Tuti.lt

Tavo laisvalaikis internete

Kaip 2021 m. savivaldybės perskirstė piniginei socialinei paramai teikti skirtas lėšas

Praėjusiais metais piniginei socialinei paramai nepasiturintiems gyventojams teikti, t. y. socialinei pašalpai, būsto šildymo, karšto ir geriamojo vandens išlaidų kompensacijoms, kredito ir palūkanų įmokoms apmokėti, socialinei paramai kitais nenumatytais atvejais, kaip ir kasmet, savivaldybių biudžetams skirta 223,3 mln. eurų.

Savivaldybių administracijų pateiktais duomenimis, 2021 m. piniginei socialinei paramai panaudota 128,06 mln. Eur (57,3 proc. skirtų lėšų). Absoliuti dauguma lėšų skirta socialinėms pašalpoms – 86,06 mln. Eur, būsto šildymo ir vandens išlaidų kompensacijoms – 19,84 mln. Eur. 

Pernai socialinę pašalpą vidutiniškai per mėnesį gavo 66,6 tūkst. žmonių, t. y. apie 2,38 proc. visų Lietuvos gyventojų. Būsto šildymo ir vandens išlaidų kompensacijas vidutiniškai per mėnesį gavo virš 100 tūkst. asmenų, t. y. 3,6 proc. visų šalies gyventojų.

Kita dalis lėšų atiteko kredito, paimto daugiabučiam namui atnaujinti (modernizuoti), ir palūkanų apmokėjimui už asmenis, turinčius teisę į būsto šildymo išlaidų kompensaciją – 6,75 mln. Eur, piniginei socialinei paramai išimties tvarka – 1,6 mln. Eur, socialinei paramai kitais nenumatytais atvejais – 11,13 mln. Eur.

Perskirstydamos piniginei socialinei paramai teikti nepanaudotas lėšas, savivaldybės daugiausia dėmesio skyrė šeimoje ir bendruomenėje teikiamai pagalbai vaikams, neįgaliesiems bei senyviems žmonėms, socialinių paslaugų finansavimui, taip pat socialinių darbuotojų darbo sąlygų gerinimui, darbo užmokesčio kėlimui, finansinei paramai, skirtai skurdui ir atskirčiai mažinti bei kitiems tikslams. Liko neperskirstyta – nenukreipta jokioms socialinės apsaugos sritims – vos 260 tūkst. eurų. Šias lėšas savivaldybės perkėlė į 2022 m. biudžetą. Jas savivaldybės panaudos 2021 m. pradėtų vykdyti, bet laiku neužbaigtų socialinės apsaugos sričių projektų finansavimui.

2021 m. mažiausiai lėšų piniginei socialinei paramai nepasiturintiems gyventojams teikti panaudojo:  Alytaus m. sav. (37,7 proc.), Šilutės r. sav. (39,8 proc.), Šiaulių m. sav. (41 proc.), Klaipėdos m. sav. (43,5 proc.), Alytaus r. sav. (45,1 proc.), Švenčionių r. sav. (45,1 proc.), Mažeikių r. sav. (42,5 proc.), Telšių r. sav. (42,9 proc.), Utenos r. sav. (45,7 proc.), Akmenės r. (46,1 proc.).

SOCIALINĖS APSAUGOS SRITYS, KURIOMS SAVIVALDYBĖS PERSKIRSTĖ PINIGINEI SOCIALINEI PARAMAI NEPANAUDOTAS LĖŠAS

Jeigu savivaldybės neišnaudoja visų lėšų, skirtų piniginei socialinei paramai teikti, gali jas perskirstyti konkrečioms socialinės apsaugos sritims, įtvirtintoms Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatyme.

Vykdydama stebėseną, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija atliko lėšų, skirtų piniginei socialinei paramai teikti panaudojimo analizę. Ministerijos atlikta analizė remiasi 60 savivaldybių pateiktais duomenimis apie 2021 m. piniginei socialinei paramai skirtų  lėšų, kurias pagal įstatymą savivaldybės gali perskirstyti tik socialinės apsaugos sritims finansuoti, panaudojimą.

