Biržuose, Užubalių kaime nauja smegduobė rekordininkė
Užubalių kaime pastebėta nauja smegduobė, pagal turimus duomenis tai viena iš didžiausių per pastarąjį dešimtmetį atsivėrusių įgriuvų. Smegduobė gana simetriška – ovali, didysis skersmuo siekia 17,2 m, mažasis 16 m.
Paprastai smegduobės susidaro, kai požeminiai vandenys ištirpdo po žeme esantį gipso sluoksnį. Tada atsiveria ertmė, į kurią vėliau ir sukrinta gruntas. Pagal kilmę smegduobės skirstomos į natūralias ir žmogaus veiklos sukeltas. Dažniausiai naktį atsiveria karstinės įgriuvos – šiuo unikaliu ir natūraliu gamtos reiškiniu gali pasigirti tik Šiaurės Lietuva. Nieko stebėtino, kad šie keisti gamtos dariniai per laiką buvo apipinti keistais pasakojimais ir legendomis.
Mokslininkai gana neblogai supranta, kaip formuojasi smegduobės, daug jų Šiaurės Lietuvoje rasta, sužymėta ir ištyrinėta, tačiau numatyti, kur atsiras nauja – praktiškai neįmanoma.
Smegduobių Lietuvoje daugėja dėl klimato kaitos. Dėl padidėjusio kritulių kiekio, sutrumpėjusio šaltojo periodo ir padidėjusių požeminio vandens lygio svyravimų suintensyvėjo gipso išnešimas iš devono uolienų, į kurias patenka vis didesnis paviršinio vandens kiekis.
Viso gylio pamatuoti nepavyko, dėl telkšančio sušalusio vandens, bet gylis iki vandens siekia 2,1 m.
Paviršiuje įgriuva dubens formos su ryškia, vietomis kabančia briauna.
Lietuvoje, Biržų rajone, Biržų regioninio parko teritorijoje yra šeši draustiniai, kuriuose gausu smegduobių:
- Karajimiškio kraštovaizdžio draustinis,
- Tatulos kraštovaizdžio draustinis,
- Kirkilų kraštovaizdžio draustinis,
- Daumėnų geologinis draustinis,
- Drąseikių geologinis draustinis,
- Padaičių geologinis draustinis.
Gamtos paveldo objektų statusą turi šios smegduobės:
- Karvės Ola,
- Ievos duobė,
- Lapės Ola,
- Jaronio duobė.
Kitos įdomios smegduobės:
- Velykų duobė (Karajimiškio kaime),
- Klevų duobė (Karajimiškio kaime),
- Geologų duobė (Karajimiškio kaime),
- Kubiliaus duobė (Daumėnų kaime),
- Jurkaus duobė (Čėniškių kaime),
- Barsuko ola (Karajimiškio kaime).
