Tuti.lt

Tavo laisvalaikis internete

Kvapniausiu 2022 metų augalu išrinktas „makaronų medis“ – katalpa

Tūkstančiai žmonių, susirinkusių šeštadienį, liepos 23 d., į kvapniausią botaninę šventę Lietuvoje – „Kvapų naktį“ Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Botanikos sode Kaune – ne tik klausėsi paskaitų, bendravo su mokslininkais, grožėjosi mados pasirodymais ar stebėjo spektaklius bei koncertus, bet ir rinko kvapniausią Botanikos sodo augalą. Šiemet publikos favorite pirmą kartą tapo paprastoji katalpa: didžiulėmis žiedų kekėmis apsipylęs iš Šiaurės Amerikos kilęs medis, nurungęs kur kas labiau įprastas kvapniausiųjų varžybų nugalėtojas – levandas ir rožes.

Kiekvienas šventės svečias įeidamas į parką gavo savo balsavimo įrankį – juostelę, kurią galėjo įsmeigti prie jam labiausiai patikusiu kvapu kvepiančio augalo. Ir tai – pirmi metai, kai katalpos tapo vienvaldėmis kvapniausiomis lyderėmis ne tik dėl savo subtilaus, malonaus kvapo, bet ir dėl ypatingos žiedų gausos.

Tiesa, buvo ir tokių balsuotojų, kurie savo balsą atidavė… grybams (nieko nuostabaus – juk šių metų šventės tema – miškas!) arba bekvapiams, užtat itin ryškiais žiedais pasipuošusiems augalams. O kad originalumo „Kvapų nakties“ lankytojams niekada nestigo, liudija ir faktas, kad 2018 metais dėl kvapniausio augalo titulo varžėsi ir tik per plauką juo netapo… šienas, kurį savo ekspozicijoje tuomet pristatė Lietuvos žemdirbystės institutas.

Tad kas yra toji katalpa?

Paprastoji katalpa (Catalpa bignonioides Walt.) natūraliai paplitusi Šiaurės Amerikoje. Tai iki 15 m aukščio užaugantis medis, dar vadinamas ,,makaronų medžiu“ dėl beveik ištisus metus kabančių ilgų sėklų dėžučių. Paprastai žydi birželio pabaigoje-liepos mėnesį varpelio formos žiedais, susitelkusiais į dideles kekes. Žiedai maloniai kvepiantys, pritraukiantys įvairius vabzdžius. Tai dekoratyvus medis, atsparus ligoms, kenkėjams ir užterštam miestų orui, todėl galima auginti miestų skveruose ir parkų aikštėse.

 

„Jei žavitės katalpomis ir  norite jas auginti, nepamirškite, kad jauni medeliai būna jautroki šalčiui, todėl būtina juos žiemai pridengti. Šie dailūs medžiai auga sparčiai. Mėgsta purius, derlingus, drėgnus dirvožemius. Lietuvoje auginami ne tik botanikos soduose ar dendrologinėse kolekcijose, bet ir miestų želdynuose“, – sako VDU botanikos sodo vyresn. dendrologė Loreta Buknienė.

Įspūdingu dydžiu ir išraiškinga laja akį traukiančios VDU Botanikos sodo katalpos sodintos nuo 1948 m. Iš viso parke yra 24 medžiai – trys rūšys ir vienas hibridas. Be paprastosios, auginama ir dar ryškesniu kvapu pasižyminti geltonžiedė katalpa (Catalpa ovata), kilusi iš Centrinės  Kinijos. Ji užauga iki 10 ar net 15 metrų aukščio, lapai delno dydžio ir didesni. Gelsvi su rudai purpurine dėme žiedai didokose kekėse, kvapūs, medingi, privilioja daug bičių. Šie augalai – jautroki šalčiui, gali apšalti. O jų ilgos šakos sunkiai išlaikomos, puriame dirvožemyje lengvai išvirsta.

Norintys pasigrožėti katalpų žydėjimu ir užuosti jų aromatą dar gali tai padaryti artimiausią savaitę – kol tęsiasi šių medžių žydėjimas VDU Botanikos sode Kaune.

72