Tai reiškia, kad 95,26 mln. eurų buvo galima perskirstyti socialinę riziką patiriančių žmonių reabilitacijai ir integracijai, pagalbai vaikams, neįgaliesiems bei senyviems žmonėms, finansinei paramai, skirtai skurdui bei socialinei atskirčiai mažinti, smurto, savižudybių, priklausomybių bei prekybos žmonėmis prevencijai, taip pat neįgaliųjų socialinei integracijai, bendruomeninių ir nevyriausybinių organizacijų plėtrai, užimtumo didinimui, savivaldybės ir socialinio būsto fondo plėtrai, rekonstravimui ir remontui, socialinėms paslaugoms, socialinių darbuotojų darbo sąlygų gerinimui, atlyginimų didinimui tiek socialiniams darbuotojams, tiek socialinių išmokų specialistams.

1 VIETA. ŠEIMOJE IR BENDRUOMENĖJE TEIKIAMA PAGALBA VAIKAMS, NEĮGALIESIEMS, SENYVIEMS ŽMONĖMS IR JŲ ŠEIMOMS – 26,1 mln. eurų (27,4 proc.)

Šiai sričiai skirta 27,4 proc. visų perskirstytų lėšų. Tai apima pagalbą ir socialinės globos paslaugų teikimą žmonėms su negalia, senyvo amžiaus asmenims, budinčių globotojų, socialinių globėjų, šeimynų veiklos finansavimą, lėšas pagalbos organizavimui įtėviams ir vaikus globojančioms šeimoms, bendruomeninių šeimos namų, bendruomeninių vaikų namų veiklai, paslaugų teikimą žmonėms namuose, išmokas globėjams, globojantiems be tėvų globos likusius vaikus, vaikų dienos centrų plėtrą ir veiklų finansavimą, mokinių nemokamą pavėžėjimą.

Daugiausia lėšų šiai sričiai finansuoti skyrė Kazlų Rūda (84,5 proc.), Biržų r. (80,7 proc.), Ukmergės r. (74,3 proc.), Šiaulių m. (67,2 proc.), Šiaulių r. (63,8 proc.), Marijampolės r. (63,3 proc.), Pagėgiai (57,7 proc.), Vilkaviškio r. (57,6 proc.), Anykščių r. (57,4 proc.), Birštono (57,02 proc.) savivaldybės.

Geroji praktika:
Kauno m. savivaldybė suteikė apgyvendinimo savarankiško gyvenimo namuose paslaugas likusioms be tėvų globos merginoms.
Marijampolės r. savivaldybė suteikė apgyvendinimo savarankiško gyvenimo namuose paslaugas našlaičiams, sulaukusiems pilnametystės ir išėjusiems iš vaikų globos namų.
Molėtų r. savivaldybė – suteikė paramą ir pagalbą šeimoms ir vaikams ruošiantis eiti į pirmąją klasę, nepriklausomai nuo šeimos materialinės padėties; neįgalius vaikus auginančioms šeimoms skirta vienkartinė išmoka.
Tauragės r. savivaldybė kompensavo transporto išlaidas onkologinėmis ligomis sergantiems ligoniams, vykstantiems į hemodializes.
Visagino savivaldybė suteikė lengvatas transporto paslaugoms vaikams su negalia ir jų šeimoms, suaugusiems žmonėms su negalia ir jų šeimoms, senjorams ir jų šeimoms, nepasiturinčių šeimų vaikams, daugiavaikėms šeimoms ir šeimoms, prižiūrinčioms neįgalųjį vaiką. 

2 VIETA. SOCIALINIŲ PASLAUGŲ FINANSAVIMAS, JŲ INFRASTRUKTŪROS MODERNIZAVIMAS BEI PLĖTRA – 23,95 mln. eurų

Šiai sričiai skirta 25,15 proc. visų perskirstytų lėšų. Tai apima paslaugų teikimą socialinių paslaugų, dienos centruose bei globos įstaigose, integralią pagalbą namuose, bendruomeninių paslaugų plėtrą, socialinių paslaugų kokybės gerinimą.

