Tuti.lt

Tavo laisvalaikis internete

Artėjantis šildymo sezonas žada rekordines sąskaitas gyventojams, o energetikams dar didesnius pelnus. Ar tai normalu?

Šiuo metu jau net neverta abejoti, kad dėl Europą ištikusios energetikos krizės, Lietuvos ir vėl lauks itin sunkus šildymo sezonas. Verta prisiminti, kad praėjusi žiema buvo bene brangiausia per dešimtmetį – centralizuotos šilumos kaina gyventojų sąskaitose vidutiniškai didėjo daugiau nei 70 proc. Dar niūresni skaičiai prognozuojami ateinančiai žiemai. Pačiomis optimistiškiausiomis prognozėmis šildymas mūsų valstybėje šį sezoną brangs 20 proc. daugiau lyginant su praėjusiais metais, o šildymo kaina Vilniuje veikiausiai išaugs net trečdaliu ar dar daugiau.

Brangsta ne tik centinis šildymas. Natūralu, kad kainų bumas neaplenkė ir elektros bei dujų rinkų. Kiekvieną mėnesį galime stebėti oficialius pranešimus, kad vidutinė elektros kaina dėl įvairiausių priežasčių Lietuvoje pasiekia vis naujas aukštumas, o dėl rinkose besiformuojančių aukštų dujų ir biokuro kainų padėtis šiame sektoriuje išlieka itin įtempta ir sunkiai nuspėjama.

Žinoma, tokios tendencijos nieko teigiamo nežada ne tik vartotojams, kurie šilumą gauna centralizuotai, bet ir tiems gyventojams, kurie namus šildosi dujomis ir elektra. Būtent ši vartotojų grupė yra mažiausiai apsaugota valstybės ir į didesnį kompensacinį mechanizmą net negali pretenduoti. Iki šios dienos net nėra išsamių paskaičiavimų, kiek kartų šiems gyventojams išaugs sąskaitos už suvartotą elektrą ir dujas.

Kol kas aišku viena, valstybei priklausančios „Ignitis grupės“ visuomeninės elektros kainos nuo liepos padidėjo beveik dvigubai, o dujų kubinio metro kaina didėja nuo 27,5 proc. iki 41,5 proc. Tiksli kaina, žinoma, priklauso nuo dujų suvartojimo kiekio, nes vieni gyventojai jas naudoja maistui gaminti, kiti – šildytis savo būstą. Verta pabrėžti, kad nauji ir smarkiai išaugę tarifai pateikiami jau su Vyriausybės patvirtinta subsidija.

Jau anksčiau buvo skelbta, kad,  siekdama sumažinti elektros ir dujų kainų augimo įtaką galutinėms vartotojų sąskaitoms, Vyriausybė patvirtino tvarką, kaip gyventojams iš dalies bus kompensuojamos elektros ir dujų kainos. Žinoma, toks Vyriausybės žingsnis yra sveikintinas. Ypač dėlto, kad buvo susizgribta laiku, nes pavyzdžių dėl dešiniųjų valdžios visiško neveiksnumo reaguoti į energijos kainų šuolį jau matėme ne vieną kartą. Tereikia atsiminti jų trypčiojimą dėl nulinio PVM tarifo įvedimo centriniam šildymui. Galime prisiminti ir tai, kad dar praėjusiais metais, kai rinkos jau pradėjo signalizuoti apie žaliavų kainų beprecedentį augimą, premjerė Ingrida Šimonytė net buvo pareiškusi, kad kainų augimas nuo Vyriausybės nepriklauso ir valdantieji į tą procesą nesikiš. Todėl šiais metais ministrų kabineto priimti sprendimai atrodo protingesni ir, svarbiausia, nebeapsimetinėjant, kad jokios kainų krizės nėra.

Bet ar visos įmanomos priemonės jau tikrai išnaudotos? Ar įvesti elektros, dujų ir šildymo kainų šuolio subalansavimui skirti mechanizmai yra pakankami? Atsakymas vienareikšmiškas – tikrai ne. Taip galima teigti dėl kelių esminių priežasčių. Pirma, įvesta kompensavimo tvarka galios tik iki šių metų pabaigos. Visiškai nekalbama apie kitus žiemos mėnesius, todėl norisi paklausti, kaip bus tada, juk šildymo sezonas tęsiasi iki vėlyvo pavasario, o sausis ir vasaris tradiciškai laikomi pačiais šalčiausiais mėnesiais, kada vartotojams tenka pakloti didžiausias sumas. Vyriausybė šioje vietoje tyli ir suka uodegą, prisidengdama nerišliais pamąstymais apie bendrus ES sprendimus, kurie neaišku, ar apskritai bus priimti. Vietoje to, tiek energetikos ministras, tiek pati premjerė turėtų pradėti rimtai svarstyti kitas dar neišnaudotas galimybes, nes jie savo rankose vis dar turi nepasitelktų svertų, kurie leistų ženkliai sumažinti gyventojams tenkančią naštą ar bent jau išlaikyti energijos kainas tame pačiame lygyje, koks buvo praėjusį šildymo sezoną.

