Lietuvos, Latvijos ir Estijos parlamentarai aptaria Baltijos valstybių bendradarbiavimą teikiant karinę ir humanitarinę pagalbą Ukrainai
Sausio 20 d. Taline vyksta Baltijos Asamblėjos Prezidiumo, Baltijos Asamblėjos Biudžeto ir kontrolės komiteto ir bendras Baltijos Asamblėjos Ekonomikos, energetikos ir inovacijų komiteto ir Baltijos Asamblėjos Saugumo ir gynybos komiteto posėdžiai, kuriuose dalyvauja Seimo Pirmininko pavaduotojas Andrius Mazuronis ir Seimo nariai Andrius Kupčinskas, Orinta Leiputė, Kęstutis Masiulis ir Valdemaras Valkiūnas. Lietuvos, Latvijos ir Estijos parlamentų nariai Taline aptaria Baltijos valstybių bendradarbiavimą teikiant karinę ir humanitarinę pagalbą Ukrainai.
Seimo delegacijos Baltijos Asamblėjoje pirmininkas Andrius Kupčinskas: „Baltijos Asamblėja turi išanalizuoti Baltijos valstybių bendradarbiavimą šioje srityje ir nustatyti, kokių veiksmų turi imtis Baltijos valstybės nacionaliniu ir tarptautiniu lygmenimis. Rusijos agresija ir karas paskatino Baltijos valstybes susivienyti stipriau teikiant paramą Ukrainai, jaučiant poreikį glaudžiau bendradarbiauti siekiant pergalės, taikos ir stabilumo regione, taip pat pagalvoti apie „Maršalo planą“ Ukrainai ateityje ir aptarti strategiją Rusijos atžvilgiu po karo. Baltijos valstybės skatina Vakarų šalis aktyviau remti Ukrainą ir rasti bendrą sprendimą dėl mūšio lauke sužeistų karių priėmimo ir gydymo. Baltijos valstybės pirmauja Europoje siųsdamos Ukrainai tiek karinę, tiek humanitarinę pagalbą ir yra pažadėjusios, kad ši parama bus teikiama ir toliau. Baltijos valstybės nuolat pabrėžia, kad būtina fiksuoti ir tinkamai saugoti visus Ukrainoje įvykdytų karo nusikaltimų įrodymus, reguliariai pranešti apie juos NATO ir Europos Sąjungos partneriams.“
Skaitmeninis Baltijos valstybių bendradarbiavimas jau daugelį metų yra vienas svarbiausių Baltijos valstybių darbotvarkės klausimų. Bendradarbiavimas šioje srityje svarbus ne tik ekonomikai, bet saugumui ir gynybai. Nors Baltijos valstybės nuolat bendradarbiauja įvairiose srityse, susijusiose su kibernetinės erdvės saugumu, parlamentų nariai mano, kad šį bendradarbiavimą reikia tobulinti, nes nepaisant daugybės veiksmų nacionaliniu ir platesniu regioniniu formatu, atrodo, kad trišaliu pagrindu Baltijos valstybės bendradarbiavo nedaug. Anot Seimo Pirmininko pavaduotojo Andriaus Mazuronio: „Prasidėjus Rusijos invazijai, Baltijos valstybės ir toliau susiduria su didele kibernetinių atakų ir kenkėjiškos kibernetinės veiklos grėsme. Nerimą keliantis melagingų pranešimų skaičius rodo, kaip kibernetiniai nusikaltėliai naudojasi karu žmonių duomenų rinkimui, platina kenkimo programinę įrangą ir, apsimesdami labdaros organizacijomis, užsiima finansiniu sukčiavimu. Visuomenės priklausomybė nuo skaitmeninių sprendimų ir technologijų gerokai išaugo, o apsauga nuo kibernetinių atakų tampa vis sudėtingesnė. Todėl svarbu pakankamai anksti pasirengti tiems iššūkiams“.
Baltijos valstybės pabrėžia, kad būtina aktyviau bendradarbiauti kibernetinio saugumo, skaitmeninimo, kovos su dezinformacija ir įvairiomis hibridinėmis grėsmėmis srityse. Svarbu nustatyti tolesnes bendradarbiavimo sritis, ypač susijusias su dideliais projektais, kuriais siekiama stiprinti kolektyvinį saugumą ir kuriems reikia sutelkti išteklius. Baltijos valstybių parlamentų nariams ir tarptautiniams partneriams diskutuojant apie kibernetinį saugumą sutarta, kad Baltijos valstybės gerai susipažinusios su hibridiniu karu ir kibernetinėmis grėsmėmis, todėl yra pasirengusios dalytis žiniomis šiose srityse, nes regionų bendradarbiavimas kibernetinio saugumo srityje pasitarnaus visų šalių interesams.
