl poveikio įkvėpus ir nurijus. Ir buvo nustatytas lengvai pavojingas kontakte su oda. MSDS nesieja savo tyrimo su galimu poveikiu polisorbatą 80 suleidus injekciją. Nepaisant to tame pačiame toksikologijos skyriuje, spec. pastebėjimuose dėl chroniškų ir toksiškų efektų žmonėms, teigiama, kad cituoju: „Remiantis bandymais su gyvūnais rezultatais, nustatyta, kad polisorbatas 80 gali sukelti neigiamus reprodukcinius efektus. Duomenų apie bandymus su žmonėmis nerasta“.
Panašu, kad yra aiškus mokslinių tyrimų stygius dėl polisorbate 80, esančio skiepo sudėtyje, toksiško poveikio žmogaus sveikatai.
Kai kurie teigia, kad tokios sudedamosios dalys, kaip polisorbatas 80, skiepuose yra saugios ir nepavojingos, paprasčiausiai todėl, kad jų kiekiai skiepuose labai maži. Tačiau išlieka faktas, kad CDC įgaliotas tvarkaraštis nurodo daktarams suleisti kūdikiams ir vaikams 49 skiepų vakcinas iki 6 metų amžiaus. CDC skiepų pagalbinių medžiagų santrauka nurodo, kad DTaP , Gripo, Meningokoko, Pneumokoko, Roto viruso ir Tdap skiepai sudėtyje turi piolisorbato 80. Kokie yra kaupiamieji daugialypių skiepų sudedamųjų dalių efektai? Pasak MSDS, remiantis tyrimų su gyvūnais duomenimis, polisorbatas 80 gali sukelti vėžį. Bei gali būti mutageninis.
Ar iš skiepų gamintojų ir FDA turėtų būti reikalaujama pateikti patikimus mokslinius įrodymus, kad yra saugu įtraukti polisorbatą 80 į skiepus duodamus suaugusiems ir vaikams?
Kita daugelio skiepų sudedamoji dalis, kuri jau buvo paminėta daugybę kartų, yra aliuminis. Pasak CDC aliuminio yra Hepatito A, Hepatito B, DTaP, Tdap, HIB (B tipo Haemophilus gripo infekcijos vakcina), HPV(gimdos kaklelio vėžio prevencijai) ir Pneumokoko skiepuose. Aliuminis skiepuose yra naudojamas, kaip adjuvantas ar priedas padedantis jiems veikti stipriau.

DR. TONI BARK: Nebent tai gyvo viruso skiepas, aliuminis naudojamas kaip adjuvantas ir adjuvantas yra tam, kad padidinti imuninės sistemos atsaką. Taip? Taigi gyvi virusai tokie, kaip vėjaraupių skiepai, MMR. Visi šitie turi gyvus virusus. Taigi, (juostinė pūslelinė taip pat) vienas iš šių skiepų šalutinių poveikių yra tai, kad jie sukelia tas ligas. Taigi Juostinės pūslelinės skiepuose turėjo būti įtraukta, kad beje Juostinės pūslelinės skiepo vienas iš šalutinių poveikių gali būti Juostinė pūslelinė. Bet jei tai nėra gyvo viruso skiepas, tada jie turi naudoti kažką, kad padidinti jo veikimą. Kitaip imunologinis atsakas bus silpnas.

TY: Ir tada pridedamas aliuminis.

DR. TONI BARK: Ir tada pridedamas aliuminis. Todėl, kad tavo kūnui tai nepatinka. Jis toksiškas tavo nervų sistemai. Todėl kūnas sukuria jam antikūnius. Ir visa tai susiję. Ir tai yra didžiausia problemos dalis. Tuomet įtraukiama dar daugiau biochemijos: įtraukiamas fluoridas, kuris žinote, yra daug fluorido, yra daug kitų dalykų įtraukiama, kurie nukeliauja tiesiai į nervinę sistemą. Tai tikra betvarkė.

DR. BEBRA GAMBRELL: Dr. Christhopher Exley, kuris tyrė aliuminį daugiau nei 30 metų. Kuris yra aliuminio eko toksiškumo specialistas. Jis parodė, kad aliuminis gali sukelti jautrumą tam tikram maistui. Taigi dabar mes jautriai reaguojama į maisto produktus (ar alergizuojame), į kuriuos šiaip jautriai nereaguotumėm. Yra mokslinių tyrimų su pelėmis tai rodančių. Dr. Shaw atliko tyrimą, kuris parodė, kad suleidus pelei aliuminio, jie nebetoleruoja sekančio kąsnio maisto, kurį iki šiol valgė. Kad jam susikuria IgG antikūniai.
Taip pat žinome Dr. Shoenfeld tyrinėja autoimunines ligas. Dirba Tel-Aviv universitete. Jis publikavo daugiau nei 1600 straipsnių. Buvo cituotas daugiau kaip 20 000 kartų „Pubmed“. Jis parašė daug knygų. Jis parašėknygą „Skiepai ir Autoimunitetas“, kurioje rašė būtent apie aliuminį ir kaip jis atvėsina kūną. Tai reiškia padidėjusį jautrumą maistui, autoimuninių ligų augimą. Taigi mes kalbame apie Išsėtinę sklerozę, Vilkligę, Reumatoidinę artritą, Alzheimerį. Visa tai yra tiesiogiai susiję su suleidžiamu aliuminiu.

DR. PALEVSKI: Vienas iš dalykų, kurį mes ne visuomet paminime yra Neurodegeneracinių ligų incidentų augimas tarp suaugusiųjų. Kai kurie moksliniai tyrimai apie mums pristatyto aliuminio nanodalelių poveikį rodo, kad kai suleidi aliuminio nanodalelių, kuris nėra tas pats aliuminis, kurį mes įkvėpiame ar nuryjame. Taigi pediatrai, kurie sako „ai baikit, aliuminio kiekis skiepuose toks mažas, palyginus su tuo su kuom mes susiduriame gyvenime“, nekreipia dėmesio į faktą, kad aliuminis yra nanodalelių pavidale, jis tvirtai pririštas prie skiepo bakterijų ir virusų, ir tvirtai pririštas prie polisarbato 80, ir tvirtai pririštas prie visko kito, kas gali prisitvirtinti prie nanodalelių ir prie emulsiklio tokio kaip polisorbatas 80 .
Šios medžiagos ne tik patenka į smegenis, tačiau atrasta, kad aliuminis pasilieka ląstelių viduje metų metus.

DR. BARK: Kai aliuminį suvalgai, ar suvalgai kitus toksinus, tavo burna atvira, tiesiogiai nukreipta. Virškinimo sistema yra atvira sistema. Turėtų būti nepažeistas barjeras, teisingai? Saugantis mus, valgant bet ką. Kad tai nepatektų tiesiogiai į kraujotaką taip? Taigi teoriškai, tu nesugeri daug aliuminio, kai jį suvalgai. Tu jį išskiri per savo sėdynę. Tai vis dar nėra gerai ir aš to nerekomenduoju. Tačiau nuryti nėra tas pats kaip susileisti, kai kartu yra tokie dalykai, kaip polisorbatas 80. Dalykai kurie atveria tavo kraujo į smegenis barjerą. Taigi jie atveria visas tas siauras jungtis ir tu gauni juos tiesiogiai į savo kraujotaką. Ypač suleidžiant.

TY: Yra didžiulis skirtumas tarp aliuminio suleidimo ir aliuminio nurijimo. Kiek aliuminio yra saugu?

DR. PAUL THOMAS: Kiek aliuminio yra saugu? Apie tai noriu pakalbėti. Yra šiandien galiojantis FDA dokumentas. Jis yra nuo 2000 metų. Jame sakoma neviršyti 5 mikro gramų per kilogramą per dieną. Nes gali kilti neurologinių problemų ir kaulų nusėdimas, ir kitų bėdų.
„The New England Journal Of Medicine“ žurnalo straipsnis, manau tai buvo 1998 metų, parašytas J. Bishop. Jie atrado, kad kasdien kai mes suvartojame daugiau nei 5 mikro gramus per kilogramą per dieną Hyper – Al, kuriame yra aliuminio, prarandame vieną Bayley‘s vystymosi taškų. Taigi tai yra reikšminga protinio vystymosi žala nuo aliuminio. Įdomus dalykas, dėl kurio nuolat ginčijamasi ir tai mane varo iš proto, yra tai, kad tai buvo Hyper – Al tyrimas. Taigi aliuminis, kuris buvo maiste, kuris patenka į veną. Ir jie kalbėjo apie Parenteralinį aliuminį. FDA tai parašė savo dokumente. Ir Bishop kabėjo apie jį. Parenteralinis reiškia – vidurių sistemos išorėje. Taigi kitais žodžiais sakant – suleidžiamas. Arba tiesiogiai į veną, apie ką jie ten ir kalbėjo. Tačiau kai suleidi skiepą, tai ir yra Parenteralinis. Tu nesuduodi jo per burnos ertmę.
CDC turi straipsnių ir teiginių apie aliuminio saugumą, kuriuose nurodomos Enteralinės dozės.

TY: Tai ką tu nuryji.

DR. PAUL THOMAS: Taip. Mūsų virškinimo trakto takai yra, kaip mūsų oda. Turi epitelinį pamušalą, kurio darbas yra apsaugoti mus nuo toksinų. Ir yra visa sistema virškinimo trakte, kuri padeda negauti toksinų iš to, ką valgome. Nes žinai, kai valgai maistą ir purvą, visur toksinai. Taigi mes turime mechanizmą toksiškumui išvengti, kai nuryjame juos. Suleidžiant, visa tai apeini. Taigi štai kodėl yra gyvybiškai svarbu, kad mes pradėtumėme žiūrėti į aliuminį, kaip žiūrime į gyvsidabrį – Timerosalį. Todėl, kad mes labai viršijame saugias dozes.

NEIL. Z. MILLER: Aliuminis, kuris dedamas į skiepus. Vaikai 2-jų mėnesių, 4-ių mėnesių ir 6-ių mėnesių, perdozuoja aliuminio. Nes yra labai aukštas aliuminio kiekis. Vaikai, kurie gauna Pneumokoko skiepą, Hepatito B, Hepatito A, DTaP skiepus. Šios vakcinos turi labai aukštą aliuminio kiekį. Ir moksliniai tyrimai rodo, kad aliuminis sukelia neurologinę ir imunologinę žalą. Jis sukelia autoimunines ligas. Ir FDA nustatė saugų lygį. Ir vaikai gimus gaunantys Hepatito B skiepą, viršija FDA nustatytą saugią aliuminio dozę 20 kartų. Vaikai gavę skiepą 2 mėnesių viršija FDA nustatytą saugią aliuminio dozę 50 kartų.