Kalbu apie valstybinių energetikos įmonių pelningumo peržiūrą ir jų tiesioginę socialinę atsakomybę šios energijos kainų krizės akivaizdoje. Socialdemokratų frakcija jau anksčiau garsiai kalbėjo apie galimybes  panaudoti dalį valstybinių įmonių grynojo pelno, siekiant subsidijuoti šildymo, elektros energijos ar dujų kainų padidėjimą galutiniams vartotojams. Deja, bet visi šie racionalūs pasiūlymai atsitrenkė į valdančiųjų užsitvertą sieną. Bet problema niekur nedingo, ji tik paaštrėjo, todėl tikrai vertėtų grįžti prie šio klausimo ir bent jau šiais metais, kai vartotojai vis dar susiduria su neregėtu energijos kainų šuoliu, valstybinių įmonių pelną nukreipti ne į dividendus ar investicijas, o būtent į kylančių kainų amortizavimą.

Reikėtų suprasti ir įsisąmoninti vieną svarbų aspektą – Lietuvos gyventojai susiduria su didžiausia infliacija per pastaruosius 25 metus, o šiam rekordiniam kainų augimui didžiausią įtaką daro energijos žaliavų kainos, todėl valstybės valdomų įmonių, ypač tokių natūralių monopolijų, kaip energetikos bendrovės, pagrindinis tikslas šiuo metu turėtų būti ne besaikio pelno vaikymasis, o tenkančios naštos pasidalinimas su vartotojais. Tai turėtų būti svarbiausias jų tikslas, o lėšų šiam tikslui pasiekti tikrai yra.

Reikia tik prisiminti anksčiau skelbtą informaciją, iš kurios matyti, kad valstybinė energetikos įmonė „Ignitis grupė“ per pirmąjį šių metų ketvirtį uždirbo 46,8 mln. eurų grynojo pelno – beveik 9 proc. daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu  prieš metus. Beje, šiuo metu oficialiai galima susipažinti tik su pirmųjų trijų mėnesių bendrovės rezultatais. Artimiausiu metu jau turėtų pasiekti naujesni duomenys, kuriuose atsispindės pusmečio pajamos ir grynieji pelnai. Net nereikia abejoti, kad turėtume išvysti šimtamilijonines sumas, juolab, pati „Ignitis grupė“ yra patikslinusi savo prognozes – padidino šių metų koreguoto grynojo pelno prognozę iki 330–360 mln. eurų. Ankstesnė jų prognozė buvo 290–335 mln. eurų.

Net ir mažiausias žinias apie ekonominius procesus turintis žmogus galėtų pasakyti akivaizdžią tiesą – energetinė krizė, užklupusi senąjį žemyną, praktiškai nedearo įtakos energetikos įmonių finansams.

Žinoma, kritikai pasakys: didesnis grynasis pelnas reiškia didesnius dividendus į valstybės biudžetą, per kurį valstybė gali perskirstyti gautus šių įmonių dividendus atskiroms išlaidų eilutėms. Kritikams šioje vietoje galiu atsakyti, kad sumokamų dividendų suma yra palyginti nedidelė, ji valstybės biudžete tiesiog pasimeta, o gyventojai praktiškai nejaučia jos poveikio, kokį galėtų pajusti, jeigu jiems tiesiogiai kas mėnesį mažėtų elektros, dujų ar šildymo išlaidos.

Neužmirškime ir to fakto, kad bendrovės „Ignitis“ bei kitų energetikos įmonių pelno peržiūra buvo ir VERT akiratyje. Tą buvo patvirtinęs ir šios institucijos vadovas. Tuometiniai jo teiginiai apie įstatyminės bazės pakeitimus, kurie leistų įmonių pelną naudoti kaip tiesioginę subsidiją galutiniams vartotojams, taip ir liko tik žodžiais. Realių veiksmų nebuvo imtasi. Matyt, ir dėlto, kad pati Vyriausybė nerodė didelio entuziazmo apkarpyti šios bendrovės viršpelnius.

Todėl dar kartą  norisi pakartoti, kad valstybinės įmonės nebeturėtų piktnaudžiauti padėtimi rinkoje ir didinti pelnus, vien padidindamos kainas vartotojams. Jos nebegali stovėti nuošalyje ir vykstantį procesą stebėti tik svečio teisėmis, nes šiuo metu už Vyriausybės nenorą išnaudoti visas priemones bei minėtų įmonių žūtbūtinį norą nusišalinti nuo kainų augimo suvaldymo turi mokėti visi gyventojai.

523