Tuti.lt

Tavo laisvalaikis internete

30-metį švenčianti Lietuvos karo akademija vadovaujasi istoriniais pavyzdžiais

Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija mini svarbią sukaktį – Krašto apsaugos mokyklos įkūrimo 30-metį. Lietuvai atkūrus Nepriklausomybę, 1992 m. birželio 16 d. buvo įsteigta Krašto apsaugos mokykla, vėliau reorganizuota į Lietuvos karo akademiją. Ši data ir laikoma oficialia akademijos įkūrimo diena.

Karo akademija yra vienintelė aukštoji mokykla Lietuvoje, suteikianti universitetinį ir karinį išsilavinimą. Ji rengia karininkus – lyderius, pasirengusius vadovauti Lietuvos kariuomenės padaliniams karo ir taikos metu. Bėgant metams keičiasi Lietuvos karo akademijos programos ir kariūnai, tačiau studijų tikslas išlieka tas pats – rengti NATO kariuomenės poreikius atitinkantį karininką – vadą lyderį.

Krašto  apsaugos ministerijos  kanclerė  Kristina Deviatnikovaitė,  pasveikinusi Karo akademiją krašto apsaugos ministro  Arvydo Anušausko vardu, savo sveikinimo  kalboje pažymėjo,  jog pirmieji akademijos kūrėjai neturėjo beveik nieko – nei šiuolaikinės ginkluotės, nei vadovėlių, nei paprasčiausių mokymo priemonių, tačiau juos įkvėpė tikėjimas valstybės ateitimi ir iškovotos laisvės džiaugsmas. „Lietuvos karo akademija ugdo patriotus, širdyje nešiojančius priesaiką niekada neišduoti Tėvynės ir prireikus ginti ją ginklu“, – sakė kanclerė.

Išskirtinė aukštoji mokykla

„Akademija atlieka išskirtinę ir svarbią misiją – ugdo kritiškai mąstančius, išsilavinusius ir savarankiškus karininkus, kuriems svarbi atsakomybė, pareiga, pasiaukojimas, ryžtas ir drąsa. Tai vertybės, kuriomis vadovaujasi visa Lietuvos karo akademija, jos bendruomenė“, – pristatydamas sakė jos viršininkas plk. Juozas Kačergius.

Per 30 veiklos metų Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijoje parengtos ir Lietuvos karininkų gretas papildė 28 dieninių (nuolatinių) studijų laidos – 1 930 įvairių specializacijų karininkų, o kartu su ištęstinių studijų magistrais iš viso 2 263 absolventai.

Akademiją sėkmingai baigusiems kariūnams suteikiamas pirmasis karininko (leitenanto) laipsnis, būrio vado kvalifikacija ir bakalauro laipsnis. Į profesinę karo tarnybą pakviečiami visi jos absolventai, įgyvendinę jiems keliamus reikalavimus.

Kariūnams dėsto aukštos kvalifikacijos mokslo laipsnius turintys specialistai dėstytojai ir vertingos profesinės patirties tarptautinėse operacijose įgiję karininkai instruktoriai.

Studijų metu kariūnams sudaromos sąlygos dalyvauti kultūriniame, sportiniame ir visuomeniniame gyvenime. Akademijos auklėtiniai dainuoja vyrų ir moterų choruose. Norintys gerinti savo fizinį pasirengimą lanko įvairių sporto šakų treniruotes, siekiantys lavinti karinius įgūdžius gali dalyvauti Akademijos žvalgų būrelio ir kituose užsiėmimuose.

Lietuvos karo akademija kiekvienam karininkui svarbi profesinio tobulėjimo prasme, nes čia taip pat vyksta karinės anglų kalbos ir karininkų profesinio tobulinimo kursai.

Karo akademijoje nuolat atliekami mokslo tiriamieji darbai, rengiama ir leidžiama mokomoji ir metodinė medžiaga, moksliniai leidiniai.

Svarbiausi istorijos faktai ir skaičiai

1992 m. birželio 16 d. Lietuvos Vyriausybė priėmė nutarimą „Dėl Krašto apsaugos akademijos steigimo“, kuriuo vadovaujantis buvo įsteigta Krašto apsaugos mokykla. Jai rugpjūčio 30 d. buvo įteikta kovinė vėliava, kurioje aukso raidėmis išsiuvinėtas šūkis „Mūsų ginklas, mūsų mokslas – Lietuvai Tėvynei“.

1994 m. sausio 18 d. Lietuvos Respublikos Seimo sprendimu Krašto apsaugos mokykla reorganizuota į Lietuvos karo akademiją, o gegužės 26 d. patvirtintas jos Statutas.

1994 m. liepos 20 d. Akademija išleido pirmąją karininkų laidą. 111 absolventų buvo suteiktas leitenanto laipsnis.

1995 m. Akademijoje atgaivinta prieškario tradicija – suteikiant pirmąjį karininko laipsnį, kardu paliečiamas absolvento petys ir ištariami žodžiai: „Be reikalo nepakelk, be garbės nenuleisk!“ Nuo 2009 m. šis priesakas Akademijos viršininko įsakymu tapo Lietuvos karo akademijos moto.

1998 m. Lietuvos karo akademijai suteiktas partizanų generolo Jono Žemaičio vardas.

30