Daugiausia lėšų šiai sričiai finansuoti skyrė Skuodo r. (86,4 proc.), Trakų r. (77 proc.), Panevėžio r. (74,7 proc.), Šalčininkų r. (68,4 proc.), Telšių r. (65,7 proc.), Ignalinos r. (63,6 proc.), Kupiškio r. (59,4 proc.), Lazdijų r. (59,4 proc.), Pasvalio r. (59,2 proc.), Rietavo r. (54,9 proc.) savivaldybės.

Geroji praktika:
Druskininkų savivaldybė finansavo naujų savarankiško gyvenimo namų įkūrimo darbus.
Šiaulių r. savivaldybė finansavo socialinio taksi paslaugas.
Kaišiadorių r. savivaldybė stato ir įrenginėja nakvynės namus su savarankiško gyvenimo kambariais socialiai pažeidžiamiems žmonėms.
Švenčionių r. savivaldybė įkūrė socialinius namus ir dienos centrą suaugusiems žmonėms su negalia.
Telšių r. savivaldybė per 2021 m. visiškai patenkino socialinės globos poreikį senyvo amžiaus žmonėms (eilėje laukė iki 30 asmenų).
Utenos r. savivaldybė modernizavo socialinės globos namų infrastruktūrą, bendruomeninių vaikų globos namų aplinką pritaikė žmonėms su negalia. 

3 VIETA. SOCIALINIŲ PASLAUGŲ SRITIES DARBUOTOJŲ DARBO SĄLYGŲ GERINIMAS, DARBO UŽMOKESČIO DIDINIMAS – 18,63 mln. eurų

Šiai sričiai skirta 19,56 proc. visų perskirstytų lėšų. Tai apima ne tik socialinių paslaugų srities darbuotojų atlyginimo didinimą, bet ir darbui reikiamos įrangos įsigijimą bei atnaujinimą, darbuotojų kvalifikacijos kėlimą, transporto išlaidų kompensavimą darbuotojams ir kt.

Daugiausia lėšų šiai sričiai finansuoti skyrė Vilniaus m. (61,1 proc.), Klaipėdos m. (58,4 proc.), Kauno r. (57,5 proc.), Palangos m. (56,6 proc.), Kelmės r. (44,8 proc.), Elektrėnų (43,7 proc.), Šilalės r. (41,5 proc.), Širvintų r. (39,8 proc.), Visagino m. (32,5 proc.), Vilkaviškio r. (30 proc.) savivaldybės.

Geroji praktika:
Birštono, Ukmergės r., Utenos r., Molėtų r. savivaldybės kompensavo transporto išlaidas darbuotojams. Ukmergės r. savivaldybė darbuotojams apmokėjo vakcinavimo nuo gripo išlaidas. 

4 VIETA. SOCIALINĘ RIZIKĄ PATIRIANČIŲ ŠEIMŲ IR ASMENŲ REABILITACIJA BEI INTEGRACIJA – 6,06 mln. eurų

Šiai sričiai savivaldybės skyrė 6,36 proc. visų perskirstytų lėšų. Tai apima socialinės priežiūros paslaugų (socialinių įgūdžių ugdymo ir palaikymo) teikimą socialinę riziką patiriantiems asmenims, šeimoms, auginančioms vaikus, būtinąsias paslaugas esantiems krizinėje situacijoje, laikinojo apgyvendinimo ir apnakvindinimo paslaugų teikimą, vaikų ir jaunimo socializacijos programas: vasaros poilsio stovyklas socialinę riziką patiriančių šeimų vaikams, dienos užimtumo paslaugas ir kt.

Daugiausia lėšų šiai sričiai skyrė Radviliškio r. (50,8 proc.), Šiaulių m. (30,2 proc.), Pagėgių (28,5 proc.), Utenos r. (23,8 proc.), Rokiškio r. (18,8 proc.), Šakių r. (15,5 proc.), Marijampolės r. (14,3 proc.), Plungės r. (11,2 proc.) savivaldybės

Geroji praktika:
Alytaus m. savivaldybė vykdo iš pataisos namų paleidžiamų ar išleistų žmonių socialinę integraciją.
Kretingos r. savivaldybė įsteigė nakvynės namus.
Švenčionių r. savivaldybė organizavo mobilų darbą su jaunimu ir darbą su jaunimu atvirose jaunimo erdvėse. 

