Tuti.lt

Tavo laisvalaikis internete

2023 m. valstybės biudžetas – skydas Lietuvos žmonėms ir verslui

Šiandien Seime patvirtintas Finansų ministerijos parengtas 2023 metų valstybės biudžeto projektas, tapsiantis skydu apsaugoti Lietuvos žmones ir verslą nuo energijos kainų augimo šoko, sukursiantis sąlygas pajamų didėjimui, papildomam krašto saugumui ir investicijoms šalies ateičiai. Valstybės biudžeto projektas iš esmės nepasikeitė nuo pirminio varianto, o Vyriausybės sprendimu papildytas lėšomis Lietuvos šaulių sąjungai stiprinti. „Už“ 2023 m. valstybės biudžeto projektą balsavo – 73 Seimo narių, „prieš“ – 43, susilaikė – 6.

„Patvirtintas kitų metų biudžetas – racionalus ir atsižvelgiantis į pamatuotas valstybės galimybes ir į ateities neapibrėžtumus. Nepaisant pastarųjų, biudžete išsaugoti svarbiausi Vyriausybės ilgalaikiai įsipareigojimai ir numatytos priemonės energetinių, ekonominių iššūkių gyventojams ir verslui sušvelninimui, kaip ir įsipareigojimai Lietuvos ateičiai – saugiai, tvaraus augimo ir aukštą pridėtinę vertę kuriančiai“, – sakė Ministrė Pirmininkė Ingrida Šimonytė.

„Šiandien Seime patvirtintas ateinančių metų biudžetas nepakeitė savo tikslo – tapti skydu apsaugant žmones ir Lietuvos verslą nuo supančių geopolitinių ir ekonominių iššūkių. Biudžete prioritetą skyrėme energijos kainų augimo poveikio sušvelninimui, žmonių perkamosios galios apsaugojimui ir stiprinimui išliekančio neapibrėžtumo kontekste, sparčiau didiname senatvės ir šalpos pensijas, mažiname dirbančiųjų apmokestinimą. Papildomai įtraukėme tik lėšas Lietuvos šaulių sąjungai – naujiems tikslams ir papildomiems įgaliojimams įgyvendinti prisidedant prie šalies saugumo stiprinimo, – sakė finansų ministrė Gintarė Skaistė. – Taip pat kitais metais reikšmingai didinsime atlyginimus ne tik mokytojams, mokslininkams, medikams, statutiniams pareigūnams, viešojo sektoriaus tarnautojams, bet ir mažiausias pajamas uždirbantiems. Galvodami ne tik apie būtinas priemones, bet ir ilgalaikius sprendimus – investuosime lėšų energetiniam Lietuvos saugumui užtikrinti, taip pat beveik 3 mlrd. eurų – tvariam augimui, žaliai, skaitmeninei bei aukštos pridėtinės vertės ekonomikai, mokslo ir inovacijų sinergijai, švietimo susitarimo įgyvendinimui“.

Paskutiniai projekto atnaujinimai

Priimtame biudžete Vyriausybė atliko paskutines korekcijas ­– 3,6 mln. eurų skyrė Lietuvos šaulių sąjungai bei pritarė siūlymui valstybei skolintis geležinkelių eismo saugai. Anot ministrės, Seime šiemet patvirtinus Lietuvos šaulių sąjungos įstatymą suteikiant papildomus įgaliojimus ir tikintis Sąjungos plėtros, papildomas finansavimas prisidės prie iškeltų tikslų įgyvendinimo. Taip pat pritarta pasiūlymui skolintis geležinkelių transporto eismo ir įrenginių saugai, kai infrastruktūros valdytojui nepakanka lėšų dėl sankcijų Baltarusijai ir dėl karo Ukrainoje nutrūkus krovinių srautui ar verslo santykiams.

