Tuti.lt

Tavo laisvalaikis internete

Gimdos kaklelio vėžiu susirgusi Asta: „Kartais ligą kur kas sunkiau išguiti iš minčių, nei iš kūno“

Nors Europa susiduria su „vėžio epidemija“, šios klastingos ligos galima išvengti arba diagnozuoti ją laiku. Dviejų moterų – Lauros ir Astos istorijos skirtingos, tačiau turi šį tą bendro: reguliariai lankantis pas ginekologą galima užbėgti gimdos kaklelio vėžiui už akių. Ar įmanoma apsisaugoti nuo šią ligą sukeliančio žmogaus papilomos viruso? Į rūpimus klausimus atsako ekspertai, o pacientės dalijasi savo patirtimi.

Svarbiausia, nepamiršti kelio pas ginekologą

Kiekvienais metais, kai mato raginimus pasitikrinti dėl gimdos kaklelio vėžio, Laura S., keturiasdešimtmetė vilnietė, prisimena savo istoriją.

„Vilniaus gimdymo namų gydytojai ginekologei Dalytei Variakojienei esu dėkinga, kad apsaugojo mane nuo didelės bėdos. Kreipiausi į gydytoją ginekologę dėl šeimos planavimo reikalų: tuomet jau auginome abi mūsų dukras, dar turėjau planų dėl studijų ir norėjau planuoti savo ir savo šeimos gyvenimą. Lietuvoje, pamenu, dar nebuvo įsibėgėjusi profilaktinė programa dėl gimdos kaklelio vėžio, bet gydytoja pasiūlė atlikti citologinį PAP tepinėlį. Po keleto dienų sulaukiau skambučio – tyrimo rezultatai rodo, jog gimdos kaklelyje rasti ikivėžiniai pakitimai. Žinoma, tokią žinią priimi, kaip pasaulio pabaigą. Supratau viena – man vėžys… Ir dar supratau, jog reikia atvykti į ligoninę.

Atvykau. Man atliko konizacijos procedūrą ir kitą dieną keliavau namo. Viskas greitai ir gerai sugijo, jokių liekamųjų reiškinių, tik turiu tikrintis dažniau nei patariama kitoms moterims. Su didžiausiu atidumu tai darau, pasižymiu kalendoriuje vizito pas ginekologą datą.

Raginu visas savo pažįstamas, drauges: dalyvaukite profilaktinėje patikros programoje, tai visiškai nesudėtinga, neieškokite pasiteisinimų, kodėl to nedarote. Gimdos kaklelio vėžys – grėsminga liga, tačiau jai galima užbėgti už akių. Nepamirškite kelio pas ginekologą. Beje, dalyvavimas profilaktinėje programoje – ne tik būtinas, bet ir nemokamas“.

Ligą kur kas sunkiau išguiti iš minčių, negu iš kūno

„Pas ginekologę nesilankiau ne tik neturėdama pavyzdžio šeimoje, kurioje užaugau, bet ir manydama, kad jei nieko neskauda, ciklas reguliarus ir turiu vieną ilgalaikį partnerį, manęs tai kažkodėl neliečia. Nepaisant to, kad raginimus pasitikrinti profilaktiškai girdėjau. Tarsi likimo paskatinta internete radau maloniai ir profesionaliai bendraujančios ginekologės profilį, nuėjau į privačią kliniką pasitikrinti ir jau po mėnesio, po visų atliktų papildomų tyrimų, prie tos pačios klinikos durų verkiau. Man buvo rastas pirmos stadijos piktybinis gimdos kaklelio navikas,“ – pasakoja savo istoriją Asta (34 m.).

Sunkiausias buvo diagnozės laukimo mėnuo.  „Žinojau, kad biopsijos iš sveikų audinių juk neima be reikalo. Pirmą kartą taip aštriai pajutau visko trapumą. Sunku ir susidūrus su realybe, kuri tau anksčiau neegzistavo, kai tarsi tikiesi užuojautos ir jautrumo iš poliklinikoje ar ligoninėje sutiktų darbuotojų, bet esi jiems vienas iš neaprėpiamo masto sergančiųjų minios, tyrimų turintis laukti daugiau nei pusmetį besitęsiančioje eilėje.