TY: Daktaras Thomas ką tik paminėjo terminą Parenteralinis. Jis taip pat paminėjo FDA dokumentą, kuris nurodo saugią aliuminio dienos dozę. Neil Miller taip pat nurodo tą patį FDA nustatytą saugumo lygį. Aš radau tą dokumentą.
Pasak FDA Federalinių nuostatų kodo CFR- Title21-Vol4, paskelbta FDA.gov. FDA maksimalus leidžiamas parenteralinio aliuminio kiekis yra 25 mikro gramai per dieną. Kaip daktaras Thomas minėjo, Parenteralinis reiškia viską, kas duodama ne per burną. Taigi skiepai yra skaitomi Parenteraliniais.
Pasak FDA nurodymų maksimalus aliuminio kiekis duoti žmogui yra iki 5 mikro gramų kilogramui. Ir bet kuris produktas turintis daugiau nei 25mcg aliuminio, turi turėti perspėjančią etiketę, nurodančią, kad cituoju: „Aliuminis gali būti toksiškas centriniai nervų sistemai ir kaulams.“ Ką ką tik ir minėjo daktaras Thomas. Tačiau skiepams, dėl kažkokios priežasties, turėti tokią etiketę nėra reikalaujama. Ir iš jų nereikalaujama laikytis maksimalaus 25mcg kiekio.
Aš turiu buhalterio mokslinį laipsnį Bayley universitete. Ir mano tėvas buvo matematikos magistras Bayley.
Taigi padirbėkime su manimi sekundėlę ir leiskimės į matematikos kelionę kartu. Šiek tiek matematikos. Laikantis 5mcg kilogramui maksimalios leidžiamos Parenteraliniam aliuminiui dozės. Toliau rodomi svorio pavyzdžiai su atitinkamais aliuminio kiekiais pagal FDA. 8 svarų (apie 3,6kg) kūdikiui būtų – 18,6mcg aliuminio, 15lb (apie 6,8kg) kūdikui būtų – 34,05mcg aliuminio, 30lb (apie 13,6kg) vaikui būtų – 68,1mcg aliuminio, 50lb (apie 22,7kg) vaikui būtų – 113mcg, 150lb (apie 68kg) suaugusiam būtų – 340,5mcg aliuminio ir 350lb (apie 158,8kg) suaugusiam –794,5 mcg aliuminio.
Taigi, kiek iš tikrųjų aliuminio yra skiepuose, kuriuos vaikai gauna reguliariai? Hib skiepe – 225mcg; Hepatito B skiepe – 250mcg; DTaP priklausomai nuo gamintojo – nuo 170mcg iki 625mcg; Pneumokoko skiepe – 125mcg; Hepatito A – 250mcg; HPV – 225mcg; Pentacel DTaP – 330mcg; Pediarix DTaP – 850mcg.
Amerikoje 99 % naujagimių gauna Hepatito B skiepą. Taigi jeigu tipiškas kūdikio svoris, sakykime čia ji sveria apie 8lb (3,6kg), aliuminio kiekis vien tik Hepatito B vakcinoje yra beveik 14 kartų didesnis, nei FDA patvirtintas saugiu.
Per papildomus kūdikio sveikatos tikrinimo vizitus, dažniausiai per 2mėn, 4mėn ir 6mėn vizitus yra įprasta praktika įtraukti iki 8 skiepijimų, kuriuose sudėjus yra daugiau nei 1000mcg aliuminio. Pasak FDA apribojimų, toks kiekis nėra saugus net 350lb (158,8kg) sveriančiam suaugusiam žmogui.

JENNIFER MARGULIS: Problema yra tame, kad aliuminis yra labai stipriai neurotoksiškas. Vaikas kuris nesugeba išsivalyti nuo neurotiksiško aliuminio, patirs smegenų pažeidimą nuo aliuminio poveikio. Mes tai žinome. Mes turime mokslinius tyrimus, parodančius tai.

DR. DEBRA GAMBRELL: Manau yra labai svarbu iš tikrųjų pamatyti kas vyksta. Iš tikrųjų pažiūrėti į pacientą ir būti atviriems naujai informacijai atėjus. Mes kažkiek žinojome, kas tai yra skiepai pastaruosius kelis dešimtmečius. Mes kažkiek žinojome. Bet per pastaruosius metus mes sužinojome, kad: aliuminis yra neurotoksiškas; kad yra autoimuninių bėdų; kad skiepuose yra glifosatų (Dr. Anthony Samsel ir Dr. Stephanie Seneff ką tik tai atrado).
Mes atrandame visą šią naują informaciją. Taigi manau bet kuris geras mokslininkas turėtų susirinkti šią naują informaciją ir pažiūrėti į bendrą paveikslėlį iš naujo.
Mes taip darome su anestezija. Anksčiau mes nedarėme anestezijos tyrimų su vaikais iki dviejų metų, todėl, kad FDA turėjo sunkumų rasti vaikų iki dviejų metų, kurie dalyvautų tyrime. Ir tai suprantama. Tačiau kai pamatėme, kad yra sąsaja, kad vaikai žemiau dviejų metų patyrė žalą (jie žiūrėjo į atvejus, kai vaikai gaudavo narkozę ausies vamzdelio pakeitimui), kad po kelerių metų jie turėjo problemų su atmintimi. Taigi jie sugebėjo tai išskirti, yra programa vadinama „The SmartTots“. Taigi jie sugebėjo tai padaryti su narkoze. Manau turėtumėme padaryti tą patį su skiepais. Dabar kai gauname naujus duomenis apie tai, ką vakcinos daro, ar ko jos nedaro, mes turėtumėme pažiūrėti į tai moksliškai ir kritiškai. Kas gi darosi? Manau tai labai svarbus klausimas.

DR. PAUL THOMAS: Žmonės nesuvokia, kad informuoto sutikimas yra tik tiek informatyvus, kiek informatyvus yra gydytojas, kuris jums jį pateikia. Teisingai? Tai deja dažniausiai dauguma pediatrų net nesuvokia, kad skiepuose yra aliuminio. Ir net jei žino, jie nežino kiek jo ten yra. Jeigu žino, jie nežino kokios yra aliuminio saugios dozės. Nes matote, mes buvome mokomi, kad aliuminis yra saugus. Kad jis buvo skiepuose nuo pat pradžių ir buvo išstudijuotas ir įrodyta, kad jis saugus. Mums taip buvo pasakyta. Bet jeigu pradedi tuo domėtis, yra šimtai mokslinių tyrimų. Aš turiu dvi knygas, kuriuose vien apie aliuminio toksiškumą. Yra daugybė informacijos, kuri turėtų priversti mus kvestionuoti ką mes darome.

TY: Ko gero plačiausiai žinoma ir ginčytina kai kurių skiepų sudedamoji dalis yra konservantas žinomas kaip Timerosalis, kuris maždaug 50% sudarytas iš etilgyvsidabrio.
Pasak CDC cituoju: „Daugiadoziniuose gripo skiepų buteliukuose yra Timerosalio tam, kad apsaugoti buteliuką nuo užteršimo“.
Dažnai manoma, kad Timerosalis/gyvsidabris buvo pašalintas iš visų vaikams skirtų skiepų prieš dešimtmečius.

DR. PALEVSKI: Gyvsidabris vis dar skiepuose. Ne tik gripo skiepe. Jis vis dar yra „Pėdsakų sumos“ kiekiais skiepuose, kuriuose gyvsidabrio būdavo dideli kiekiai. Timerosalis vis dar randasi skiepuose. Etilogyvsidabris, organinė gyvsidabrio forma, kuri yra Timerosalio sudėtyje, yra neurotoksiškas.
Tačiau dabar dar ir yra daugiau aliuminio vakcinose. Ir aliuminis su gyvsidabriu kartu daug labiau sustiprina jų pavojingas savybes, sukeliant nervinių ląstelių žūtį. Negu, kad gaunant gyvsidabrį ir aliuminį po vieną atskirai.

TY: Dr. Palevski ką tik paminėjo terminą „Pėdsakų suma“, kuris beje yra ir pavadinimas nuostabaus dokumentinio filmo, kuris buvo sukurtas ROBERT F. KENNEDY, JR.
CDC skiepų pagalbininko konspekte dauguma skiepų tokių kaip DTaP, Hepatito A, Hepatito B ir vienadozių gripo skiepų Fluvirin ir Fluarix, Timerosalis yra sudedamųjų dalių sąraše. Tačiau jis pažymėtas žvaigždute. Dokumento apačioje sakoma „Kur Timerosalis pažymėtas žvaigždute, tai reiškia, kad produktas turėtų būti skaitomas lygiaverčiu produktui be Timerosalio. Šiame skiepe gali būti gyvsidabrio pėdsakų (<0,3mcg). Taigi apibrėžiant, produktuose be Timerosalio, iš tikro gali būti Timerosalio.
Tai kažkas panašaus, kaip stevia. Kas yra stevia? Augalo saldžių lapų ekstraktas. Jis nurodytas, kaip turintis 0 kalorijų. Ar bent jau aš taip maniau.
Būtent mano naudojamo prekės ženklo indelio apačioje yra maža žvaigždutė. Ir ten nurodoma, kad kiekviename viename arbatiniame šaukštelyje yra mažiau nei 2 kalorijos, ką FDA laiko dietologiškai lygu 0.
Taigi, kaip jau žinote, aš matematikas. Todėl suteikite man malonumą dar kartelį.
Sakykime kiekviename pakelyje yra 1,9 kalorijų, kas ir yra maždaug tikslu sprendžiant iš to ką išsiaiškinau. Tai vis tiek laikoma, kaip produktas be kalorijų. Sakykime noriu pakeisti cukrų stevia recepte lygiomis dalimis. Jeigu recepte reikia 3 puodelių cukraus, aš juos pakeisiu 3 puodeliais stevia, kas būtų lygu 144 arbatiniams šaukšteliams ir tai būtų lygu 273,6 kalorijoms iš tariamai medžiagos be kalorijų. Taigi grįžtant prie Timerosalio pėdsakinės sumos. Būtent kiek yra pėdsakinės suma? Kaip jau skaitėme anksčiau, CDC sako, kad mažiau nei 0,3mcg per dozę. Neaiškinsiu matematikos. Tačiau pateiksiu tai ekrane.
Po to, kai paverčiame mikro gramus per mililitrus į miligramus per kilogramus, į litrus ir t.t. Suprantate apie ką aš. Mes matome, kad gali būti iki 600mcg/Litre, taigi 600PPB Timerasolio vakcinoje, kuri skaitoma be Timerasolio.
Tam kad pateikti 600PPB skaičių perspektyviai: pasak EPA 2PPB yra geriamo vandens limitas. Ir jeigu skystis turi 200PPB gyvsidabrio, jis laikomas toksišku pavojumi. Kitaip sakant, skiepai be Timerosalio gali turėti tris kartus daugiau gyvsidabrio nei EPA leidžia skystyje prieš jį paskelbiant toksinėmis atliekomis. Štai 2005 mokslinis tyrimas iš toksikologijos mokslo žurnalo, kuris nurodo, kad 1PPB Timerosalio yra toksiškas neuronams.
Kaip jau minėjau anksčiau, keliavau į Vašingtoną DC ir dalyvavau spaudos konferencijoje, kur ROBERT F. KENNEDY, JR. ir ROBERT DE NIRO pasiūlė 100 000 dolerių bet kam, kad suras mokslinį tyrimą įrodantį, kad Timerosalis yra saugus.