Tuo pačiu šiandien Seime pritarta ir pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatos maitinimo sektoriui pratęsimui iki 2023 m. pabaigos, sąlygojančiam 59,5 mln. eurų didesnius biudžeto netekimus per metus. Dėl šio sprendimo Vyriausybė vertins kurias verslo paramos priemones sumažinti atitinkama apimtimi.

Energijos kainų augimo poveikio sušvelninimas

Pasaulinėje rinkoje fiksuojant vis dar labai įtemptą situaciją dėl energijos kainų šuolio, Seimo patvirtintame ateinančių metų valstybės biudžete energijos kainų augimo poveikio sušvelninimo priemonėms žmonėms ir verslui numatyta skirta 1,84 mlrd. eurų. Valstybė žmonėms kompensuos elektros ir dujų kainos augimo dalį, tam nusimatydama 714 mln. eurų bei dar beveik 56 mln. eurų skirs šį šildymo sezoną numatytai Pridėtinės vertės mokesčio (PVM) kompensacijai centralizuotai tiekiamai šilumai, padengiant tiekėjams skirtumą iš valstybės biudžeto.

Siekiant energijos kainų augimo poveikio sušvelninimo, papildomai būsto šildymo kompensacijoms numatyta skirti 16 mln. eurų. Tuo pačiu dėl atnaujintų energijos kainų prielaidų ir jų dinamikos, dujų ir elektros kainų dalies kompensavimui gyventojams numatoma sutaupyti 98 mln. eurų nuo pirminiame biudžeto projekte skolintis numatytų lėšų.

Kartu siūlomos kompleksinės priemonės padėsiančios Lietuvos įmonėms susidoroti su energijos kainų kuriamu spaudimu: elektros kainų augimo dalies kompensavimas, subsidijos energijai imlioms įmonėms iki metų pabaigos, mokesčių atidėjimo galimybė, įvairios paskolos ir kita.

Numatoma, jog kompensacijos galios šių metų IV ketvirtį-2023 m. I ketvirtį, dėl to ateinančių metų valstybės biudžete elektros kainos augimo dalies kompensavimui numatyti 234 mln. eurų. Taip pat siūlomi ir mokestiniai sprendimai: sudaryti mokestinės paskolos sutartis (MPS) sumažintomis palūkanomis bei mokesčių išieškojimo sustabdymas energetikai imlioms įmonėms. Šioms priemonėms biudžete numatyta 764 mln. eurų, kas sudarys netekimus pinigų srautams. Be to, atsižvelgiant į su sunkumais susiduriančius sektorius, numatyta PVM mokesčio lengvata maitinimo, poilsio ir sporto renginių bei atlikėjų paslaugoms iki liepos 1 d. – 63,7 mln. eurų. PVM lengvata kultūros sektoriui pratęsta neterminuotai ir kainuos – 1,3 mln. eurų.

2023 m. valstybės biudžeto projekte taip pat numatytos ilgalaikės investicijos energetiniam nepriklausomumui stiprinti, generacijai didinti bei renovuoti energetiškai neefektyvius gyvenamuosius pastatus. Trejų metų investicijoms biudžete numatyta per 1,4 mlrd. eurų, iš kurių planuojama renovuoti 4488 pastatus, tam skiriant 296 mln. eurų, panaudojant „Naujos kartos Lietuva“ plano atnaujinimo bei biudžeto lėšas.

Siekiant suvaldyti energijos kainų šuolį po rusijos pradėto karo Ukrainoje, užsitikrinti energetinę nepriklausomybę, įgyvendinti klimato kaitos tikslus ir sumažinti žmonių bei verslo energetines sąskaitas per trejus metus planuojama įgyvendinti strateginį tikslą ir užsitikrinti 1 gigavato (1GW) generacinius pajėgumus, pasitelkiant saulės energiją. Šiam tikslui bus skiriamas 1,1 mlrd. eurų.  Numatytos investicijos garantuos reikalingą 340 megavatų (MW) generaciją energetinėms bendrijoms, užtikrinant švarią energiją ir mažas sąskaitas žmonėms, 600 MW – verslui, tiek investuojant į gaminančių vartotojų parkus, tiek ir į saulės elektrinių įrengimą įmonėse ant stogų, 100 MW – savivaldybėms ir 30 MW – viešiesiems pastatams – užtikrinant mažesnius kaštus valstybei.