Tada supranti daug ką – ir gydytojų darbo specifiką, ir krūvius, ir sergančios visuomenės mastelį, žmonių nuotaikas bei bendrą biurokratijoje paskendusią sveikatos apsaugos sistemą. Supranti ir tai, kad gėda ar nepatogumas, susijęs su lytine sveikata apsiverčia aukštyn kojomis. Būtent nesugebėjimas apie tai kalbėti ir tuo rūpintis laiku yra kur kas gėdingesnis, o tavo romantizuotas intymumas gydytojui tėra laikinas žmogiškasis kūnas, vienas tų, kuriuos jis mato kasdien. Šis suvokimas pastatė ant žemės, mobilizavo ir privertė pasitikėti gydytojais, daryti tik tai, ką šiuo metu reikia, kad būčiau sveika.

Po pusantro mėnesio nuo diagnozės, atlikus papildomus tyrimus dėl ligos išplitimo, man buvo paskirtas tausojantis gydymas Nacionaliniame vėžio institute ir atlikta gimdos kaklelio konizacija. Gydytojos Dianos Žilovič rūpestingo atidumo ir profesionalumo dėka, navikas išpjautas iki sveikų audinių, o šiuo metu pas gydytoją turiu lankytis ilgalaikiam stebėjimui. Nerimas niekur nedingo, gyvenimas pasidalijo į trijų-keturių mėnesių apžiūros skilteles, bet esu labai dėkinga, kad tas pats likimas mane atvedė į tokių gydytojų kaip Diana Žilovič ir Greta Balčiūnienė rankas. Jos man tapo nepriklausomoje Lietuvoje užaugusių, aukščiausias mokslų pakopas baigusių, tarptautiškai besistažuojančių, stiprių, atvirai mąstančių specialisčių simboliu. Lietuvoje yra nuostabių, savo profesiją mylinčių, pacientus gerbiančių aukščiausio lygio gydytojų,“ – dalijasi mintimis Asta.

Pasak moters, kartais ligą kur kas sunkiau išguiti iš minčių, nei iš kūno. „Normalu, kad šioje situacijoje galima pradėti kaltinti tėvus, kodėl jie laiku tavęs nepaskiepijo. Partnerį ar save pačią, kad neišdrįsai pasitikrinti anksčiau. Tai viena iš gedėjimo stadijų, tačiau svarbu nei joje, nei kurioje nors kitoje neužsibūti. Labai sunku tai įgyvendinti realybėje, bet tam, kad sveiktum ne tik fiziškai, bet ir psichologiškai, reikia ne tik asmeninių pastangų ir specialistų pagalbos. Svarbus jautrus ir taktiškas artimųjų bei medikų bendravimas, taip pat stigmatizuojančio požiūrio į šią ligą atsisakymas“, – teigia Asta.

Moteris negali užmiršti, kai Lietuvos parlamento tribūnoje dar visai neseniai keli Seimo nariai skiepus nuo žmogaus papilomos viruso, kurio agresyviausios atmainos gali sukelti vėžinius susirgimus ne tik moterims, bet ir vyrams (!), vadino vienuolikmečių mergaičių vakcinacija nuo paleistuvystės. „Tada ir supranti, kad edukacija apie sveikatos problemas reikalinga ne tik mokyklose, bet, deja,  ir įstatymų leidžiamosios valdžios nariams. Toks nepasitikėjimas mokslu ir moteris menkinantis požiūris neprisiimant asmeninės atsakomybės – moraliai žlugdantis.

Noriu tikėti, kad ne tik visuomenės demografijos inžinerija, bet ir bendras požiūris į moters sveikatą bei pasirinkimus taps mažiau hipokritiškas, jautresnis ir įsiklausantis į realią statistiką, individualius atvejus“, – sako Asta.

Žmogaus papilomos virusas ir jo ryšys su vėžiu

Žmogaus papilomos virusas (ŽPV) yra pagrindinis gimdos kaklelio vėžio sukėlėjas. Šis virusas taip pat gali sukelti ir kitų lokalizacijų onkologinius susirgimus. Kadangi ŽPV bent kartą gyvenime yra užsikrėtę dauguma lytiškai aktyvių žmonių, labai svarbu žinoti, kaip galima išvengti sunkiausių šios infekcijos padarinių. Apie tai kalbamės su Nacionalinio vėžio instituto gydytoja akušere ginekologe Diana Žilovič.

Gydytoja, papasakokite, kuo ŽPV yra pavojingas sveikatai?

ŽPV infekcija yra dažniausiai lytiniu keliu perduodama infekcija. Šiandien išskiriama apie 220 skirtingų ŽPV virusų tipų, iš kurių apie 40 yra susiję su lytinių organų gleivinėmis. Kai kurie iš jų turi onkogeninių savybių – vadinami aukštos rizikos ŽPV tipai. Tai reiškia, kad jie gali sukelti vėžį.

Kaip plinta ŽPV?