ROBERT F. KENNEDY, JR.: Mes su Robert De Niro neseniai dalyvavome spaudos konferencijoje. Mes turime 240 mokslinių tyrimų padarytų su Timerosaliu, kurie įrodo, kad jis žaloja smegenis, jis ADD, ADHD, kalbos sutrikimus, nužudė daugybę smegenų žiurkių, burundukų ir voverių, ir žiurkėnų, ir karvių, ir fazanų. Ir mes turimų tokio dydžio krūvą tyrimų, 240. Ir turime 81 mokslinį tyrimą, kad jis sukelia Autizmą. Tokio didumo krūvą. Ir turime tokią mažą skiltį, kurioje užrašyta „Moksliniai tyrimai įrodantys, kad Timerosalis saugus“, nei vieno. Tuomet De Niro ir aš pasakėme „Mes sumokėsime 100 000 dolerių tam, kuris gali mums nurodyti bent vieną tikrą mokslinį tyrimą, kuris parodytų, kad jis saugus“. Toks neegzistuoja.

TY: Yra bent 240 mokslinių tyrimų, kurie sufokusuoti ties Timerosalio poveikiu. Ir įrodyta, kad jis kenksmingas. Tokiais neigiamais poveikiais, kaip alerginės reakcijos, anomalijos, autoimunija, vystymosi sutrikimai ir neuro vystymosi sutrikimus – įskaitant tikus, kalbėjimo atsilikimus, kalbos sutrikimus ir ADD. 81 iš tų mokslinių tyrimų aptiko sąsają su Autizmu.
Medžiagos saugumo duomenų lape MSDS Timerosalis nurodoma, kad; Timerosalis yra „Mutageninis (daro poveikį genams) – pažeidžia inkstus, kepenis, blužnį, kaulų čiulpus, ir centrinę nervų sistemą, ir gali sukelti vėžį remiantis atliktų tyrimų su gyvūnais duomenimis. Taip pat neigiamai veikia vaisingumą ir sukelia gimimo defektus.
2000 birželį Simpsonwood konferencijų centre, Atlanta, Georgia vyko susirinkimas Timerosalio toksiškumo tema. CDC vedė susitikimą su pasaulio sveikatos organizacija, FDA, Medicinos institutu ir keliais skiepų gamintojų atstovais.
Pasak Simpsonwood konferencijos įrašų, kurie lengvai prieinami internetu, susitikimo esmė buvo pateikti faktą, kad CDC duomenys parodė statistiškai reikšmingą santykį tarp neuro vystymosi sutrikimų, ypač Autizmo, ir Timerosalio, kurį vaikai gavo per skiepus.
Viena daugiausiai pasakančių citatų toje konferencijoje, buvo daktaro William Weil iš Amerikos pediatrijos akademijos, cituoju: „Dozių skaičiaus santykio sąsaja tarp Timerosalio ir Autizmo yra linijinė ir statistiškai ženkli. Galite tai pateikti kaip norite. Tai susiję. Jie statistiškai ženklūs.“

DR. RASHID BUTTAR: Jeigu grįšime atgal į Simpsonwood konferenciją, kur dalyvavo manau, kiek prisimenu šešios farmacijos kompanijos. Ir medicinos institutas ten buvo. Medicinos instituto direktorius kaip tik buvo sulaukęs anūko ar anūkės. Ir jis kalbėjo su epidemiologu, ir jie kalbėjo apie su Timerosaliu susijusius incidentus. Autizmo incidentus su vaikais, kurie gavo Timerosalio su skiepais. Ir epidemiologas pasakė, kad ne koreliacija, bet yra aukšto lygio statistinė koreliacija tarp Autizmo ir Timerosalio naudojimo. Ir medicinos institutas pasakė „grįžkite ir peranalizuokite duomenis“. Ir epidemiologas tada pasakė „nesvarbu kaip manipuliuosite duomenimis, ryšys toks žymus, kad nesvarbu ką darysite, jis vis tiek pasireikš“. Ir medicinos instituto prezidentas tada pasakė, padarė komentarą (Ir visa tai dalis oficialių įrašų, kurie buvo atrasti), „mano anūkas (ar anūkė, neprisimenu tiksliai) šito negaus (vaikas buvo ką tik gimęs, naujagimis), mano anūkas šito negaus. Tačiau mes negalime leisti šios informacijos žinoti plačiai visuomenei.“
Kodėl? Todėl, kad jie žino, kad tai sukeltų didžiulį chaosą taip. Turiu omenyje, tai galėtų būti ta pagrindinė motyvacija civiliniam karui.

Ty: Taip. Jūs darote žalą mūsų vaikams.

DR. RASHID BUTTAR: Teisingai. Visiškai teisingai.

DR. TONI BARK: Jie peržiūrėjo gyvsidabrį Timerosalyje, skiepuose. Peržiūrėjo sąsają tarp Timerosalio ir kaip anksti kūdikiai jo gauna, ir jie rado duomenis, kur jie pasakė „ir mes negalime to panaikinti“ (ir tai net buvo užfiksuota dokumentuose), kad „kuo ankstesnis susidūrimas, tuo didesnė Autizmo rizika.“
Taigi kas nutinka vėliau? Na tame pačiame susitikime mes matome rekomendacijas, skatinti nėščias pasiskiepyti nuo gripo. Gripo skiepe yra gyvsidabrio.

Ty: Tai labai labai labai ankstyvas susidūrimas kūdikiui.

DR. TONI BARK: Taip. Taigi tuo metu, kai tai girdžiu, aš sėdžiu šalia teisininko. Ši informacija buvo pateikta konferencijoje. Tai buvo Brian Hooker, Dr Hooker, kuris pristatė savo dokumentus, tai buvo prieš kai jis kalbėjo apie CDC informatorių. Iš tikrųjų jis kalbėjo apie jį, tik mes nežinojome kas jis toks. Tačiau jis aiškino tuos duomenis. Ir mes matėme tuos duomenis dokumentuose. Ir aš sėdžiu šalia Mary Hollands. Žinai kas ji?

Ty: Taip.

DR. TONI BARK: Ji nuostabi taip? Mary pažiūri į mane ir sako „Palauk. Kuo ankstesnis susidūrimas su Timerosaliu, tuo didesnė Autizmo rizika. Tai kodėl jie apsisukę rekomenduoja skiepytis nuo gripo, kuriame yra Timerosalio, nėščioms moterims?“

DR. PAUL THOMAS: Ir tai yra vis dar vykstantis nusikaltimas, kai kalba eina apie Timerosalį. Man tai yra visiškai nelogiška kodėl jie nusprendė palikti jį daugiadoziniame gripo skiepe. Šiandien tai didžiulis Timerosalio šaltinis. Daugiadoziniame gripo skiepe vis dar yra 25mcg Timerosalio. Tai milžiniška dozė. Ypač jei duodama kūdikiui. Arba. Aš tiesiog pasibaisėjęs. Jie skiepija nėščias moteris. Jokių tyrimų. Nėra absoliučiai jokių tyrimų. Gali tiesiog paskaityti skiepo informacinį lapelį, parašytą skiepo gamintojo, ir ten parašyta „niekada netirta su nėščiomis“. Taip? Ir CDC vis tiek rekomenduoja tai paskutinius keletą metų. Jie pridėjo skiepą nuo gripo nėštumo metu. Ir iš tikrųjų kai kurios būsimos mamos gauna dvi gripo skiepo dozes, nes jų nėštumas trunka du sezonus. Ir tada, tik porą pastarųjų metų jie labai stipriai skatino TDaP skiepą (Stabligė, difterija ir kokliušas). Tai atskira istorija. Tačiau bėda su šiuo yra tame, kad jame yra didžiulis aliuminio kiekis. Suleidžiant jį. Taigi tiesiogiai suleidi toksinus besivystančioms smegenims. Jokių tyrimų. Užėjus į CDC puslapį, nueini į „Skiepai ir nėštumas“, gali pažiūrėti į straipsnius, kuriuos jie nurodo kaip pateisinimą, kodėl juos daro. Ir aš juos peržiūrėjau. Išsiraukiau visus iki vieno straipsnius, skaičiau kiekvieną žodį. Nėra jokių ilgalaikių tyrimų. Visi labai trumpų terminų, labai maži skaičiai tiriamųjų, kartais 100 ar mažiau nėštumų. Ir tai ką jie vadina „Saugu“, neturi nieko bendro su neurotoksiškumu.

ROBERT F. KENNEDY, JR.: Visos gėlo vandens žuvys Amerikoje turi rekomendacinius žymėjimus, sakančius nėščioms moterims jos nevalgyti. Gyvsidabris Timerosalyje yra 50 kartų toksiškesnis smegenų audiniui ir dvigubai labiau išliekantis smegenyse nei gyvsidabris žuvyje.
Tai kam mums reikia suleisti tai nėščiai moteriai ar mažam kūdikėliui? Tai visiškai prasilenkia su logika.