Žmonių pajamų didinimas

Finansų ministerijos parengtame 2023 m. biudžeto projekte ir toliau nuosekliai laikomasi Vyriausybės krypties – žmonių pajamų didinimo – jai numatant beveik 1,6 mlrd. eurų. Iš šios sumos 359 mln. eurų bus skirti dirbančiųjų pajamų didinimui 15 proc. didinant minimaliąją mėnesinę algą (MMA) iki 840 eurų, istoriškai iki šiol reikšmingiausiai keliant ir neapmokestinamąjį pajamų dydį (NPD) 15,7 proc. iki 625 eurų. Šis sprendimas reikš papildomą 83,55 eurų pajamų augimą mažiausias pajamas gaunantiems.

Tuo pačiu daugiau kaip 363 mln. eurų numatyti mokytojų, dėstytojų, mokslininkų, kultūros ir meno, socialinės srities darbuotojų, vidaus tarnybos sistemos pareigūnų, medikų ir rezidentų bei kitų viešojo sektoriaus darbuotojų darbo užmokesčiui didinti.

Valstybės biudžeto projekte socialinės paramos išmokų baziniams dydžiams indeksuoti ir didinti numatyti beveik 238 mln. eurų. Šios lėšos bus skirtos išmokas vaikams, paramą neįgaliesiems, socialines pašalpas, būsto šildymo išlaidų kompensacijas, šalpos pensijas, slaugos išlaidų ir priežiūros išlaidų tikslinės kompensacijas vidutiniškai padidinti 7 proc. – daugiau nei 2023 m. prognozuojama metinė vidutinė infliacija Lietuvoje – 6 proc.

Biudžeto projekte senatvės pensijų didinimui beveik 13 proc. numatoma 619 mln. eurų, kurie vidutiniškai reikš 65 eurų didėjimą kas mėnesį būtinąjį stažą turintiems senjorams (pensija didėja nuo 510 eurų iki 575 eurų) bei 60 eurų didėjančią vidutinę socialinio draudimo pensiją (pensija didėja nuo 482 eurų iki 542 eurų).  Iš šios sumos 27,6 mln. eurų skiriami mažų pensijų priemokoms dėl prognozuojamo didesnio minimalių vartojimo poreikių dydžio. Padidinus minėtą dydį, papildomai didesnę 31 euro priemoką gaus per 64 tūkstančius žmonių.

Saugumo stiprinimas

Nuosekliai įgyvendinant Lietuvos įsipareigojimams, susijusiems su naryste NATO, vykdyti ir parlamentinių partijų susitarimą, Finansų ministerijos parengtame valstybės biudžeto projekte įsipareigota užtikrinti tolygų finansavimą, toliau stiprinant nacionalinius gynybos pajėgumus. Šiems tikslams numatyta per 304 mln. eurų, iš kurių papildomiems asignavimams krašto apsaugai iki 2,52 proc. BVP skiriami 123,7 mln. eurų.  Karinio mobilumo paketui, kuriuo atnaujinami geležinkelio ir automobilių transporto keliai, taip pat Rūdininkų bei Pabradės poligonų poreikiams skirti 80,5 mln. eurų, valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) apginklavimui numatyti 7mlrd. eurų, dar 4,7 mln. eurų – Kibernetinio saugumo plėtros programai, 5 mln. eurų numatomi žvalgybos pajėgumams palaikyti. Taip pat papildomos 36,6 mln. eurų lėšos numatomos NATO viršūnių susitikimui Lietuvoje organizuoti, užtikrinant būtinus saugumo reikalavimus.