5 VIETA. FINANSINĖ PARAMA, SKIRTA SKURDO IR SOCIALINĖS ATSKIRTIES MAŽINIMUI – 5,34 mln. eurų

Šiai sričiai skirta 5,6 proc. visų perskirstytų lėšų. Tai apima nemokamo maitinimo organizavimą socialiai pažeidžiamoms gyventojų grupėms bei mokiniams, papildomos paramos teikimą, pavyzdžiui, gaisro, ligos atveju, jaunuolių iš nepasiturinčių šeimų studijų rėmimą, finansinę paramą šeimoms gimus kūdikiui (vienkartinė išmoka, kūdikio kraitelis), pagalbos pinigus globėjams, mokesčių už komunalines paslaugas kompensavimą nepasiturintiems gyventojams, asmenims su negalia, senjorams, ikimokyklinio ugdymo išlaidų kompensavimą (mokestį už darželį, maitinimo išlaidas) socialiai remtinų šeimų vaikams ir kt.

Daugiausia lėšų šiai sričiai skyrė Tauragės r. (23,8 proc.), Druskininkų (18,2 proc.), Radviliškio r. (17,6 proc.), Rietavo (16,5 proc.), Kazlų Rūdos (14,6 proc.), Rokiškio r. (14, 0 proc.), Utenos r. (13,7 proc.), Jurbarko r. (13,2 proc.), Vilniaus r. (13,1 proc.), Šakių r. (13,1 proc.) savivaldybės.

Geroji praktika:
Alytaus m., Jurbarko r., Kauno m., Kelmės r., Klaipėdos m., Molėtų r., Marijampolės r., Ukmergės r., Visagino savivaldybės organizavo nemokamą maitinimą asmenims, kurių pajamos nepakankamos (maisto paketai, maitinimas valgyklose ir pan.).
Lazdijų r. savivaldybė vežė karštą maistą į namus vienišiems senyvo amžiaus žmonėms.
Visagino, Joniškio r. savivaldybės skyrė papildomą paramą šeimoms, auginančioms mokyklinio amžiaus vaikus (pirmoko krepšelis).
Druskininkų savivaldybė kompensavo daugiabučių namų vartotojų, naudojančių dujų balionus, prijungimo prie gamtinių dujų tiekimo tinklo išlaidas.
Anykščių r., Birštono, Druskininkų, Pakruojo r., Prienų r., Kėdainių r., Šakių r., Šilalės r., Švenčionių r., Tauragės r., Rietavo savivaldybės suteikė paramą gabiems moksleiviams ir studentams iš nepasiturinčių šeimų.
Alytaus r., Birštono, Jonavos r., Joniškio r., Kėdainių r., Mažeikių r., Panevėžio r., Šiaulių r., Šiaulių m., Šilalės r., Utenos r., Visagino, Zarasų r. savivaldybės skyrė finansinę paramą šeimoms, gimus kūdikiui (vienkartinę išmoką, kūdikio kraitelį). 

6 VIETA. BENDRUOMENIŲ IR NEVYRIAUSYBINIŲ ORGANIZACIJŲ PLĖTRA, JŲ VYKDOMŲ SOCIALINIŲ PROGRAMŲ ĮGYVENDINIMAS – 5,2 mln. eurų

Šiai sričiai savivaldybės skyrė 5,46 proc. visų perskirstytų lėšų. Už jas įgyvendinti bendruomenių ir nevyriausybinių organizacijų socialiniai projektai, finansuoti vaikų dienos centrai, bendruomeninės socialinės paslaugos ir kt.
Daugiausia lėšų šiai sričiai skyrė Pakruojo r. (30,8 proc.), Mažeikių r. (23,3 proc.), Vilniaus m. (18,6 proc.), Prienų r. (16,0 proc.), Kaišiadorių r. (15,6 proc.) savivaldybės.