Ty: ROBERT F. KENNEDY, JR. ką tik minėjo, kad Timerosalyje gyvsidabris yra 50 kartų toksiškesnis smegenų audiniui ir dvigubai labiau išliekantis smegenyse nei gyvsidabris žuvyje. Šie duomenys paimti iš 2012 „Guzzi“ ir „Burbacher“ mokslinių tyrimų. Naujausias 2017 CDC mokslinis tyrimas, publikuotas aplinkos užterštumo ir toksikologijos atsiliepimuose, taip pat patvirtina, kad Alkilgyvsidabris yra labiau toksiškas nei Metilgyvsidabris.
Gyvsidabrio toksiškumas yra vienas didžiausių CDC susirūpinimų.

DR. RASHID BUTTAR: Kai susitikau su ligų kontrolės centrais, sekantį kartą su jais susitikau 2006m. Varčiau vieno iš jų vadovą ir aš buvau su žmogumi vienu iš jų, nesakysiu kas tas žmogus buvo, bet pasakysiu kad jis buvo asmenybė, labai aukštame lygyje CDC MDPHD. Šaunus vyras. Tam kad suvoktumėte: mes turėjome turėti pusvalandžio susitikimą ir vietoj to, turėjome 6 valandų susitikimą. Ir susitikimo pabaigoje mes tiesa sakant net apsikabinome, nes jis buvo toks dėkingas, kad vis dėl to yra tokių žmonių. Jis net nenutuokė, kad yra tokių žmonių, kurie kalba šiomis temomis.
Taigi yra CDC ir valdžioje žmonių, kurie yra gerai išmanantys ir žino tiesą, ir iš tikrųjų nori padaryti kažką. Turi tinkamą motyvaciją. Ne visi tokie. Tačiau yra ir tokių žmonių.
Jeigu žmonės galvoja, kad visi yra prieš mus. Tai yra ir gerų žmonių ten.
Mūsų pokalbio metu aš paklausiau jos „kuris yra tavo reikšminis?…“ ir aš vartau tą jų katalogą, visų tų skirtingų toksinių medžiagų direktyvą. Taigi aš tikėjausi, kad jis man pasakys vieną iš Forenalinių angliavandenilių, tai didžiausias CDC rūpestis iš toksiškumo pusės.
Ir jis pasakė (todėl negaliu sakyti jo vardo), jis pasakė „jeigu iškelsi tai į viešumą, aš neigsiu.“ Jis galvojo, kad tai suktas klausimas. Ir aš į jį žiūriu ir galvoju, kas čia tokio? Jo rūpestis numeris 1 ne atsparumas glitimui, tai susiję su metalu, gyvsidabris. Tai jo rūpestis numeris 1. Didžiausias. Pasak Ligų kontrolės centro ir aplinkos apsaugos agentūros, antra pagal toksiškumą medžiaga, žinoma žmogui yra gyvsidabris. Tai kaip antra pagal toksiškumą medžiaga, žinoma žmogui visoje šioje planetoje, gali būti tau į gerą?

Ty: Ar jums kol kas patinka antra dalis? Ar sužinojote kažką naujo? Ar norite prisijungti prie mūsų judėjimo ir paremti mūsų misiją šviesti pasaulį apie skiepus? Tada prašau paremti mūsų misiją įsigyjant pilnas serijas šiandien. Jūsų parama leidžia mums skleisti tiesą apie skiepus nemokamai. Plius kiekvieno pardavimo porcija paaukojama labdaringoms organizacijoms, kurios atlieka tikrus mokslinius tyrimus ir padeda mūsų vaikams būti sveikesniais ir saugesniais.
Paprasčiausiai paspauskite nuorodas apačioje, kad paremtumėte mūsų misiją. Dėkoju iš anksto. O dabar grįžkime prie antrojo epizodo, prie gyvenimus keičiančios informacijos apie skiepus.

ROBERT F. KENNEDY, JR: Mano knyga „Timerosalis“ yra santrauka visų atliktų mokslinių tyrimų Timerosalio tema. Visų publikuotų peržiūrėtų mokslinių tyrimų. Mes trukome tris metus tai rašydami. Aš turiu komandą. Surinkome ketvirtį milijono dolerių, tam kad užtikrinti, kad mes atradome visus kada nors atliktus Timerosalio mokslinius tyrimus. Mes neatrinkinėjome mums „patogių“ tyrimų, sudėjome čia visiškai visus. Mes radome virš 1400 charakteristikų, virš 400, netoli 500 mokslinių tyrimų. Ir jie visi sako vieną ir tą patį, kad Timerosalis yra stiprus neurotoksinas ir daro didžiulę žalą organams ir visam kūnui. Jis reaguoja į žmogaus audinius. Tai yra visatoje toksiškiausias neurotoksiškiausias, neradioaktyvus mums žinomas elementas. Mokslas čia labai aiškus. Ir aš tuo metu, kai rašiau šią knygą, nes aš maniau… Žmonės sakydavo „mokslas yra aiškus. Mokslas sako, kad nėra jokios sąsajos tarp Timerosalio ir Autizmo“. Tačiau aš studijavau tą mokslą ir negalėjau to patvirtinti. Ir ne tik tai. Mokslas, kurį skaičiau sakė kaip tik priešingai. Todėl aš maniau, kad jei žmonės pamatytų ką mokslas sako, tuomet būtų laikomasi polisų, būtų laikomasi nuostatų. Tačiau tai su kuo susidūriau medikiniuose pasiekimuose, labiau giminiuojasi su religija nei mokslu.
Buvo šeši dokumentai, šeši moksliniai tyrimai, kuriais CDC rėmėsi savo tinklalapyje. Tačiau visi šitie moksliniai tyrimai buvo diskredituoti. Ir iš tikrųjų labai stipriai diskredituoti, kai medicinos institutas paprašė leidimo peržiūrėti šitų tyrimų mokslą, CDC davė instrukciją to nedaryti ir pagrasino neberemti medicinos instituto, jeigu medicinos institutas bent pabandys peržiūrėti tuos tyrimus.
Taigi akivaizdu, kad CDC žino, kad tie tyrimai yra neteisingi. Pagrindinis CDC autorius. Iš esmės yra trys Amerikos moksliniai tyrimai ir trys užsieniniai tyrimai, plius Skandinavijos mokslinis tyrimas. Skandinavijos mokslinio tyrimo autorius Paul Thorsen, kuris buvo CDC duomenų rinkėjas, šiuo metu slapstosi nuo FTB ir Interpolo už pinigų vagystę. Tuos pinigus, 1 milijoną iš CDC, jis turėjo išleisti tiems tyrimams. Jis buvo atleistas iš universiteto, savo „Farhaan Hous“ universiteto Danijoje. Jam gresia 22 nuosprendžiai dėl sukčiavimo susijusio su jo veikla ir vagystės. Jo ieško Interpolas ir FTB. Ir vis gi CDC internetiniame puslapyje jo tyrimai vis dar pateikiami kaip pagrindiniai, reabilituojant Timerosalį, kaip Autizmo epidemijos kaltininką.

Ty: Sekančioje dalyje turime keletą trumpų interviu su tėvais, kurių vaikai nukentėjo nuo skiepų. Kurie tiki, kad Timerosalis buvo vienas iš kaltininkų.
Noriu išgirsti jūsų istoriją. Ypač apie Eidan.

APRIL BODEN: Taip. Jis ropinėjo. Jis buvo labai aktyvus, ropinėjo nuo 4 mėnesių. Ir tada pradėjo vaikščioti kai buvo maždaug 10 mėnesių. Ir metų laiko jis jau kalbėjo. Jis pasakydavo tam tikrus dalykus tokius, kaip kūno dalys – rankos, galva. Jis atpažindavo veikėjus iš „Sesame street“ tokius kaip Elmo.
Ir tada po mėnesio, mes nuėjome pasiskiepyti 13 mėnesių skiepais. Jis gavo MMR, Pneumokoko ir Vėjaraupių skiepus Varicella tą dieną.
Tada jis nustojo. Žodžiai kuriuos jis mokėjo, liovėsi. Ir tada jis pradėjo keistai elgtis, trankyti į grindis, dėlioti daiktus į eilutes.
Taigi sekantį kartą, kai nuvedžiau jį pas gydytoją, po septynių mėnesių, papasakojau jai viską. Man buvo neramu dėl jo kalbos. Ir jis šiek tiek bambėjo būdamas kabinete. Ir ji pasakė „jam viskas gerai. Jis atrodo gerai savo amžiui“. Ir ji suleido jam dar skiepų. Ir tada jo bambėjimas baigėsi. Tas truputis kalbos, kurią jis dar turėjo, išnyko.

Ty: – Wow. Sakei ji suleido jam dar skiepų. Kokie tai buvo skiepai?

APRIL BODEN: Manau per tą apsilankymą jis gavo DPT ir Poliomielito. Kai jo kalba visiškai dingo ir jo elgesys tapo labai keistas. Jis pradėjo trankyti savo galvą ir darė dalykus, kurie buvo keisti ir pavojingi. Tada mes jį vėl nuvedėme atgal pas daktarę ir jie diagnozavo jam Autizmą.

Ty: – Taigi jūs turite daug darbo. Darbuojatės dienų dienas su tėvais, kurių vaikai buvo sužaloti skiepų.