Manoma, kad lytiškai aktyvūs žmonės bent kartą savo gyvenime yra susidūrę su ŽPV. Užsikrėsti ŽPV gali tiek vyrai, tiek moterys. Dažniausiai infekcija perduodama lytiniu keliu –  per vaginalinius, oralinius, analinius lytinius santykius. Taip pat tiesioginio odos ar gleivinių sąlyčio metu, ŽPV infekcija galima užsikrėsti liečiantis prie kito žmogaus lytinių organų. Gimdymo metu moteris ŽPV infekciją gali perduoti savo naujagimiui.

Ar įmanoma išvengti užsikrėtimo ŽPV?

Norint išvengti ŽPV, rekomenduojamas rizikingo seksualinio elgesio vengimas, barjerinės kontracepcijos naudojimas lytinių santykių metu, tabako vartojimo mažinimas arba atsisakymas, lytiškai plintančių infekcijų gydymas. Tačiau svarbu paminėti, kad barjerinė kontracepcija, tokia kaip prezervatyvai, pilnai neapsaugo nuo ŽPV perdavimo – jų sukuriama apsauga siekia vos 50–60 proc., tad tikimybė užsikrėsti vis tiek išlieka. Prezervatyvas nepadengia visos tarpvietės odos, todėl vulva, analinė, perianalinė sritys, varpos pagrindas, kapšelis lieka atviri kontaktui.

Ką gali sukelti ŽPV?

Dažniausiai užsikrėtus ŽPV iki 90 proc. atvejų šis virusas iš organizmo gali pasišalinti pats ir nesukelti jokių simptomų. Ilgai išliekanti didelės onkogeninės rizikos ŽPV infekcija gali sukelti ikivėžines ligas, o vėliau ir vėžį. Moterims didelės onkogeninės rizikos ŽPV gali sukelti gimdos kaklelio, makšties, vulvos bei išangės ikivėžines ligas ir vėžį, vyrams – išangės ir varpos ikivėžines ligas ir vėžį. Abiejų lyčių žmonėms šie virusai gali sukelti burnos, ryklės, gerklų, liežuvio šaknies ar net seilių liaukų bei tonzilių ikivėžines ligas bei vėžį. Ilgai išliekanti mažos rizikos ŽPV infekcija sukelia minėtų organų karpas.

Gydytoja, seniau nuo ŽPV buvo skiepijamos tik mergaitės. Kas keičiasi šiais metais?

Pati efektyviausia apsaugos priemonė nuo tam tikrų aukštos rizikos ŽPV tipų yra skiepai. Rekomenduojama skiepijimą pradėti kuo anksčiau, idealiu atveju – kol asmuo dar neturėjo jokio sąlyčio su ŽPV. Šiuo metu Lietuvoje pagal vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių nuo ŽPV infekcijos skiepijamos vienuolikos metų mergaitės dvivalente vakcina. Nuo šių metų vasario 1 d. nuo ŽPV infekcijos Lietuvoje bus skiepijami berniukai ir mergaitės efektyvesne devynvalente vakcina. Devynvalentė vakcina apsaugo nuo septynių onkogeninių viruso tipų, sukeliančių 90 proc. gimdos kaklelio vėžio atvejų ir dviejų žemos rizikos ŽPV virusų, kurie sukelia lytinių organų karpas. Skiepijimo schemą sudaro dvi ŽPV vakcinos dozės, tarp pirmos ir antros ŽPV vakcinos dozių turi būti ne trumpesnis kaip 6 mėnesių laikotarpis. Nemokamai bus galimybė pasiskiepyti dviem vakcinos dozėmis. Dėl vakcinacijos galima kreiptis į savo šeimos gydytoją.

Kaip sekasi nuo ŽPV vakcinuoti mergaites? Ar tėvai visada suvokia šio skiepo reikalingumą?

Deja, Lietuvoje vakcinacijos apimtys nėra pakankamos, siekia vos 65 proc. Norint pasiekti veiksmingą imunizaciją, reikėtų paskiepyti apie 80-90 proc. visų vienuolikmečių mergaičių. Norint pasiekti visuotinį imunitetą, reikalinga lyčiai neutrali vakcinacija. Europos komisija 2021 metų kovo mėnesį pristatė kovos su vėžiu planą, kuriame vienu iš pagrindinių tikslų užsibrėžė eliminuoti gimdos kaklelio ir kitų vėžinių susirgimų atvejus, priklausomus nuo ŽPV infekcijos. Tam pasitelkiant rutininį mergaičių ir berniukų skiepijimą ir pasiekti bent 90 proc. mergaičių vakcinaciją bei ženkliai didinti berniukų skiepijimo apimtis iki 2030 metų.

