Lietuvos Aukščiausiasis Teismas padėjo tašką byloje dėl nelegaliai pastatytų namelių draustinyje
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo sprendimu 54 nelegaliai pastatyti nameliai Mažeikių rajone esančiame draustinyje turės būti nugriauti. Dėl likusių dviejų namelių pirmosios instancijos teisme papildomai bus sprendžiamas statybos padarinių pašalinimo naštos paskirstymo klausimas.
Tyrimas, siekiant išsiaiškinti, ar draustinyje nameliai yra pastatyti legaliai, buvo pradėtas dar 2018 metais, kai į prokuratūrą kreipėsi Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba, prašydama ginti viešąjį interesą.
2019 metais Šiaulių apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroras Donatas Micevičius, gindamas viešąjį interesą, kreipėsi į Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmus. Prokuroras nurodė, kad neįteisinti, neįregistruoti nekilnojamojo turto registre 58 statiniai (šiuo metu likę 56 statiniai), esantys Plinkšių kraštovaizdžio draustinio miškų ūkio paskirties žemės sklype, nuosavybės teise priklausančiam S. Š., yra pastatyti pažeidžiant įstatymus ir turi būti likviduoti.
Statiniai pastatyti savavališkai, negavus privalomų leidimų, nėra statybos užbaigimo ir statinių pripažinimo tinkamais naudoti aktų. Žemės sklypas su jame stovinčiais statiniais yra valstybės saugomoje teritorijoje – draustinyje. Nurodyta, kad minėti statiniai pažeidžia Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo nuostatas, reglamentuojančias statybos darbus saugomose teritorijose, o kartu ir viešąjį interesą saugoti ypač vertingas vietoves. Teismas tąkart prokuroro ieškinį tenkino ir įpareigojo S. Š. per 12 mėnesių savo lėšomis statinius nugriauti.
Bylos nagrinėjimo laikotarpiu tiek atsakovai, tiek dalis trečiųjų asmenų teikė apeliacinius ir kasacinius skundus, prašydami priimti naują sprendimą ir atmesti prokuroro ieškinį. Dabartiniu sprendimu LAT nutarė panaikinti Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų 2019 metų sprendimo dalis, kuriomis du pastatų valdytojai įpareigoti per 12 mėnesių savo lėšomis nugriauti jų valdomus statinius, ir šias bylos dalis perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.
LAT nutartyje nurodė, kad atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog atsakovams A. V. ir G. Č. priklausantys ginčo statiniai buvo sukurti gavus seniūno leidimą, yra pagrindas remiantis Europos Žmogaus Teisių Teismo ir kasacinio teismo formuojama praktika spręsti klausimą dėl šios neteisėtos statybos padarinių pašalinimo naštos paskirstymo, įvertinant ne tik šių ginčo statinių valdytojų, bet ir kitų atsakingų asmenų (institucijų) neteisėtų veiksmų įtaką neteisėtos statybos prielaidoms. Kitas 2021 metų Telšių apylinkės teismo sprendimo ir Šiaulių apygardos teismo nutarties dalis LAT paliko nepakeistas.