ROBERT J. KRAKOW: Tėvais, vaikais ir suaugusiais. Dauguma bylų, kurias gaunu, kurios yra dar galiojančios, yra suaugusių, skiepų nuo gripo aukos, Guillain – Barre sindromo (kuris yra Periferinės nervų sistemos pažeidimas), hepatito B sužalojimai, Gardisil skiepo sužalojimai, apie kuriuos manau žinai. Gardisil ir Cervarix. Aš manau, kad suaugusiųjų bylos yra patikimesnės.
Aš girdžiu apie daugybę vaikų bylų, tačiau mes negalime daug ko įrodyti tuose bylose. Todėl, kad suaugusiųjų bylose, visų pirma jie gali kalbėti. Jie gali aiškiai išreikšti simptomus. Juos galima testuoti. Sindromai, kuriuos jie patiria lengviau identifikuojami. Todėl teismui lengviau juos pritaikyti prie savo patvirtintų standartų.
Tuomet aš turėjau patirtį su savo sūnumi, kuomet mes susidūrėme su padariniais po gripo skiepo. Mes tikime, kad skiepai prisidėjo prie mūsų vaiko regresijos. Tačiau teismas žinoma su tuo nesutinka. Bet tai atvėrė man akis į tai ką skiepai gali padaryti.
Ir ką aš atradau, tarp daugybę kitų dalykų, yra mūsų šalies, Jungtinių Amerikos Valstijų, polisas, kad skiepai daro žalą. Todėl ir yra žalos sukeltos skiepų kompensacijos programa. Todėl, kad tai jau aišku. Taip pat aiškus įstatymas, bylose, kad niekas iš tikrųjų nesupranta, kaip skiepai paveikia žmogaus kūną. Tai beveik tradicinė eilutė byloje. Taigi mes nežinome to. Taigi nuspręsta, kad apsaugoti farmacijos industriją, mes kompensuosime žmonėms. Tačiau darysime tai tik iki tam tikros ribos, nes nežinome kas iš tikro tai sukelia. Paliksime iki galo atsakingą tik patį sužalotą asmenį. Sukursime šitą žalos nuo skiepų programą, kurioje patys dirbsime. Kuri yra labai ribota. Kai kurie žmonės gauna kompensacijas. Nuolatos vyksta susitarimai. Ir tai yra gerai. Aš neesu iš tų žmonių, kurie sako, kad šita programa yra siaubinga ir turėtų būti sunaikinta. Tačiau joje yra tam tikri apribojimai. Originaliai ši programa nebuvo sukurta tam, kad suteikti visišką neliečiamybę skiepų industrijai. Tačiau tai, kaip tai buvo interpretuota, būtent tai ir padarė: Suteikė neliečiamybę. Ir tai užkerta kelią gauti mums informaciją ir atradimus. Taigi jei paduosi į teismą atsakovą, skiepo gamintoją, jeigu turi pagrįstą ieškinį, kuris turi bent kokius pagrindus, tu turėsi galimybę priversti juos atsakyti į klausimus. Turėsi galimybę priversti juos pateikti dokumentus. Turėsi galimybę pamatyti jų mokslinius tyrimus.
Mes neturime galimybės pasiekti skiepų gamintojų, kurie daro vidinius mokslinius tyrimus. Išskyrus tam tikras, retas bylas, kuriuose dokumentai buvo pateikti. Taigi mes negalime kaupti informacijos, kuri mums suteiktų galimybę sužinoti skiepai sukelia sužalojimus ar ne. Tačiau mes sužinojome, iš William Thompson, kad duomenys, kuriuos CDC naudojo keletui tyrimų (yra keletas tyrimų; yra tyrimas autoriaus Burial, yra Thompson tyrimas, yra Price tyrimas, yra Tasy tyrimas), duomenys griežtai pasako, kad Timerosalis skiepuose daro žalą. Tuose bylose sukėlė tikus. Ir keliuose bylose kalbos patologijos. Taigi tai mūsų langas, galimybė. Mums reikia surasti daugiau. Buvo daugiau, tačiau su jais mums buvo užkirstas kelias neliečiamybės sistemos pagalba.
Tai yra sunki kova. Mes dirbame įvairiais būdais, bandydami prisikasti prie tiesos. Visa tai tam, kad apsaugoti vaikus ir suteikti paprasčiausią teisingumą mūsų vaikams.

TY: Tai mūsų tikslas – apsaugoti vaikus. Ar skiepai saugūs ir veiksmingi? Mums buvo sakoma, kad taip. Tačiau mes ką tik matėme keletą asmeninių istorijų, kurios gal privertė jus kvestionuoti ar jie iš tikrųjų saugūs? Tačiau kaip dėl skiepų efektyvumo?
Kalbant apie efektyvumą Sherri. Ar jie neveiksmingi apsaugant nuo ligos? Ką jie turi omenyje, kai sako, kad tie skiepai veiksmingi?

DR. SHERRI TENPENNY: Tai reiškia, kad pagal Websters žodyną, žodis veiksmingas reiškia, kad padarai kažką kas pasiekia norimą tikslą. Taigi siekiamas tikslas, man suleidus skiepus tau į ranką yra, tavo organizmui sukurti antikūnį. Taigi jeigu skiepas tai padaro, jeigu aš tau suleidžiu ir susikuria antikūnas, tai efektyvu. Jis atiko tai, kam buvo sukurtas.
Tačiau tiesiog antikūnių buvimas, yra ne tas pats, kas apsaugojimas nuo ligos.
Taigi skiepai yra veiksmingi, jeigu žiūrėsi pagal mokslinį šio žodžio paaiškinimą. Tačiau jie neapsaugo tavęs nuo ligos todėl, kad medicininėje literatūroje yra daugybė medžiagų ir aplinkybių, kurios rodo, kad galima turėti didelį kiekį antikūnių ir vis tiek susirgti. Tai netgi galioja Stabligei. Gali turėti labai daug Stabligės antikūnių, tačiau jeigu kruopščiai neišvalysi žaizdos, yra nemaža galimybė pasigauti infekciją vadinama Stablige.

DR. ROBERT SCOTT BELL: Viso skiepijimo idėja, jeigu stebėsime imunologinę perspektyvą, yra imuninės sistemos stimuliacija sukurti antikūnį ligai, kuria nenorima susirgti. Tokia ir buvo pirminė idėja leidžiant juos. Su keliomis išimtimis.
Tačiau jie tai perdarė į aukštesnio lygio technologiją, taip vadinamo mokslinio lygio. Taigi tai skamba kaip: tai sudėta į švirkštą, tai turi būti moksliška. Tai ne tas pats kas surinkti karvės pūlius iš žaizdos, prapjauti tau odą ir juo sudėti.
Tačiau iš tikrųjų skirtumas ne toks jau didelis.

DR. JUDY MIKOVITS: Tėvai nežino, kad daktarai yra bauginami CDC. Daktarai yra bauginami sveikatos draudimų. Jie verčiami „suleisk sekančius skiepus. Suleisk sekančius skiepus“. Tuomet jie baugina šeimas sakydami „pažiūrėkite koks jis ligotas. Jeigu jam šito neduosit, jis dar labiau susirgs.“ Ir tėvai nežino. Jie eina pas Neurologą. Neurologas nėra Imunologas. Tai nėra Neurologija, tai Imunologija. Tai skiepo žala ir mes jos netyrinėjome paskutinius 2 dešimtmečius. Mes nepadarėme nieko nuo tada kai atradome imuninės sistemos šaknis. Tai ir kartu apie prisitaikančių T ląstelių atsaką. Visi mūsų skiepai sukurti žinote, mes jau nebekalbame apie skiepą. Antikūnių atsakas nėra apsaugantis imuninis atsakas.

DR. SHERRI TENPENNY: Aš turiu nuorašą. Jis maždaug tokio storio. Nuo apie 2000m. kur jie susėdo ir kalbėjo apie antikūnius. Ir jie sako „Na mes tikrai nenorim pradėti tos diskusijos antikūnių tema. Nes mes nelabai suprantam, ką tai reiškia ir iš tikro nešinom ar tai veikia. Tai gal kaip ir nepradėkim.“
Aš turiu visus nuorašus.

TY: – Tikrai?
Po interviu Dr. Tenpenny pasidalijo su manimi visu nuorašu. Štai jis. Kaip matote šitas dokumentas yra iš CBER (Biologinių tyrimų įvertinimo centras). Pasak FTA.dot.gov CBER dirba kartu su FDA, kurie kontroliuoja biologinius produktus, užtikrindami, kad jie yra „saugūs efektyvūs“.
Kaip aiškiai matote dokumente, iš tų visų kyšančių oranžinių lipnių lapelių, CBER daugybę kartų aiškiai pripažįsta, kad sukūrus antikūnių atsaką, kas yra būdas kaip mes nustatome skiepo veiksmingumą, neturi nieko bendro su asmens apsauga nuo ligos. Kitais žodžiais „skiepas gali būti manomas kaip veiksmingas, jeigu jis sukuria antikūnių atsaką. Tačiau tai nebūtinai apsaugos nuo ligos.“

DR. PAUL THOMAS: Tėvai nesuvokia, kad kai ateini į ligoninę ir pasirašai visus tuos leidimus atlikti visus tuos įprastus veiksmus. Tu pasirašai sutikimą skiepams. Ir tai atsitiks, labai greitai pagimdžius kūdikį. Nebus jokios papildomos diskusijos apie tai. Todėl, kad tu nebepamatysi pediatro keletą valandų po gimimo. Ji pagimdys kūdikį, jie duos keletą „oda ant odos“ minučių ir tada jie išveš kūdikį ir staiga, bam bam. Viskas vyksta greitai. Laikrodžio tikslumu kiekvienoje Amerikos ligoninėje. Tai yra numatyta tvarka visose Portland, Oregano ligoninėse. Ir manau taip yra visur.

JENNIFER MARGULIS: Mintis, kad valstijų įstatymų leidėjai nori priversti tėvus skiepyti skiepais, kurių jie nenori, ar kurių jų šeimai nereikia, man nepatiko. Taigi net, kaip kažkas, esantis dėkingas už skiepus, kas paskiepijo savo pačios vaikus (nes mano vaikai paskiepyti), aš laikausi labai tvirtos nuomonės, kad tėvai turi turėti pasirinkimo galimybę nori jie ar nenori skiepyti savo vaikus. Ir nėra tokio vaisto „vienas tinka visiems“. Tai reiškia, kad tai kas tiko mano šeimai, kaip pavyzdžiui, geltonosios karštinės skiepas, kurį mes gavome, nes keliavome į Afriką. Tai kas tinka mano šeimai, nebūtinai tinka tavo šeimai. Ir kiekviena šeima turėtų turėti teisę atsisakyti. Taigi kiekviena šeima turėtų turėti teisę nuspręsti, kurie skiepai yra tinkami jų vaikams ir kuriuo metu.
Ir savaime suprantama, jai skiepai veiktų ir jie būtų saugūs ir veiksmingi, mes niekada nebijotumėme, kad kažkieno vaikas yra nepaskiepytas. Taigi yra visiškas absurdas sakyti „tu privalai skiepyti savo vaiką tam, kad apsaugotum mano vaiką.“ Nes jeigu aš noriu apsaugoti savo vaiką, aš galiu paskiepyti savo vaiką. Tu gali daryti, kaip tu nori. Tai tavo sprendimas. Ir tavo šeimos. Atsižvelgiant į tavo vaikų genetinį pažeidžiamumą ir tavo paties medicininę istoriją. Ir tavo paties požiūris ligos poveikiui. Medicininis įsikišimas visuomet turi būti pasirenkamas.

