Tuti.lt

Tavo laisvalaikis internete

Kaip pasitikrinti, ar viešose erdvėse pasodinta pakankamai parkų, gėlynų ir vejų?

Pirmadienį įsigaliojus želdynų normavimo pakeitimams savivaldybėms bus aiškiau, kaip skaičiuoti, kokio dydžio ir kaip išdėstytus žaliuosius plotus jos turi įrengti gyvenamosiose teritorijose. Nuo šiol gyventojams bus paprasčiau pasitikrinti, ar viešose erdvėse pasodinta pakankamai parkų, gėlynų ir vejų, o greta pastatų – medžių, krūmų, kitų augalų.

Aplinkos ministro įsakymu patvirtintas atnaujintas Viešųjų atskirųjų želdynų plotų ir Priklausomųjų želdynų plotų normų apskaičiavimo tvarkos aprašas. Jis numato skatinti darnaus vystymosi principą, tolygų želdynų išdėstymą miestuose ir miesteliuose, gerinti gyvenamosios aplinkos kokybę. Šių normų laikytis privaloma rengiant teritorijų planavimo dokumentus.

Viešųjų atskirųjų želdynų normos skaičiuojamos vienam gyventojui, gyvenančiam kvartale, kuris nutolęs ne didesniu kaip 1 km atstumu nuo į normos skaičiavimą įtraukiamų želdynų. Pavyzdžiui, miestuose vienam gyventojui numatoma šių želdynų norma – 12 kvadratinių metrų, kurortuose – 25.

Minimali viešųjų atskirųjų želdynų plotų norma artimiausioje gyvenamojoje aplinkoje, lyginant su dabar galiojančia, padidinta, o viešojo atskirojo želdyno pasiekiamumo atstumas nustatomas remiantis miestų ir miestelių apželdinimo praktikoje taikytu želdynų pasiekiamumo atstumu – iki 15 minučių pėsčiomis.

Pakeitimais siekiama, kad tokiu atstumu būtų kuriami stambesni, didesnės rekreacinės bei ekologinės vertės atskirieji želdynai, o arti gyvenamųjų namų aplinka būtų kokybiškai žalinama.

Taip pat apraše nustatyta, kad viešųjų atskirųjų želdynų ploto norma gali būti mažinama, jei juos tokia pačia dalimi gali pakeisti netoli esantys rekreaciniai miškai.

Dar viena naujovė – priklausomiesiems želdynams gali būti priskiriami tie apželdintų požeminių statinių stogai, ant kurių želdiniai auga ne mažesnio nei 1 m storio dirvožemio sluoksnyje.

Įgyvendinant želdynų normas siekiama išvengti atvejų, kai miestų gyvenamuosiuose rajonuose beveik nebelieka žalumos, užstačius didžiąją dalį žaliųjų erdvių. Toks reglamentavimas būtinas siekiant sušvelninti dėl klimato atšilimo didėjantį karštų dienų poveikį, ypač didesniųjų miestų gyventojams.

35