Kokiais mitais, atsisakydami vakcinacijos nuo ŽPV dažniausiai remiasi žmonės?

Viena dažniausių priežasčių yra nepasitikėjimas skiepais dėl patikimos informacijos trukūmo apie vakciną, jos saugumą, efektyvumą ir jos šalutinius poveikius. Daug neigiamos informacijos apie skiepus tėvai gali rasti internete, bei išgirsti įvairius pasisakymus televizijoje, kurie nėra pagrįsti moksliniais tyrimais. Kai trūksta žinių apie imunoprofilaktiką, galima susidaryti klaidingą nuomonę. Dažnai žmonės nežino, kodėl taip svarbu pasiskiepyti nuo ŽPV ir kad tai yra veiksmingiausia prevencija nuo ŽPV sukeliamų ligų.

Ar patariate skiepytis suaugusioms moterims?

Tikrai TAIP. Tiek moterys, tiek vyrai mūsų šalyje gali pasiskiepyti savo lėšomis nuo 9 iki 45 metų amžiaus. Nuo 9 iki 15 metų užtenka dviejų vakcinos dozių, vyresniems nei 15 metų žmonėms reikalingos 3 vakcinos dozės.

Gimdos kaklelio vėžio prevencinė programa: kas pasikeitė nuo praėjusių metų?

Gimdos kaklelio vėžio prevencinė programa yra nuolatinė moterų profilaktinė patikra, kurios tikslas – nustatyti ne patį vėžį, o vėžio išsivystymo riziką, tai yra priešvėžinius gimdos kaklelio pakitimus ir juos pašalinti. Gerai organizuota gimdos kaklelio vėžio prevencinė programa gali sumažinti mirtingumą ir sergamumą iki 75–90 proc., jeigu programoje dalyvaus > 70 proc. numatyto amžiaus moterų. Lietuvoje prevencinė programa veikia nuo 2004 metų, atliekant citologinį gimdos kaklelio (PAP) tyrimą 1 kartą per 3 metus. Lietuvoje nuo 2022 metų sausio mėnesio prevencinė gimdos kaklelio vėžio programa pasikeitė. Dabar nuo 25 iki 35 metų moterims kas 3 metus atliekamas PAP tyrimas, nuo 35 (imtinai) iki 60 metų atliekamas aukštos rizikos ŽPV, nustačius aukštos rizikos ŽPV, atliekamas PAP tyrimas.

Ar tokie pokyčiai buvo reikalingi?

Nustatyta, kad taikant šią strategiją nustatoma daugiau aukštesnio laipsnio plokščiųjų intraepitelinių pažeidimų ir vėžinių gimdos kaklelio pakitimų. Tokia nauja prevencinė programa gali sumažinti gimdos kaklelio sergamumą 13 proc., bei mirtingumą 15 proc. Labai svarbu paminėti, kad ŽPV infekcijos persistavimas susijęs su amžiumi. Yra žinoma, kad kai yra teigiamas aukštos rizikos ŽPV, kuo vyresnė moteris, tuo labiau tikėtina persistuojanti infekcija. Daugiausia ŽPV infekcijos atvejų nustatoma jaunoms merginoms. Jaunystėje būdinga partnerių kaita, ne vienas užsikrėtimo ir pasveikimo atvejis. Yra nustatyta, kad 18-29 metų moterims aukštos rizikos ŽPV infekcija išnyksta iki 90 proc. atvejų, todėl joms visuotinės patikros metu rekomenduojama atlikti tiesiog PAP testą. Pagrindinis veiksnys, lemiantis didelio laipsnio gimdos kaklelio pažeidimų atsiradimą, yra persistuojanti aukštos rizikos ŽPV infekcija. Moterims 35-44 metų amžiaus grupėje ŽPV persistencija (išliekamumas) siekia 27 proc., o virš 45 metų ŽPV persistencijos tikimybė net 42 proc.  Dėl to virš 35 metų rekomenduojama atlikti ŽPV tyrimą, nes vyresniame amžiuje nustačius aukštos rizikos ŽPV yra didelė lėtinės infekcijos tikimybė.

Jei 35 m. ar vyresnei moteriai per profilaktinę programą aptinkamas ŽPV, koks tolimesnis veiksmų planas jos laukia?

Nustačius aukštos rizikos ŽPV virusą, iš to paties mėginio atliekamas gimdos kaklelio PAP testas ir toliau pacientė nukreipiama gydytojo akušerio ginekologo konsultacijai. Specialistas įvertins abiejų tyrimų rezultatus, gimdos kaklelio būklę ir nustatys tolesnį veiksmų planą.

122