TY: Tas paskutinis teiginys susumuoja vieną iš pagrindinių „Tiesa apie skiepus“ fokusų – „Medicininis įsikišimas visuomet turi būti pasirenkamas.“
O kaip dėl Poliomielito? Ar Poliomielito skiepas buvo veiksmingas sunaikinant Poliomielitą? Ir kas iš tikrųjų yra Poliomielitas?

DR. SHERRI TENPENNY: Poliomielitas nėra paralyžiaus sinonimas. Dauguma žmonių. Didžioji dauguma žmonių, net būriuose, kur žmonės patiria paralyžius, yra atviri Poliomielito virusui, kas yra virškinimo trakto virusas, kuris turi pilvo gripo požymius.
Ko žmonės nesuvokia yra tai, kad yra dar bent septynios kitos virusų šeimos, kurios gali sukelti paralyžių. Taigi kai jie rodo jums vaikų iš Afrikos ar šlubuojančių žmonių, kurie deformuoti ar tempia koją nuotraukas ir sako „matot? Tai padarė Poliomielitas“. Na, tai galėjo būti ir vienas iš kitų virusų, kurie sukelia paralyžių.

DR. SUZANNE HUMPHRIES: Poliomielitas yra apibūdinimas to, kas nutinka fiziologiškai kūne, kai priekinis ragas ir stuburo pilkoji smegenų medžiaga, yra suardomi. Ir tuomet nervai ir raumenys patiria tolimesnius poveikius. Ir jų intensyvumas ir trukmė gali vyrauti. Ir tai taip pat gali pažeisti smegenų kamieną. Ir tie yra patys baisiausi Poliomielito poveikiai. Tai yra kai atsiranda kvėpavimo nepakankamumas, tuo metu buvo reikalingas „geležinis plautis“. Nuo šito buvo galima mirti.
Taip pat noriu priminti žmonėms, kad net per didžiausius Poliomielito proveržius 95 procentai. Taigi jeigu turėtumėme 100 žmonių ir visus juos apkrėstumėme Poliomielitu, tuo virusu, kuris nuryjamas. 95 procentai net nesuprastų, kad turėjo infekciją. Nebūtų jokių simptomų ir išsivystytų imunitetas. Tada būtų 4 procentai patirtų galbūt nežymus kaklo skausmus, gal lengvą viduriavimą ir tuomet pasveiktų. Ir tada 1 procentas patirtų paralyžių vienoje ar dviejuose raumenų grupėse, kuris truktų 24 valandas. Ir nuo 5 iki 10 procentų iš šito 1 procento gali patirti ilgalaikį paralyžių.
Taigi Poliomielitas buvo labai mažai incidentų turėjusi liga. Poliomielitas, būdamas fiziologijos apibūdinimas, iš tikrųjų nepasako kas jį sukelia. Ir tai yra raktas į supratimą, kas tas Poliomielitas buvo. Ir kodėl mes sakome, kad jis išnaikintas Jungtnėse Valstijose. Nors mes vis dar turime Poliomielito atvejų ir šiandien. Tai nebūtinai virusai sukelti Poliomielito bakterijos, todėl kad iš tikrųjų net pažvelgus atgal 1940-1950m. daugybę kitų infekcijų galėjo sukelti Poliomielitą. Ir tai iš tikro buvo nustatyta vėliau. Po to kai, protrūkio metu buvo išleistas skiepas, valdžios organai norėjo išskirti kas buvo Poliomielito virusas ir kas ne. Ir tai ką jie atrado buvo tai, kad grubiai maždaug ¼ buvo Poliomielito virusas. Visa kita buvo kiti virusai, Koksaki virusas ir kiti, kurie gali sukelti paralyžių. Ir daugelyje žmonių jie nerado visiškai jokio viruso.
DDT ir arsenas yra žinomi priekinio rago ir stuburo smegenų ligos sukėlėjai, kuri gali imituoti Poliomielitą nuo pradžios iki galo. Netgi nuo skaudančios gerklės, ištinusios gerklės jausmo, karščiavimo, nuovargio ir skausmų.

TY: Aš visuomet maniau, kad Poliomielitas yra sinonimas paralyžiui. Tačiau matyt aš klydau, nes netgi 95 procentai žmonių su Poliomielitu nepatiria visiškai jokių simptomų. O net mažiau nei 1 procentas žmonių su Poliomielitu patiria paralyžių.
Daktarė Humphries ką tik paminėjo, kad DDT ir arsenas yra žinomi priekinio rago ir stuburo smegenų ligos sukėlėjai. Kas atrodo taip pat kaip Poliomielito paralyžius.
Sužinokime daugiau šia intriguojančia tema iš daktaro Rashid Butar.

DR. RASHID BUTTAR: Kas įdomiausia, kad kai pradedi žiūrėti į incidentus naudojant kai kuriuos chemikalus, kaip pavyzdžiui. Aš tuo metu dar nebuvau gimęs, jūs taip pat. Bet pažvelgus atgal į 1940-uosius, 1950-uosius, jie sakydavo „Aš gavau savo DDT, todėl esu „be vabzdžių“.“ Ar kažką panašaus.

TY: Esu matęs eskizą laikraščiuose, kur rašydavo „DDT man į sveikatą“.

DR. RASHID BUTTAR: Teisingai „DDT man į sveikatą“. Ir dar „musės manęs nepuls, nes aš gavau savo DDT“. Būdavo tokių šūkių.
Prisimeni 1950-aisiais, 19560-aisiais. Ir vėl neprisimeni, nes mūsų tuomet nebuvo. Jie sakydavo „Cigaretė per dieną, apsaugos nuo vizito pas daktarą.“

TY: Taip „Pakelis per dieną apsaugos nuo plaučių vėžio“. Mačiau tokią reklamą.

DR. RASHID BUTTAR: Taip. Būtent. Tai keisti dalykai, kuriais jie tikėjo tada. Dabar mes kalbame, kad skiepai yra labai svarbu ir jie likvidavo visas tas ligas.
Pažvelkime į Poliomielitą. Poliomielitas turėtų būti likviduotas skiepų dėka. Tai visiška nesąmonė (Bull shit).
Jeigu pažvelgtume į DDT naudojimo grafiką ir Poliomielito incidentų atvejų grafiką, jie būtų visiškai vienodi. Išskyrus tai, kad Poliomielito grafikas seka DDT grafiką šešių mėnesių atstumu. Taigi DDT naudojimas pagausėja, po šešių mėnesių Poliomielito atvejų padaugėja. DDT naudojimas sumažėja, Poliomielito atvejų sumažėja. DDT naudojimas stovi vietoje, Poliomielito atvejai stovi vietoje. Viskas eina ta pačia seka. Tai kaip pasiimti tą patį grafiką ir nukelti jį šešis mėnesiu.

TY: Išrastas vėlyvajame devynioliktame amžiuje, kaip nervus paralyžiuojantis cheminis ginklas, 1938 metais DDT buvo perpakuotas moskitų žudymo naudojimui. Nuo 1943 iki 1952 m. jis buvo naudojamas laisvai viešuose baseinuose ir mokyklų valgyklose, pilnuose vaikų.
Aš patikrinau grafikus ir daktaras Buttar buvo 100% teisus. Poliomielito atvejų kilimas ir kritimas tiesiogiai atitinka DDT naudojimą. Pastebėjau, kad 1948 m. DDT naudojimas buvo žemiausiame lygmenyje ir 1951 m. aukščiausiame. Dabar pažvelkite į Poliomielito atvejų grafiką, prasidedantį 1950 m. Kaip aiškiai matote, atvejų padaugėjo 1951 – 1952 m. Maždaug 58 000 atvejų. Tuomet jie pradėjo drastiškai kristi.
Kai 1955 m. buvo pristatytas Poliomielito skiepas, buvo 28 985 Poliomielito atvejų.
Ar įmanoma, kad daugumas Poliomielito atvejų iš tikrųjų buvo apsinuodijimas DDT? Ar įmanoma, kad DDT naudojimo mažėjimas, buvo prisidedantis veiksnys Poliomielito atvejų mažėjimui? Ar yra ir kitų faktorių?

NEIL Z. MILLER: Pažvelgus atgal į vėlyvuosius 1950-uosius ir 1960-uosius, jie legaliai pakeitė Poliomielito apibrėžimą, kai pristatė Poliomielito skiepą. Jie padarė, kad būtų daug sudėtingiau diagnozuoti Poliomielito atvejus, kai jie pristatė Poliomielito skiepą. Taigi tai dalinai ir lėmė tai, kad Poliomielito skiepas tuomet atrodė veiksmingesnis, nei iš tikrųjų buvo.

DR. SUZANNE HUMPHRIES: Jie padarė keletą dalykų. Pradžioje tai buvo labai išpūsta. Pavyzdžiui tam, kad subsidijuoti, žinote tuos atvejus, kurie buvo gydomi ligoninėse, bet kas galėjo nustatyti Poliomielito diagnozę prieš atsirandant skiepams. Taigi kažkam tereikėjo atlikti apžiūrą, dvi apžiūras su 24 valandų tarpu. Ir rasti vienai ar daugiau raumenų grupių patyrus paralyžių. Taigi tai ir būtų pavadinta Poliomielitu. Nebuvo jokių kraujo ar šaknų tyrimų, nieko tokio.
Ir tada, po to kai buvo išleistas skiepas, ne bet kas galėjo patvirtinti Poliomielito atvejį. Turėjo būti atliktos dvi apžiūros su 60 dienų tarpu tarp jų, kurios parodytų vienos ar daugiau raumenų grupių patirtą išlikusį paralyžių. Turėkite omenyje, kad didžioji dauguma paralitinio Poliomielito, net 1954 m., išsispręsdavo savaime per 60 dienų. Taigi tiesiog pakeitus diagnostikos kriterijus, jie pašalino didelį kiekį Poliomielito atvejų.
Buvo bylų, kurios vadinosi Aseptinis meningitas. Taigi tai buvo Poliomielitas, bet nebūtinai paralyžiuojantis. Visi šie reiškiniai buvo išbraukti iš knygų, kaip Poliomielito diagnozė. Jie padidino atvejų skaičių, kad tai būtų galima vadinti epidemija.
Taigi tai buvo keletas veiksmų, kuriuos jie atliko tuo metu. Ir tuomet jie pradėjo testuoti patį virusą.
Taigi nesvarbu ar būtų išėjusi Poliomielito skiepo vakcina ar ne, Poliomielito atvejų būtų nukritę turbūt apie tris ketvirčius vien dėl diagnostikos kriterijų pokyčio.

