Tuti.lt

Tavo laisvalaikis internete

Iki šiol Lietuvoje beždžionių raupų atvejų nenustatyta, ES diskutuoja dėl vakcinų poreikio

Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro (ELPKC, ang. ECDC) gegužės 25 d. duomenimis, pranešta apie 219 patvirtintų beždžionių raupų atvejų iš šalių, kuriose liga nelaikoma endemine. Lietuvoje beždžionių raupų atvejų vis dar nenustatyta. Vis dėlto, nors rizika infekcijos išplitimui visuomenėje yra maža, Europos Sąjungos (ES) lygiu diskutuojama dėl galimo vakcinos nuo beždžionių raupų poreikio ir jo užtikrinimo galimybių.

Net 118 patvirtintų šios infekcijos atvejų yra iš 12 ES arba Europos ekonominės erdvės valstybių narių. Daugiausia atvejų nustatyta Ispanijoje ir Portugalijoje – atitinkamai 51 ir 37. Olandijoje identifikuoti 6 atvejai, po 5 – Prancūzijoje, Vokietijoje ir Italijoje, 4 – Belgijoje, po 1 atvejį nustatyta Austrijoje, Čekijoje, Danijoje, Slovėnijoje ir Švedijoje.

ELPKC Rizikos vertinimo duomenimis, atsižvelgiant į šiuo metu turimą informaciją, rizika infekcijos išplitimui visuomenėje yra maža. Specialistai ir toliau atidžiai stebi naujausią informaciją apie beždžionių raupų plitimą pasaulyje ir ES.

Atsakas į susidariusią situaciją koordinuojamas ES lygiu, organizuojami reguliarūs aptarimai Europos Komisijos sveikatos saugumo komitete, taip pat su Europos Komisijos pasirengimo ekstremalioms sveikatai situacijoms ir atsako departamentu (HERA). Europos Komisijos sveikatos saugumo komitete šalys aptaria situaciją, konsultuojasi su Europos ligų prevencijos ir kontrolės centru bei dalinasi patirtimi dėl taikomų priemonių.

Šiuo metu Lietuva kaip ir daugelis kitų ES šalių neturi vakcinų nuo raupų, jų kiekiai ES yra riboti. ES lygiu, koordinuojant HERA, diskutuojama dėl galimo tokios vakcinos poreikio ir jo užtikrinimo galimybių. Remiantis šiuo metu turima informacija, visuotinis skiepijimas nesvarstomas, diskutuojama dėl to, kokioms rizikos grupėms po turėto didelės rizikos sąlyčio su sergančiuoju beždžionių raupais, galėtų būti tikslinga skirti vakciną.

Šiuo metu šalyse narėse tariamasi dėl atvejų ir kontaktų valdymo bei poekspozicinės profilaktikos (t. y. po turėto kontakto skirto skiepijimo) taikymo.
HERA taip pat koordinuoja vaistų nuo beždžionių raupų įsigijimo ES lygiu klausimus.

Pažymėtina, kad beždžionių raupus sukeliantis virusas cirkuliuoja tarp gyvūnų. Didžiausią tikimybę užsikrėsti  turi asmenys turėję ilgalaikį artimą kontaktą ar tiesioginį kontaktą su ligoniu ar sergančiu gyvūnu. Užsikrėsti galima ir tiesioginio sąlyčio metu su infekuoto žmogaus kūno skysčiais, odos pažeidimais, taip pat per virusu užkrėstą aplinką, pavyzdžiui, patalynę, rūbus. Pagal šiuo metu vykstančio protrūkio duomenis (daliai susirgusiųjų  nustatomi pažeidimai lytinių organų arba tarpvietės srityje), tikėtina, jog liga perduodama ir glaudaus fizinio kontakto būdu lytinių santykių metu.

Primename, kad daugeliu atvejų ligonių, sergančiųjų beždžionių raupais, simptomai yra nesunkūs, galintys pasireikšti karščiavimu, nuovargiu, galvos, raumenų skausmais. Per tris dienas nuo simptomų pradžios išsivysto bėrimas. Pasireiškus beždžionių raupams būdingiems simptomams, asmenys turėtų kreiptis į gydytoją ir izoliuotis iki diagnozės patvirtinimo. Sąlytį turėjusių asmenų  sveikata  būtų stebima  21 dieną po paskutinės sąlyčio  dienos. Asmenims, sergantiems beždžionių raupais taikomas simptominis ir palaikomasis gydymas. Sunkiais atvejais galimas tam tikrų antivirusinių vaistų naudojimas.

Nustačius beždžionių raupų atvejį Lietuvoje, visuomenė apie tai būtų informuota.

44