Tuti.lt

Tavo laisvalaikis internete

Lietuvos maisto pramonė: „Kol kas užtikriname prieinamas maisto kainas ir planuojame investicijas, bet tikimės ir deramo valdžios dėmesio“

Lietuvos maisto pramonei atstovaujančios asociacijos ir kelių šiam sektoriui priklausančių įmonių vadovai susitiko su žemės ūkio ministru Kęstučiu Navicku, kuriam išsakė pasiūlymus, kaip sustiprinti Lietuvos maisto pramonę. Nors susitikimo metu ministro pažado, jog strateginiuose valstybės planuose ši viena svarbiausių pramonės šakų sulauks prašyto dėmesio, neišgirdo, tačiau asociacijos nepraranda vilties, jog politinė valia padėti maisto pramonei yra ir jai atsiras vietos 2023-2027 metų strateginiam plane.

„Visi įvairaus lygio susitikimuose kalba, kokia svarbi Lietuvos maisto pramonė, kaip sugebame eksportuoti įvairius maisto produktus į daugelį pasaulio šalių,  kad šalies vartotojai už prieinamas kainas pilnai aprūpinami įvairiais aukščiausios kokybės maisto produktais, jog turim galimybę maisto produktais padėti Ukrainai. Tam, kad visa ši grandinė nesustotų, įmonės ir toliau yra pasiruošusios investicijoms, tačiau valstybės pagalba yra labai svarbi. Maisto pramonė šiandien kaip „pamestinukas“ ar „futbolo kamuolys“.  Žemės ūkio ministerijai mes esame ne žemdirbiai, todėl didelio dėmesio skirti nereikia, o Ekonomikos ir inovacijų ministerijai mes – žemės ūkio grandinės dalis, todėl sektorius neturėdamas aiškaus administratoriaus yra ignoruojamas ir nepelnytai diskriminuojamas, nors resursų ir galimybių padėti tikrai yra“, – sakė D. Ruščiauskienė.

Pasak jos, pas ministrą buvo aptartas vis dar su Europos Komisija derinamas Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023-2027 m. strateginis planas. „Jį ruošiant, dalyvavome ir teikėme pastabas, tačiau dabar matome, jog atsižvelgta tik į labai nedidelę jų dalį. Tai, kas buvo praignoruota, turės neigiamą įtaką ne tik šalies maisto pramonei, bet ir vartotojams. Visa tai išsakėme ministrui, prieš tai ir Vyriausybės vadovei, bet pažadų, kad kažkas bus keičiama maisto pramonės naudai, nesulaukėme. Panašu, kad viešoje komunikacijoje politikai daug kalba apie strategijas ir Lietuvos maisto pramonės svarbumą, tačiau realybėje ir ruošiamuose dokumentuose to nesimato.“ – sakė Lietuvos grūdų ir perdirbėjų asociacijos direktorė.

Susitikime maistininkai atkreipė ministro dėmesį ir į tai, jog  iš 2023–2027 m. Lietuvos žemės ūkiui ir kaimo plėtrai numatytų beveik 4 mlrd. eurų ES paramos žemės ūkio produktų perdirbimui numatoma skirti tik 50 mln. eurų.

„Lietuvai, visų pirma, reikalinga žemės ūkio ir maisto pramonės strategija, kurioje būtų aiškiai apibrėžti mūsų prioritetai, kokias sritis vystome ir kaip konkuruojame su kitų šalių remiamomis pramonės šakomis. Jei valstybė, kaip deklaruojama, siekia proveržio, projektai turi atliepti esamus iššūkius. Antraip investicijos nepasiteisins ir nesukurs laukiamų technologinių bei kitų pokyčių, kurie užtikrintų maisto pramonės tvarumą“, – sako AB „Kauno grūdai“ generalinis direktorius Andrius Pranckevičius.

Jis teigė, jog vertinant planą, pasigendama aiškaus investicijų atsiperkamumo vertinimo, kaip yra kitose valstybėse, kurios aiškiai žino, kur ir kiek valstybei atsipirks kiekvienas investuotas euras. „Šiandien investicijos į maisto pramonę garantuoja valstybėms stabilumą ir užtikrintumą, jog piliečiai nepritruks maisto, ypač tokiu neramiu laikotarpiu, kai įmonės turi rasti skubius sprendimus dėl maistui pagaminti reikalingos energijos ir technologijų, kurios nebrangintų maisto produktų taip, kaip drastiškai brangstantis kuras ir elektra. Matydami, kaip tvarkosi kitos valstybės, panašaus požiūrio iš mūsų valdžios tikimės ir mes“, –  teigė A. Pranckevičius.

Birželio 21 d. Lietuvos grūdų perdirbėjų ir prekybininkų asociacija, Maisto pramonės asociacija, Lietuvos paukštininkų ir mėsos asociacijų bei kai kurių įmonių vadovai susitiko su žemės ūkio ministru Kęstučiu Navicku. Gegužės 23 d., penkios Lietuvos maisto pramonei atstovaujančios asociacijos, vienijančios didžiausias šalies įmones jau kreipėsi į LR Vyriausybę ir išsakė savo pastabas.

Lietuvos grūdų perdirbėjų ir prekybininkų asociaciją vienija 35 įmonės. Asociacijos nariai apima apie 95 proc. Lietuvoje veikiančių grūdų supirkimo, perdirbimo ir prekybos įmonių. Dalis jų yra tarptautinės įmonės ar vysto veiklą ir kitose šalyse.

23