TY: Pirmasis Poliomielito skiepas buvo neaktyvus, kitais žodžiais negyvas Poliomielito skiepas. Jis buvo sukurtas Jonas Salk. Ir pradėtas naudoti 1955 m.
Albert Sabin gyva Poliomielito skiepo vakcina buvo pristatyta 1960 m.
Poliomielito diagnozavimo standartai buvo pakeisti 1955 m., kai buvo pristatytas Salt Poliomielito skiepas. Naujas Poliomielito epidemijos apibrėžimas reikalavo daugiau užfiksuotų atvejų. Paralyžinio Poliomielito apibrėžimas buvo taip pat pakeistas, pagal kurį buvo daugiau sunkiau patvirtinti diagnozę. Taip pat, po to kai buvo pristatytas skiepas, Aseptinio meningito atvejai, kuris yra infekcinis susirgimas, kurį dažnai sunku atskirti nuo Poliomielito, turėjo būti pranešti kaip visai kita liga, ne Poliomielito. Tačiau prieš Poliomielito skiepą, šie abu atvejai buvo skaičiuojami, kaip Poliomielito.
Štai lentelė, paremta Los Angelo apskrities sveikatos indekso pranešamų ligų susirgimų ir mirčių atvejų. Kaip matote, Los Angelo apskrityje 1955 m. liepą, prieš pat pristatant Poliomielito skiepą, buvo 273 Poliomielito atvejai ir 50 Aseptinio meningito atvejų. Tačiau po 6 metų 1961 m. buvo tik 65 Poliomielito atvejai ir 161 Aseptinio meningito atvejų. Ir tuomet atitinkamai buvo 5 ir 256 1966 metais.
Ar įmanoma, kad tik atrodė, kad Poliomielitas buvo išnaikintas, nes jie pakeitė diagnostikos kriterijus Poliomielitui nustatyti? Ir taip sukėlė Aseptinio meningito atvejų staigų pakilimą?

DR. SUZANNE HUMPHRIES: Iš tikrųjų pirmieji išleisti skiepai turėjo gyvus virusus juose ir iš tikro sukeldavo daugiau paralyžių, nei užkirsdavo kelią jiems. Ir tai, ir vėl, labai puikiai pademonstruota grafikuose nuo 1954 iki 1958 m. knygoje, kur rodo Poliomielito ir paralyžiaus atsiradimą. Tai vyko labai gausiai paskiepytose populiacijose. Ir šitas skiepas nesukėlė dar daugiau problemų tik todėl, kad didžioji populiacijos dauguma jau turėjo imunitetą Poliomielitui. Taigi jiems galėjo būti suleistas gyvas skiepas, kuris nesukeltų jiems jokio poveikio. Tačiau tai būtų buvusi tragedija, jeigu būtų buvusi, kaip mes vadiname „nekaltoji populiacija“, kurie niekuomet nebuvo susidūrę su virusu. Tai būtų buvusi visiška medicininė katastrofa.
Cutter incidentas ir buvo medicininė katastrofa, kai buvo stipriai gyvo viruso prikimšta vakcina duodama publikai. Taigi Cutter prisiėmė kaltę dėl tos bėdos ir jam teko pasišalinti. Tačiau tiesa buvo, kad kodėl jie vėl išleidžia panašų skiepą?

TY: Cutter incidentas yra pavyzdys, kad Poliomielito skiepas iš tikrųjų sukėlė Poliomielitą, dėl nepakankamai nužudyto viruso Salk Poliomielito skiepo vakcinoje, Cutter laboratorijose Berkeley, Kalifornijoje.
Virš 40 000 vaikų buvo apkrėsti. Daug buvo paralyžiuotų ir daug mirė.
1977 m. daktaras Jonas Salk, kartu su kitais mokslininkais, paliudijo, kad masinis skiepijimas nuo Poliomielito ir buvo daugumos Poliomielito atvejų JAV nuo 1961 m. priežastis.
Ar yra atvejų, kai Poliomielito skiepas sukėlė kitas ligas, tokias kaip vėžį?
Ką žinai Barbara apie Salk ir išgelbėjimo versijas dėl Poliomielito skiepo?

BARBARA LOE FISHER: Na mes žinome, kad originalios Salk neaktyvios vakcinos, Poliomielito skiepo vakcinos, kurios buvo duodamos daugiau, kaip 100 000 000 vaikų, įskaitant ir mane, aš gavau keletą Salk Poliomielito skiepų, buvo užkrėsti Simian Virus 40. Todėl, kad tuose skiepuose buvo naudojamos Rhesus beždžionių inkstų audinio ląstelės, skiepų gaminimui.
1960 m. NHS mokslininkė Dr. Bernice Eddy atrado, kad Rhesus beždžionių inkstų audinio ląstelės, kurios buvo naudojamos gaminant neaktyvų Salk skiepą, sukėlė vėžį, kai buvo suleidžiamos žiurkėnams.

SAYER JI: Netgi šiandiena, labai tikėtina, kad aš turiu SV 40 savo kūne todėl, kad mano mama gavo tą skiepą. Taigi tai persiduoda per genus, net negavus to skiepo.
Taigi tai pasilieka mūsų kūne. Ir tai perduota ateities kartoms potencialiai visam laikui. Ir tai yra vienas iš tarytum Pandoros skrynios nutikimų, kuris įvyko skiepų istorijoje.

BARBARA LOE FISHER: Pirmyn į 1990-uosius, tyrėjai pradėjo išskirti SV40 DNR iš auglių, vežinių auglių, vaikų ir suaugusiųjų kenčiančių nuo kaulų, smegenų ir plaučių vėžio. SV40 DNR. Jie atrado sąsają tarp užterštų Poliomielito skiepų vakcinų ir SV40 ląstelių DNR, kurias jie tyrė.
Nepriklausomos laboratorijos visame pasaulyje patvirtino SV40 DNR tuose vėžio susirgimuose.
Ne tik suaugę, kurie gavo tuos skiepus. Bet ir vaikai.
Federalinė vyriausybė pasakė, kad nėra jokios sąsajos. Nėra jokios sąsajos tarp SV40 DNR ir tų auglių ir vėžio susirgimų.
Tai lieka neišspręstu klausimu, ar žmonės, tokie kaip aš ir kiti, kurie gavo užkrėstus, skiepus, užkrėstus Simian virusu, beždžionių virusu, potencialiai perdavė savo vaikams SV40 DNR , kuris tuomet sukėlė smegenų, kaulų ir plaučių vėžio susirgimus tiems vaikams? Taip pat ir suaugusiems, kurie juos gavo?
Tai vis dar neišspręstas klausimas. Niekas nenori apie tai kalbėti. Nerasite nieko, kas apie tai su jumis kalbėtų. Nes mokslininkai 1990-uose, kurie bandė tai išnagrinėti ir apie tai kalbėti, buvo apšmeižti. Ir tai buvo mokslininkai iš labai prestižinių universitetų.
Kai tik daktarai ir mokslininkai stengiasi pasielgi teisingai, kai kalba eina apie skiepo rizikos problemas, jie baudžiami. Juos baudžia valdžia, jie praranda valdžios dotacijas. Juos apšmeižia spauda.
Taip pat yra ir su gydytoju, kuris žengia į priekį ir bando būti sąžiningas ir bando tai atpažinti, ir turėti sąžinės. Ir pasako, kad „mums reikia kažką daryti kitaip. Mums reikia daryti kažką, kad pasirūpinti tais vaikais“. Demonizuoti, apšmeižti. Bandoma išstumti tuos žmonės iš visuomenės vien todėl, kad jie buvo sąžiningi. Mokslas turėtų būti atliktas ne taip. Ne taip turėtų būti „apdovanojami“ žmonės, kurie bando pasielgti teisingai.

TY: 2002 m. britų žurnalas „Lacet“ publikavo stiprius įrodymus, nurodančius Poliomielito skiepo ir vėžio sąsają. Straipsnyje autoriai teigė, kad SV40 užkrėstas Poliomielito skiepas buvo atsakingas už iki pusės iš 55 000 žmonių, Ne Hodžkinso limfomos atvejų, kurie atsirasdavo kasmet.
Dr. Maurice Hillerman buvo „Merck“ skiepų programos įkūrėjas. Jis sukūrė per 3 tuzinus skiepų. Daugiau nei bet kuris kitas mokslininkas visoje istorijoje. Jis buvo Jungtinių valstijų Nacionalinės mokslo akademijos, Medicinos instituto, Amerikos meno ir mokslo akademijos ir Amerikos filosofijos visuomenės narys. Jam buvo suteiktas ypatingas Pasaulio sveikatos organizacijos apdovanojimas. Hillerman buvo vienas iš ankstyvųjų skiepų pionierių, perspėjantis apie galimybę, kad Simian virusas gal būt užkrečia skiepų vakcinas.
Iš viso daugiau kaip 60 skirtingų laboratorinių tyrimų susiejo Salk Poliomielito skiepą su vėžiu. Kas Hillerman pripažįsta, buvo „Merck“ atsakomybė.
Aš neseniai sužinojau, kad oralinis Poliomielito skiepas skleidžia Poliomielitą. Ir ką tai iš tikrųjų reiškia? Paklausykime Shawn Centers paaiškinimo.

DR. SHAWN CENTERS: Paimkime pavyzdžiui Poliomielito virusą. Oralinis Poliomielito skiepas turėjo keletą problemų.
Kai vėlyvaisiais 1990-aisiais aš buvo rezidentas, mes vis dar duodavome oralinį Poliomielito skiepą. Tai yra, paimate mažą kiekį skysčio ir jį praryjate. Tačiau todėl, kad tai buvo gyvas virusas, kasmet būdavo šimtai vaikų, kurie susirgdavo Poliomielitu.