Geroji praktika:
Akmenės r. savivaldybė skyrė lėšas Trečiojo amžiaus universitetų veikloms.
Alytaus r. savivaldybė finansavo asmens higienos ir priežiūros paslaugų teikimą bendruomenėje, t. y. gyventojams, gyvenantiems būstuose be patogumų, padengė bendruomenėje teikiamas dušo, skalbimo paslaugas.
Mažeikių r. savivaldybė įgyvendindama projektą „Bendruomeninių vaikų globos namų ir vaikų dienos centrų tinklo plėtra Mažeikių rajono savivaldybėje“ skyrė lėšas perkant namą ir jį remontuojant.

7    VIETA. NEĮGALIŲJŲ SOCIALINĖ INTEGRACIJA – 3,9 mln. eurų

Šiai sričiai skirtos lėšos sudarė 4,1 proc. visų perskirstytų  lėšų. Tai apima būstų, lauko erdvių, visuomeninės paskirties ir kitų patalpų neįgaliųjų poreikiams pritaikymą, socialinės reabilitacijos paslaugų ir integralios pagalbos teikimą, transporto paslaugų prieinamumą neįgaliesiems (pavėžėjimas, neįgaliesiems skirtų autobusų išlaikymas) ir kt.

Daugiausia lėšų šiai sričiai skyrė Kaišiadorių r. (20,4 proc.), Prienų r. (15,4 proc.), Pakruojo r. (14,5 proc.), Klaipėdos r. sav. (11,8 proc.), Rietavo (11,7 proc.), Šilutės r. (11,0 proc.) savivaldybės.

Geroji praktika:
Visagino savivaldybė taikė lengvatas žmonėms su negalia neformalaus švietimo įstaigose.
Druskininkų ir Varėnos r. savivaldybės finansavo neįgaliųjų dienos užimtumą, individualios pagalbos neįgaliesiems teikimą, pagalbą žmonių su negalia šeimos nariams, žmonių su negalia meninių gebėjimų lavinimą būreliuose, kolektyvuose, klubuose.

8 VIETA. SAVIVALDYBĖS IR SOCIALINIIO BŪSTO FONDO PLĖTRA, REKONSTRAVIMAS,  REMONTAS – 2,45 mln. eurų

Šiai sričiai skirta 2,57 proc. visų perskirstytų lėšų.

Daugiausia lėšų šiai sričiai skyrė Kaišiadorių r. (12,6 proc.), Prienų r. (12,3 proc.), Kauno m. (11,97 proc.), Lazdijų r. (9,6 proc.), Joniškio r. (5,76 proc.).

Geroji praktika:
Prienų r., Kelmės r., Klaipėdos r., Alytaus r., Akmenės r. savivaldybės įsigijo socialinius būstus.
Joniškio r. savivaldybė kompensavo būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčių dalies ir socialinio būsto nuomininkų įsiskolinimus.
Molėtų r., Švenčionių r., Ukmergės r. savivaldybės padengė socialinių būstų, dalyvaujančių daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programoje, kredito administravimo mokesčio apmokėjimą, renovacijos išlaidas. 

9 VIETA. UŽIMTUMO DIDINIMAS – 1,49 mln. eurų

Šiai sričiai skirta 1,57 proc. perskirstytų lėšų. Tai apima užimtumo didinimo programas: ilgalaikių bedarbių integraciją į darbo rinką, jaunimo įdarbinimą ir kt.

Daugiausia lėšų šiai sričiai skyrė Druskininkų (19,82 proc.), Ignalinos r. (10,7 proc.), Šakių r. (10,3 proc.), Panevėžio m. (9,2 proc.), Plungės r. (9,2 proc.), Jurbarko r. (9,0 proc.) savivaldybės.

Geroji praktika:
Molėtų r. savivaldybė organizavo vaikų priežiūrą, taip suteikdama tėvams galimybę dirbti nepilną darbo dieną, intensyviai ieškoti darbo, susitvarkyti dokumentus prieš įsidarbinant ir kt.
Alytaus m., Akmenės r., Klaipėdos r., savivaldybės didino jaunimo užimtumą (moksleivių, studentų įdarbinimas).
Kėdainių r., Zarasų r., Rietavo savivaldybės didino bedarbių užimtumą  (įdarbino darbo neturinčius asmenis).
Alytaus r. savivaldybė kompensavo kelionės išlaidas įsidarbinusiems gyventojams.