Tuo pačiu atnaujintame biudžeto projekte atsižvelgta į Lietuvos Respublikos Prezidento Gitano Nausėdos pasiūlymą ir į projektą įtraukta nuostata, jog atsiradus papildomam lėšų poreikiui karinės infrastruktūros projektams, kuriais siekiama operatyviai užtikrinti NATO sąjungininkų pajėgų priėmimą Lietuvoje, galima skolintis valstybės vardu iki 3 procentų BVP, nebloginant  2023 metų Vyriausybės grynojo skolinių įsipareigojimų pokyčio limito ir valdžios sektoriaus balanso rodiklio.

Be to, parengties krizinėms situacijoms stiprinimui bus skiriama per 11 mln. eurų, poreikiams dėl Astravo atominės elektrinės – dar 36 mln. eurų.

Investicijos Lietuvos ateičiai

2023 metais Lietuva planuoja investuoti beveik 3 milijardus eurų, iš kurių didžiausia lėšų dalis – 1 milijardas eurų – bus skirtas žaliajai transformacijai. Šioje srityje planuojama energetinėms bendrijoms, įtraukiant labiausiai pažeidžiamus gyventojus, užtikrinti pigią ir netaršią energiją, tiesioginėmis paskolomis įmonėms vystyti atsinaujinančios energijos išteklius (AEI) savo teritorijoje, įrengti centralizuotus nutolusius AEI parkus, skatinti alternatyvių degalų naudojimą transporto sektoriuje, įgyvendinti, daugiabučių namų renovaciją. Žaliajai transformacijai numatyta 35 proc. lėšų.

Skaitmeninei pertvarkai numatomos 192 mln. eurų investicijos, dėmesį telkiant aukštos pridėtinės vertės pramonės įmonių verslo procesų skaitmeninimui bei mažų ir vidutinių įmonių įsitraukimui į tarptautines vertės kūrimo grandines, taip pat gamybos procesų automatizavimui, robotinių sistemų ir skaitmeninių technologijų diegimui.

Taip pat ketinama 312 mln. eurų investuoti į mokslo, verslo ir inovacijų sritis stiprinant inovacijas mokslo centruose, plečiant jų pasiūlą bei skatinant startuolių vystymą ir plėtrą.

Kartu, atitinkamai, 140 mln. eurų investicijų sulauks sveikatos apsauga, akcentuojant bazinių sveikatos priežiūros paslaugų užtikrinimą savivaldybėse bei pasirengimo pandemijoms stiprinimą, 151 mln. eurų bus nukreiptas priemonėms ieškantiems darbo asmenims, socialinių paslaugų kokybės gerinimui ir prieinamumo didinimui, socialinės paramos veiksmingumui kriziniais atvejais užtikrinti.

Kartu 21 proc. investicijų arba 644 mln. eurų numatyti transporto sektoriui. Šiomis lėšomis bus pritaikomas geležinkelių tinklas tarptautiniam kariniam judumui bei susisiekimo geležinkelių ir kelių transportu gerinimui, taip pat iš Europos Sąjungos ir bendrojo finansavimo lėšų bendrai finansuojamų projektų (Ruožo Kaišiadorys–Klaipėda (Draugystės st.) elektrifikavimas“, „Vilniaus geležinkelio mazgo elektrifikavimas“) įgyvendinimu susijusioms išlaidoms apmokėti.

Politinių partijų susitarimo dėl švietimo įgyvendinimui numatyti 233 mln. eurų, iš kurių 179 mln. eurų bus skirta mokytojų, dėstytojų, mokslininkų atlyginimų didinimui. Šioje sumoje papildomai numatyti 15 mln. eurų mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros darbuotojų darbo užmokesčiui, todėl bendrai finansavimas moksliniams tyrimams ir eksperimentinei plėtrai siekia 58 mln. eurų, taip pat beveik 12 mln. eurų švietimo pagalbai stiprinti, mokinių pasiekimų spragoms šalinti, paskatoms rinktis mokytojo profesiją bei studijų prieinamumui studentams su negalia.