TY: Nuo oralinio skiepo?

DR. SHAWN CENTERS: Nuo oralinio skiepo.
Taigi dėl to apie 1999 – 2000-uosius, jie priėmė sprendimą nustoti duoti oralinį skiepą. Ir dabar jie jau turėjo neaktyvaus viruso skiepo formą, kuri žinoma yra saugesnė. Tačiau kyla klausimas ar tas skiepas efektyvus?
Yra trys laukinio Poliomielito tipai, 1 2 ir 3. Oralinis skiepas buvo didelė apsauga nuo 1 ir 3 tipų. Tačiau apsauga nuo 2 tipo su neaktyviu skiepu, kas yra tai ką mes šiuo metu naudojam, nėra labai aktyvi. Taigi turime šimtus tūkstančių milijonus tėvų, kurie mano, kad jų vaikas yra apsaugotas nuo Poliomielito, nes jie paskiepijo jį tuo neaktyviu Poliomielito skiepu. Tačiau tiesa sakant, tai nėra tiesa.

DR. TONI BARK: Oralinis Poliomielito skiepas, kurio mes neduodame šioje šalyje nuo 2000-ųjų. Nes kiekvienas Poliomielito atvejis nuo 1960-ųjų buvo nuo skiepo. Pasaulinis Poliomielito skiepas yra gyvo viruso skiepas, todėl mes skleidžiame. Žmonės skleidžia virusą ir užsikrečia Poliomielitu nuo skiepo ir užkrečia juo kitus žmones. Taigi mes nutraukėme jo naudojimą. Tačiau jie vis dar jį naudoja trečio pasaulio šalyse, nes jis pigus.

TY: Ir mes matome tuos Poliomielito protrūkius.

DR. TONI BARK: Mes matome tuos Poliomielito protrūkius. Ir žmonės sako „oi mums reikia skiepytis, mums reikia skiepytis. Mums reikia daugiau OPS (OPV).“
Gates fondas 2010 – 2011-aisiais atvyko į Uttar Pradesh, Indiją. Nes ten buvo kokie 9-10 laukinio Poliomielito atvejų kasmet, iš milijonų ten gyvenančių žmonių. Ir jie surengė tą Poliomielito kompaniją su OPS (Oral Polio vaccine). Ir per du metus buvo nustatyta 47 500 ūmaus vangaus paralyžiaus (Flaccid Paralysis) atvejų, kas iš esmės yra Poliomielitas. Jie nebevadino to Poliomielitu.

TY: Jie pakeitė pavadinimą taip?

DR. TONI BARK: Jie pakeitė pavadinimą. Bet tai buvo tai, ką pavadintume Poliomielitu. Tie vaikai buvo paralyžiuoti ar mirdavo nuo paralyžiaus.
Ir Bill Gates, na bent jau Haffington Post buvo pasakyta, kad tai buvo Bill Gates, parašė straipsnį kaip „O Dieve, mes sunaikinome laukinį Poliomielitą Indijoje, Uttar Pradesh.“
Tačiau laukinį, jis pasakė laukinį. Jis negalėjo pasakyti Poliomielitą, nes skiepas sukelia protrūkius.
Negalima naudoti gyvų virusų skiepui vietovėse, kur nėra higienos ir švaraus vandens.

MIKE ADAMS: Alopatinė medicina naudoja priešingą priėjimą prie virusų. Ir pažiūrėkime kokie to rezultatai. Jie nori atakuoti kiekvieną virusą ar bakteriją chemikalu. Ir prie ko tai privedė praėjus dešimtmečiams? Per amžių alopatijos medicinoje ką mes turime? Super bacilos atsparios vaistams, kurios dabar grasina žmonijai. Mes pasiekėme antibiotikų eros pabaigą. Ir tai yra Pasaulio sveikatos organizacijos pareiškimas. Tai ne Mike Adams pasakymas.
Sulaukėme laikų, kai gali mirti nuo super bacilos infekcijos įsibrėžus ir nuvykus į ligoninę, kur tikėtina, kad būsi užkrėstas kitų pacientų, daktarų ir sveikatos specialistų, kurie nesilaiko sanitarinės tvarkos. Kurie iš tikrųjų skleidžia ligas. Modernios medicinos sistema labiau skleidžia ligas, nei užkerta kelią ligoms. Holistinis priėjimas tam būtų pasakant „sustiprinkime paciento gyvybingumą, pakeiskime jo reljefą. Duokime jiems biocheminius įrankius jų pačių kūnuose tam, kad jie sukeltų atsaką, prisitaikytų ir įveiktų infekcijas“. Ir tai padarius, jie įgauna imunitetą daugybei dalykų. Nesvarbu ar tas virusas mutuoja ar ne.
Prisiminkite, kad CDC pripažįsta, kad labai dažnai gripo skiepas yra neefektyvus todėl, kad jie pasirenka netinkamą viruso atmainą. Tačiau jeigu turite natūralų imunitetą savo kūne, savo sistemoje, tada tai yra daug platesnio spektro imunitetas, kuris apsaugos nuo daugiau to viruso mutavusių variacijų. Taigi jeigu eisi skiepų keliu, tau turi pasisekti, kad tau užtikrintai smogtų tos atmainos virusas, kas dažniausiai būna praeitais metais cirkuliavęs virusas. Todėl aš sakau, kad skiepai yra puiku laiko keliautojams. Jeigu nori grįžti į praeitus metus, galbūt skiepas tau padės. Tačiau šiais metais virusas jau mutavo.
Taigi tau reikia prisitaikančio tavo kūno atsako, kuris gali prisitaikyti prie tų mutacijų esamu laiku. Dažniausiai tai vyksta be simptomų, kai net nežinai, kad pasigavai ir prisitaikei.
Taip pat, dar vienas dalykas Ty, prisimink, kad negalima išjungti savo imuniteto. Tai automatinis atsakas. Tai įtaisyta tavo sistemoje, tai dalis to kas tu esi. Tai dalis tavo biologijos, tavo chemijos, tai netgi tavo dvasia, tavo sąmonė. Tai dalis tavęs. Tu negali to išjungti.
Kai virusas ateina ir pradeda pulti tavo kūną, tavo kūnas atsako, jeigu tik jis turi reikiamus įrankius imunologijoje.

JENNIFER MARGULIS: Tiesa yra, kad iš tikro (ir tai yra dar vienas dalykas, kurį labai sunku žmonėms suprasti) yra nauda prasirgti tam tikromis ligomis. Ir mes tai žinome. Mes žinome, kad tam tikrų ligų patyrimas sumažins rizika vėlesnių problemų gyvenime. Mes žinome, kad kai kurios infekcinės ligos užkerta kelią patirti autoimuninius sutrikimus.
Tai yra dalykas, kurį Amerikiečiams labai sunku suprasti. Todėl, kad mus tiek daug maitino propaganda ir baugino.
Tėvai, kurie pasirenka neskiepyti, daro sprendimą. Jie daro įrodymais pagrįstą sprendimą, kad jie geriau jau prisiima riziką susirgti infekcinę liga, negu rizikuotų būti pažeisti skiepais.
Tai yra absoliučiai pagrįstas, protingas ir įrodymais paremtas pasirinkimas. Tai gali būti ne mano pasirinkimas. Aš galiu nuspręsti, kad aš galbūt bijau, kad mano vaikas susidurs su Poliomielitu ir susirgs Poliomielitu. Ir tu gali nuspręsti, kad tu nebijai, kad tavo vaikas gali susirgti Poliomielitu. Bet tai yra tinkami sprendimai ir galima vesti tinkamus pokalbius apie tai. Nėra prieš arba už. Nėra gėrio ir blogio čia. Tai paimti turimą informaciją ir padaryti geriausią sprendimą remiantis ja.

TY: Nėra jokių prieš ar už. Tai tiesiog sprendimų priėmimas pasitelkiant žinias, kurias turime ir pasinaudojant mūsų laisve rinkis.
Visi tėvai myli savo vaikus. Ir visi tėvai nori padaryti geriausius savo vaikui sveikatos sprendimus.
Mes visi turėtumėme atlikti savo namų darbus ir apsišviesti skiepų tema.
Štai Erin Elizabeth, kuri patyrė skiepo žalą būdama vaikas, su keletą padrąsinančių žodžių.

ERIN ELIZABETH: Augant 70-aisiai, mes turėjome hipių grupeles, kurie nesiskiepijo. Tai buvo toks mentalitetas. Ir tie keli draugai, kurie nebuvo paskiepyti, buvo sveikiausi iš visų. Jie nesirgo peršalimais, jie nesirgo. Jie valgydavo savo ekologišką granolą ir stengdavosi būti kiek įmanoma sveikesni.
Aš nenoriu, kad mano tėvai jaustų kaltę. Jie vis dar už skiepus. Nors manau jie jau atveria akis šiems dalykams. Tačiau niekada nenorėjau, kad jie jaustų kaltę. Jie darė tai, ką jiems liepė daryti pediatras.

BARBARA LOE FISHER: Tiek daug žmonių padarys namų darbus ir atliks savo tyrimą, kai jie perka mašiną, ar perka namą. Bet kai kažkas ketiną kažką suleisti tau ar tavo vaikui, tu neatlieki tų pačių namų darbų ar tyrimo. Ir visgi, skiepas kurį gauni, gali tave sužaloti. Nenuspėjamai. Tu gali būti visiškai sveikas ir patirti žalą. Arba gali būti, kad tu genetiškai ar biologiškai labiau jautrus, nei kiti žmonės. Ir tau rizika daug didesnė. Taigi žinutė būtų „pirkėjau saugokis“, „paciente saugokis“. Lavink save infekcinių ligų ir skiepų klausimu. Ir priimk patį geriausią sprendimą sau ir savo vaikui, prieš atliekant skiepus.

TY: Tikiuosi šis epizodas suteikė jums daug informacijos. Kuri bus naudinga priimant su sveikata susijusius sprendimus jums ir jūsų šeimai.
Ačiū dar kartą, kad žiūrėjote. Ir prašom įsijungti vėl sekančiam epizodui.

Įvertink šį įrašą

Patiko? Pasidalink tai su draugais!
0