10 VIETA. SOCIALINIŲ IŠMOKŲ SPECIALISTŲ ATLYGINIMŲ DIDINIMAS – 1,46 mln. eurų

Savivaldybės administracijoje dirbančių socialinių išmokų specialistų darbo užmokesčio didinimui, priedų, priemokų mokėjimui skirta 1,5 proc. perskirstytų lėšų.

Daugiausia lėšų šiai sričiai skyrė Kalvarijos (19,5 proc.), Visagino (16,4 proc.), Šilalės r. (14,24 proc.), Elektrėnų (8,7 proc.), Klaipėdos r. (8,0 proc.), Šakių r. (8,0 proc.), Šilutės r. (7,2 proc.), Akmenės r. (7,2 proc.) savivaldybės.

11 VIETA. SMURTO, SAVIŽUDYBIŲ, PRIKLAUSOMYBIŲ, PREKYBOS ŽMONĖMIS PREVENCIJA – 0,4 mln. eurų

Savivaldybės finansavo savižudybių, smurtinio elgesio, priklausomybių mažinimo prevencines priemones, teikė psichologinę ir kitokią pagalbą smurtą patyrusiems asmenims bei jų šeimos nariams, rėmė krizių įveikimo priemones. Tam savivaldybės skyrė 0,42 proc. perskirstytų lėšų.

Daugiausia lėšų šiai sričiai skyrė Kalvarijos savivaldybė (26,53 proc.).

Geroji praktika:
Švenčionių r. savivaldybė finansavo narkomanijos prevencijos programos įgyvendinimo priemones, skirtas vaikams ir jaunimui.
Kauno m. savivaldybė teikė socialinės priežiūros paslaugas smurtaujantiems ir/ar nukentėjusiems nuo smurto artimoje aplinkoje, taip pat nukentėjusiems ar galėjusiems nukentėti nuo prekybos žmonėmis.
Elektrėnų r. savivaldybė organizavo grupinius užsiėmimus smurtaujantiems asmenims.
Prienų r. savivaldybė finansavo priklausomybių prevencijos programas, skirtas vaikams, kurių šeimose sergama priklausomybių ligomis.
Palangos m. savivaldybė organizavo mokymus, skirtus prekybos žmonėmis prevencijai.

SOCIALINĖS APSAUGOS SRITIMS FINANSUOTI NEPERSKIRSTYTA VOS 260 TŪKST. EURŲ

Iš visų 95,6 mln. eurų, kurie galėjo būti panaudoti visoms aukščiau išvardintoms socialinės apsaugos sritims, tik 0,3 proc. lėšų nebuvo perskirstyta. Visų lėšų socialinės apsaugos sritims neperskirstė tik 2 savivaldybės – Vilniaus m. (0,1 proc.) ir Kelmės r. (14,63 proc.). Socialinės apsaugos sritims neperskirstytą lėšų dalį savivaldybės perkėlė į 2022 metų biudžetą.

Nuo 2019 m. galioja nuostata, kad, perskirstant lėšas, prioritetas turėtų būti teikiamas socialinių paslaugų darbuotojų darbo sąlygų gerinimui ir jų bei socialinių išmokų specialistų darbo užmokesčio didinimui, šioms sritimis skiriant bent 20  proc. lėšų.

Palyginti su 2020 m., pernai prioritetinėms sritims finansuoti savivaldybės skyrė 6,7 proc. punkto daugiau piniginei socialinei paramai teikti nepanaudotų lėšų (2020 m. skyrė 14,4 proc., 2021 m. – 21,1 proc.). Iš 60 savivaldybių 20 savivaldybių skyrė 20 ar daugiau proc. lėšų. Šioms sritims finansuoti 2021 m. savivaldybės bendrai skyrė 20,09 mln. Eur.

45