Pajamų ir išlaidų dinamika

Finansų ministerijos parengtame valstybės biudžeto projekte pajamų netekimai dėl PVM lengvatų lyginant su pirminiu projektu išaugo 18,3 mln. eurų. Didžiąją šios sumos dalį sudaro Seime priimta PVM atskaita elektromobiliams dėl kurios netekimai sudarys 16,6 mln. eurų bei papildomos siūlomos lengvatos: PVM kultūros renginiams lengvatos pratęsimas – 0,7 mln. eurų ir PVM lengvata elektroninėms knygoms ir neperiodiniams leidiniams – 1 mln. eurų

Kaip ir pirminiame 2023 m. valstybės biudžeto projekte, siūloma PVM lengvatą apgyvendinimo paslaugoms teikti neterminuotai. Dėl šios lengvatos netekimai kitąmet sudarys 24 mln. eurų. Taip pat dėl siūlomos PVM lengvatos maitinimo paslaugoms pratęsimo iki ateinančių metų liepos 1 d. valstybės biudžetas neteks beveik 60 mln. eurų. Galiausiai PVM lengvata poilsio ir sporto renginių bei atlikėjų paslaugoms ateinančiam pusmečiui kainuos 4,85 mln. eurų, neterminuotai pratęsta PVM lengvata kultūrai – 1,3 mln. eurų.

Tuo tarpu savivaldybių pajamos ir toliau sparčiai augs. Atnaujintame biudžeto projekte numatoma, jog savivaldybių biudžetai 2023 m. palyginti su 2022 m. didėja 12,7% arba 564,8 mln. eurų ir viršys 5 milijardus eurų. Atitinkamai savivaldybių pajamos iš mokesčių didėja 16,4% arba 438,2 mln. eurų, valstybės biudžeto skiriamos dotacijos didėja 7,1% arba 126,6 mln. eurų. Tuo pačiu didėja ir galimas savivaldybių skolinimasis pagal galiojančius teisės aktus – iki 97,5 mln. eurų.

Seimui teikiamame patobulintame projekte valstybės biudžeto pajamos, kartu su Europos Sąjungos ir kitomis tarptautinėmis lėšomis sudarys 15 604,1 mln. eurų, lyginant su 2022 m. pajamos auga 3,2 proc. arba 489 mln. eurų, o išlaidos, kartu su Europos Sąjungos ir kitomis tarptautinėmis lėšomis, sudaro 18 632,5 mln. eurų ir auga 6,3 proc. arba 1097 mln. eurų lyginant su 2022 m.

Biudžete numatyta jog, didžiausia dalis išlaidų skirta socialinei apsaugai – daugiau nei 9,1 mlrd. eurų (papildomai 1023 mln. eurų, lyginant su 2022 metais). Sveikatos apsaugai atiteks 3 377 mln. eurų (papildomai 334 mln. eurų), švietimui – 3 301 mln. eurų (papildomai 473 mln. eurų), gynybai – 1 871 mln. eurų (papildomai 106 mln. eurų), viešajai tvarkai ir visuomenės apsaugai 856 mln. eurų (papildomai 85 mln. eurų daugiau), poilsio, kultūros ir religijos sritims – 739 mln. eurų (papildomai 87 mln. eurų daugiau), būstui ir komunaliniam ūkiui 430 mln. eurų (papildomai 102 mln. eurų), aplinkos apsaugai 463 mln. eurų (papildomai 66 mln. eurų), bendrosioms valstybės paslaugoms – 2 202 mln. eurų (papildomai 229 mln. eurų).

Šiandien Seime priimtame valstybės biudžeto projekte numatoma, kad valdžios sektoriaus deficitas 2023 metais išliks nepakitęs ir sudarys -4,9 procento bendrojo vidaus produkto (BVP).

108