Tuti.lt

Tavo laisvalaikis internete

Jeigu Ukraina pralaimės – kils pavojus mums visiems, o Europa taps pažeidžiamesnė Rusijos agresijai

Briuselyje Europos Parlamento užsienio reikalų ir saugumo bei gynybos pakomitečio (SEDE) posėdyje vykusioje diskusijoje su NATO generaliniu sekretoriumi (GS) JensuStoltenbergu SEDE vicepirmininkė Rasa Juknevičienė pasveikino NATO dėl Madrido viršūnių susitikime priimtų istorinių sprendimų bei pažymėjo, kad nauji NATO gynybos planai turi atitikti naują grėsmių vertinimą.

„Nors Rusijos brutalus karas prieš Ukrainą tęsiasi, Aljanso narės susivienijo, pademonstravo ryžtą ir dar kartą patvirtino transatlantinę vienybę. NATO patvirtintoje atnaujintoje Strateginėje koncepcijoje buvo nubrėžti nauji orientyrai Aljansui, – pažymėjo R. Juknevičienė. – Dalyvaudama 2010 m. Lisabonoje vykusiame viršūnių susitikime buvau susirūpinusi, kad NATO nesugebėjo realistiškai įvertinti grėsmių. Madride atnaujintame dokumente pagaliau Rusija įvardijama kaip pati reikšmingiausia ir tiesioginė grėsmė. Tai – išmoktos pamokos, sveikinimai“.

EP narė pabrėžė, kad ypač svarbu, jog nauji NATO gynybos planai atitiktų naują grėsmių vertinimą bei teiravosi NATO generalinio sekretoriaus, ar ši nauja formuluotė reiškia, kad NATO nauji gynybos planai bus adaptuoti siekiant įveikti Rusijos grėsmę, ir kaip tai vyks praktiškai?

Pasak R. Juknevičienės, viršūnių susitikime buvo įtvirtinta Aljanso atvirų durų politika – Švedija ir Suomija buvo pakviestos prisijungti prie NATO, taip pat sustiprintas bendradarbiavimas su partneriais iš Azijos-Ramiojo vandenyno regiono. Europarlamentarė teigė, kad liudijame stiprios NATO kariuomenės – Ukrainos kariuomenės – gimimą, o Europos Strateginis kompasas šiandien yra kovojanti Ukraina.

„Kaip Lietuvai atstovaujanti parlamentarė ypač džiaugiuosi, kad Putino Rusijai siunčiama stipri žinia bei sprendimai atkurti patikimą atgrasymą Rytiniame flange. Tačiau dar daug reikia padaryti – oro erdvė yra nepakankamai apsaugota“, – pabrėžė SEDE vicepirmininkė.

Kalbėdamas apie Madrido viršūnių susitikimą NATO GS J. Stoltenbergas teigė, kad jis buvo išties istorinis ir įvardijo priimtus svarbiausius keturis sprendimus.

„Pirmiausia, mes sutarėme padidinti paramą Ukrainai. NATO narės teikia beprecedentę paramą Ukrainai“, – sakė J. Stoltenbergas.

Pasak jo, šaliai padedama modernizuoti ginklus ir pereiti nuo sovietinių prie NATO standartus atitinkančių ginklų. Taip pat bus teikiama ilgalaikė parama kuriant saugumo ir gynybos institucijas.

J. Stoltenbergas pabrėžė, kad teikti paramą – kainuoja, tačiau neremti Ukrainos kainuos dar daugiau.

Pasak jo, tai yra ir moralinis klausimas, nes suvereni, nepriklausoma valstybė su daugiau nei 40 mln. gyventojų buvo brutaliai užpulta Rusijos.

„Mūsų interesas yra padėti Ukrainai, turite suprasti, kad jeigu Ukraina pralaimės – tai kils pavojus mums visiems, o Europa taps pažeidžiamesnė Rusijos agresijai”, – kalbėjo Aljanso generalinis sekretorius. Nes jeigu nebus duotas atkirtis, tuomet 2008 m. užpulta Gruzija, 2014 m. aneksuotas Krymas, karinė intervencija Donbase ir vasarį Putino pradėta invazija į Ukrainą tuomet reiškia, kad agresorius gali jėga daryti, ką nori.

„Todėl turite mokėti už humanitarinę paramą Ukrainai, už sankcijų poveikį, nes jei nemokėsite – kaina ateityje bus tik didesnė“, – sakė J. Stoltenbergas.

Jis taip pat pabrėžė, kad NATO šiame kare tiesiogiai nedalyvauja, o tik remia svarbią partnerę – Ukrainą. Kalbėdamas apie pokyčius gynyboje, NATO GS paminėjo didesnius pajėgumus Rytiniame Aljanso flange, dvigubai padidintą kovinių grupių skaičių Baltijos šalyse, Lenkijoje, Rumunijoje, Vengrijoje, Slovakijoje ir Bulgarijoje bei padidintą karių skaičių kovinėse grupėse.

Nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios NATO padidino savo karių skaičių Rytiniame flange iki 42 tūkst., jie bus remiami aukštos parengties pajėgų, kurias planuojama padidinti iki 300 tūkst.

Kiti posėdyje pasisakę Europos Parlamento nariai ragino didinti spaudimą Europos šalių vyriausybėms dėl paramos Ukrainai ginklais.

137