Tuti.lt

Tavo laisvalaikis internete

Uostamiesčio automobilių prekeivis kaltinamas nesumokėjęs beveik 200 tūkst. eurų mokesčių

Klaipėdos apygardos prokuratūroje baigtas ikiteisminis tyrimas ir teismui perduota baudžiamoji byla, kurioje kaltinimai dėl apgaulingo apskaitos tvarkymo bei mokesčių išvengimo teikiant neteisingus duomenis apie pajamas pareikšti automobiliais iš Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) prekiavusiai įmonei bei jai vadovavusiam klaipėdiečiui. Vyras taip pat kaltinamas ir dokumentų klastojimu.

Ikiteisminį tyrimą šioje byloje atliko Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) Klaipėdos apygardos valdybos pareigūnai, tyrimą organizavo ir jam vadovavo Klaipėdos apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroras.

Pareigūnų surinktų duomenų visuma atskleidė, kad klaipėdietis, nuo 2018 m. rugsėjo iki 2020 m. balandžio vadovavęs Vilniuje registruotai, tačiau veiklą uostamiestyje vykdžiusiai įmonei, siekė nuslėpti iš automobilių prekybos gautas pajamas ir taip išvengti mokesčių mokėjimo. Manoma, kad per pusantrų metų gautas beveik 427 tūkst. eurų siekiančias pajamas jis bandė nuslėpti apgaulingai tvarkydamas įmonės apskaitą – paslėpdamas įspūdingą kiekį sąskaitų faktūrų, transporto priemonių pirkimo–pardavimo sutarčių, įplaukas ir išlaidas pagrindžiančių apskaitos dokumentų ir kt. Skaičiuojama, kad dėl to į valstybės biudžetą nesumokėta daugiau nei 191 tūkst. eurų mokesčių.

Taip pat įtariama, kad kaltinamasis, siekdamas išvengti atsakomybės kaip įmonės vadovas, suklastojo dokumentus, kurių pagrindu atleido save iš direktoriaus pareigų ir juo paskyrė įmonės akcininką, Ukrainos Respublikos pilietį. Tyrimo duomenimis, suklastojęs tariamo naujojo vadovo parašą, kaltinamasis galimai suklastojo priėmimo–perdavimo aktą, kuriuo neva naujam įmonės direktoriui perduodami įmonės dokumentai. Įtariama, kad kaltinamasis išrašė sau įgaliojimą veikti įmonės vardu.

Vykdant ikiteisminį tyrimą, laikinai buvo apribota teisė į kaltinamojo turtą, kurio vertė – per 236 tūkst. eurų.

Už mokesčių vengimą valstybės institucijoms teikiant neteisingus duomenis apie pajamas, kai mokesčių suma viršija 750 MGL, griežčiausiai baudžiama laisvės atėmimu iki aštuonerių metų. Už apgaulingą apskaitos tvarkymą galima griežčiausia bausmė – laisvės atėmimas iki ketverių metų, o už dokumentų klastojimą – iki trejų metų.

18