Parlamentų nariai kalba, kaip išaugusi migracija į Baltijos valstybes ir Europą paveikė ekonomiką ir aptaria, kokius klausimus Baltijos valstybės turėtų spręsti kartu. Seimo narė Orinta Leiputė: „Rusijos agresija sukėlė kančių Ukrainos žmonėms ir humanitarinę katastrofą ir privertė persikelti keletą milijonų žmonių. Baltijos valstybės Ukrainai teikia gyvybiškai svarbią politinę, ekonominę, karinę ir humanitarinę paramą, pavyzdžiui, aprūpina maistu ir medicinos priemonėmis, renka lėšas labdaros ir nevyriausybinėms organizacijoms, teikiančioms skubią pagalbą žmonėms, kuriems jos reikia, bei apgyvendinimą, darbą ir paramą iš savo šalies bėgantiems ukrainiečiams. Tikėtina, kad dėl pabėgėlių iš Ukrainos antplūdžio laipsniškai didės euro zonos darbo jėgos apimtys. Padidėjus darbo jėgos pasiūlai, darbo rinkoje pastebimas spaudimas gali šiek tiek sumažėti. Kadangi pabėgėliai daugiausiai yra moterys ir aukštąjį išsilavinimą turintys asmenys, bus įvairių darbo rinkos segmentų, kuriuos tai paveiks labiausiai. Priimant politinius sprendimus, turi būti atsižvelgta į šio naujo srauto žmonių įgūdžius ir reikalavimus.“
Karas Europoje turėjo įtakos Baltijos valstybių energetikos politikai. Posėdyje kalbama, kaip karas Europoje veikia Baltijos valstybių energetikos sektorių ir ką turi padaryti Baltijos valstybės, kad jų energetikos sistemos būtų atsparios ir tvarios, taip pat pagamintų pakankamai energijos regionui. „Energetikos krizė parodė, kad jungčių planai yra itin aktualūs ir kad investicijos į nacionalinį energetinį saugumą yra labai svarbios. Dujų ir elektros tinklų jungtys taip pat užtikrina energijos tiekimo stabilumą. Ši infrastruktūra leido Lietuvai tapti pirmąja šalimi, nutraukusia visus energetinius ryšius su Rusija prasidėjus karui. Energetikos krizė taip pat paskatino priimti keletą politinių sprendimų, kuriais siekiama tobulinti energijos vartojimo efektyvumo priemones ir spartinti atsinaujinančiųjų išteklių technologijų diegimą. Šie sprendimai atitinka Baltijos valstybių žaliąją darbotvarkę. Karas Ukrainoje padėjo plėtoti energetikos politiką. Esminis būdas spręsti energetikos krizę yra skirti ne subsidijas vartojimui skatinti, o investicijas į energijos vartojimo efektyvumą, atsinaujinančiosios energijos gamybą ir dujų importo infrastruktūrą“, – sako Seimo narys Kęstutis Masiulis.
Posėdyje, be kita ko, aptariamas Baltijos valstybių vaidmuo didinant pasaulinių vertės grandinių, maisto produktų gamybos ir rinkų atsparumą bei svarstoma, ar Baltijos valstybės turi konkrečių su tuo susijusių interesų, kuriuos reikėtų ginti Europos Sąjungos lygmeniu. Rusijos karas Ukrainoje taip pat trikdo maisto tiekimo grandines ir didina spaudimą pasauliniam apsirūpinimo maistu saugumui. Nereikia nuvertinti spaudimo, kurį ilgalaikis karas ir su tuo susijusios tiekimo problemos gali daryti – o ateityje turėti didelį poveikį – pasaulinėms pagrindinių produktų kainoms ir gamintojų sąnaudoms visoje maisto tiekimo grandinėje. Rusija, vykdydama Ukrainos jūrų uostų blokadą ir reikiamos infrastruktūros naikinimą, maistą ir badą pavertė hibridinio karo ginklais.
Posėdyje svarstomi Baltijos valstybių veiksmai, skirti Rusijos karo Ukrainoje ekonominiam poveikiui sušvelninti, diskutuojama kaip Rusijos invazija paveikė Baltijos valstybių ekonomikos vystymąsi ir kokiomis bendromis priemonėmis Baltijos valstybės gali atremti šias pasekmes.
„Rusijos vykdomo karo Europoje rezultatas – ne tik Ukrainos naikinimas ir humanitarinė krizė, bet ir rimtos pasekmės ekonomikai. Karas jau stipriai paveikė ekonomikos ir finansų sektorius, ypač prekių rinkas, nes išaugo naftos, dujų ir kviečių kainos. Rimtų iššūkių patyrė energetika, gamyba, rinkos ir daugybė kitų sričių. Iššūkiu tapo ir išaugusi migracija iš Ukrainos į Baltijos valstybes ir Europą. 2022 m., prasidėjus Rusijos invazijai į Ukrainą, įvyko sukrėtimas finansų rinkose, nes, viena vertus, krito akcijų vertė vertybinių popierių biržose, kita vertus, išaugo žaliavų kaina. Tai lėmė esminius Europos Sąjungos energetikos politikos pokyčius. Būtinas greitas bendras energijos tiekimo įvairinimas mažinant priklausomybę nuo Rusijos energijos šaltinių, laipsniškas iškastinio kuro atsisakymas ir masinis mažai anglies dioksido išskiriančios energijos ir technologijų plėtojimas, turintys milžinišką poveikį valstybių ekonomikai ir visuomenei“, – pastebi Seimo narys Valdemaras Valkiūnas.
