Tuti.lt

Tavo laisvalaikis internete

Kada Lietuva nebebus lyderė paauglių priklausomybių ir savižudybių srityje?

Birželio 6 d. vyko trijų sveikatos politikos tigrų – Seimo Savižudybių ir smurto prevencijos komisijos, Seimo Sveikatos reikalų komiteto Psichikos sveikatos pakomitečio ir Nacionalinės sveikatos tarybos – inicijuota tarptautinė konferencija „Lietuvos pažanga mažinant savižudybių ir priklausomybių problemą“.

Renginio metu skirtingais pjūviais išsamiai pristatyta pastarųjų metų savižudybių ir priklausomybių rodiklių dinamika ir tendencijos Lietuvoje, įvairių šalies organizacijų veiklos kryptys ir pastangos prevencijos srityje siekiant visuomenės psichologinės gerovės bei vyraujančios situacijos rodiklių gerinimo.

Higienos instituto duomenys rodo kasmet mažėjantį savižudybių skaičių Lietuvoje. Seimo Sveikatos reikalų komiteto Psichikos sveikatos pakomitečio pirmininkas Linas Slušnys pasidžiaugė gerėjančiais rodikliais: „Tai reiškia, kad einame tinkama kryptimi, o mūsų kuriamas savižudybių prevencijos tinklas sėkmingai veikia.“

Konferencijos dėka išryškėjo trys esminės problemos: nuo 2018 m. didėjantis bendras nepatikslintos mirties atvejų skaičius Lietuvoje, o svarbiausia – didėjantis suicidinių minčių ir bandymų nusižudyti atvejų skaičius bei augantis sintetinių narkotikų ir receptinių psichotropinių vaistų vartojimas tarp paauglių.

L. Slušnys, reaguodamas į minėtas tendencijas, teigė: „Natūraliai kyla klausimas: kokius namų darbus mes pramiegojome, kad turime tokią akis badančią statistiką tarp jaunuolių? Būkime lyderiai technologijų, inovacijų ar sporto, bet ne priklausomybių srityje. Manau, kad į šiuos probleminius aspektus privalu atsižvelgti reformuojant sveikatos sistemą. Todėl per ateinančius metus mūsų laukia papildomi iššūkiai ir galbūt naujos gijos kryptingai plėtojant savižudybių ir priklausomybių prevencijos tinklą Lietuvoje.“

Konferencijos dalyviai turėjo galimybę susipažinti ne tik su Lietuvos, bet ir Lenkijos patirtimi įgyvendinant savižudybių prevencijos programą, jiems kylančiais iššūkiais ir ateities lūkesčiais programos tobulinime. Kita vertus, pristatyta Estijos savižudybių epidemiologinė situacija leido renginio dalyviams geriau suprasti sveikatos apsaugos ministerijos siekį adaptuoti Estijos savižudybių prevencijos standartą Lietuvoje.

Pakomitečio pirmininkas L. Slušnys samprotavo, kad „kaimyninių šalių patirties sklaida leidžia objektyviau įvertinti savižudybių prevencijos efektyvumą Lietuvoje. Mokydamiesi iš mūsų mentalitetui ir kultūrai artimų šalių, mes galime adaptuoti jų gerąją praktiką savo šalyje. Visuomet praktiškiau mokytis iš svetimų klaidų siekiant prevencinių priemonių veiksmingumo savoje šalyje ir, žinoma, tikslingo bei tvaraus valstybės biudžeto lėšų panaudojimo“.

43