Tuti.lt

Tavo laisvalaikis internete

Lietuvos vaikai ir aplinka: būtina kovoti su energetiniu skurdu ir užtikrinti įgalinantį švietimą

Lietuva pirmauja tarp daugiausiai žaliųjų erdvių miestuose vaikams užtikrinančių išsivysčiusių šalių, rodo UNICEF tyrimų centro Innocenti ataskaitos „Vietos ir erdvės – aplinka ir vaikų gerovė“ rezultatai. Silpniausiai mūsų šaliai sekasi kovojant su energetiniu skurdu ir vaikams užtikrinant įgalinantį švietimą.

Išnagrinėjus kaip turtingiausioms pasaulio šalims sekasi užtikrinti vaikams saugią ir sveiką aplinką, 39 valstybių tarpe Lietuvai atiteko 22 vieta.

„UNICEF tyrime kaip viena iš lyderių Lietuva išsiskiria trijose srityse“, – komentuodama ataskaitą nurodo biomokslų ekspertė, Europos Klimato pakto ambasadorė Rasa Tumaševičiūtė. „Lietuvos miestų žaliosios erdvės indeksas yra vienas aukščiausių iš tirtų šalių – svarbu jas saugoti bei didinti prieigą prie jų. Dėl geros geografinės padėties turime daug gėlo vandens. Net 94 proc. mūsų penkiolikmečių namuose turi sąlygas ramiai mokytis“ – privalumus vardina mokslininkė. „Tačiau yra ir prastų įverčių, susijusių su oro, vandens ir švino tarša“.

UNICEF ataskaita išryškino ir skaudžias vaikų skurdo sąlygotas problemas. Interpretuodama tyrimo duomenis, Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų tinklo Socialinės politikos analitikė Rimgailė Baltutė pažymi, kad 15,2 proc. Lietuvos vaikų gyvena nepakankamai šildomuose ar drėgnuose, pelėsio apimtuose būstuose. 14,7 proc. vaikų mūsų šalyje auga perpildytuose namuose, didžiausią būsto nepritekliaus riziką patiria 12-17 metų amžiaus vaikai.

„Nepasiturinčios šeimos kur kas dažniau susiduria su būsto iššūkiais, vaikai iš nepalankios socioekonominės aplinkos dėl būsto problemų tuo pačiu patiria ir ilgalaikių pasekmių sveikatai, imuninei sistemai ar psichologinei būklei. Šie iššūkiai turi būti sprendžiami kompleksiškai, derinant būsto, aplinkosaugos, socialinės politikos priemones, didinant šeimų pajamas ir galimybes gyventi tinkamomis sąlygomis” – sako analitikė.

„Galimybė reguliuoti patalpų temperatūrą yra svarbi norint palaikyti saugią temperatūrą vietose, kur žiemos šaltos ir (arba) vasaros karštos. Daugelis namų ūkių dideles pajamas gaunančiose šalyse žiemą sunkiai išlaiko šilumą namuose, ir ši problema yra glaudžiai susijusi su socialine ir ekonomine nelygybe“ – antrina ir R. Tumaševičiūtė. „Lietuvoje šis rodiklis yra vienas iš prasčiausių Europoje, prastesnė situacija yra tik Kipre ir Bulgarijoje. Taip pat turime gerinti vaikų sąlygas ir apsaugant juos nuo „šviesos nepakankamumo“ namuose.“

„Svarbu paminėti, kad kenčia ne tik neturtingi namų ūkiai, tačiau ir įprasti – o tai reiškia gana prastą visų namų ūkių ekonominę būklę, kuri yra tiesiogiai įtakojama energetinio skurdo paplitimo šalyje. Sprendimas – spartesnė renovacija, atsinaujinančių t. y. pigesnių energetikos šaltinių diegimas bendruomenių principu bei tiksli ir kryptinga parama namų ūkiams, kurie susiduria su problemomis“, – tvirtina ekspertė.

Tyrime pažymima, kad Lietuvoje nepakankamai užtikrinamos saugios sanitarinės sąlygos, susijusios su vandens ir nuotekų sistemų naudojimu, prieigos prie galimybės nusiplauti rankas. „Saugus vanduo, sanitarinės sąlygos ir rankų plovimo priemonės toli gražu nėra visiškai įdiegtos Lietuvoje ir nepasiekia kiekvieno vaiko“ – komentuoja R. Tumaševičiūtė. „Dėl to Lietuvoje vaikų sveiko gyvenimo metų praradimai siekia 1,2 metus – iš ES šalių mus lenkia tik Rumunijoje, kur šis rodiklis siekia 1,8 metus. Nuotekų ir vandens sistema turi būti sutvarkyta taip, kad tinkamos sanitarinės sąlygos vaikams būtų užtikrintos kiekviename namų ūkyje.

Lietuvos jaunųjų mokslininkų sąjungos Tarybos narė R. Tumaševičiūtė atkreipia dėmesį ir į kitas rekomendacijas gerinant aplinką Lietuvos vaikams. „Svarbu paminėti, kad turime mažinti lauke susidarančių kietųjų dalelių kiekį (užfiksuotas dydis 2,5), kas susiję tiek su transporto, tiek su sunkiosios pramonės tarša. Dėl pernelyg intensyvaus vyraujančio eismo valstybėje tūkstančiui vaikų iki 14 m. tenka 1,48 negalios metai – tai vienas prasčiausių rodiklių ES. Siekiant išspręsti šią problemą reiktų mažinti eismo intensyvumą ir apskritai individualią motorizaciją.

„Lietuvoje 3,9 proc. vaikų yra paveikti švino, kai pvz. Suomijoje šis rodiklis siekia vos 1 proc.“, – pastebi R. Tumaševičiūtė. „Vaikai namuose su švino poveikiu susiduria iš įvairių šaltinių – žaislų, dažų, drabužių, įvairių kosmetikos priemonių, virtuvės reikmenų. Problema yra susijusi su medžiagomis ir produktais, kurie pasiekia Lietuvą iš valstybių, kuriose nėra užtikrinami aplinkosauginiai reikalavimai, todėl Vyriausybė turėtų užtikrinti pilną švino draudimą ES lygiu – saugus galimas švino lygis tiesiog neegzistuoja“, sako ekspertė.

„Šalies vartojimo ekologinio pėdsako ir jos biologinio pajėgumo, išreikšto pasaulio hektarais vienam žmogui, santykis verčia sunerimti“, – akcentuoja mokslininkė. „Suvartojame tiek, kad jeigu visas pasaulis turėtų tokius pačius vartojimo įpročius kaip ir Lietuva, tai mums reikėtų net 3,7 planetų resursų. Lietuvoje vartojimas turi tapti taiklesnis, labiau nukreiptas į ilgalaikių prekių ir produktų įsigijimą, vietinių produktų naudojimą ir gamybą, žiedinės ekonomikos įgyvendinimo užtikrinimą. Būtina geriau kontroliuoti elektros ir elektroninių atliekų kiekį, kad jis mažėtų arba bent jau neaugtų, tam pasitarnaus tinkamas produktų dizainas ir Teisė į taisymą.“

„Apskritai paėmus, Lietuvoje aplinkos apsaugai skiriamas per menkas finansavimas, jis sudaro vos 0,36 % BVP, – pažymi R. Tumaševičiūtė. „Esame atvira ekonomikos sistema, kurioje valstybė apskritai nevaldo taršos, o palieka jos valdymą verslui. Reikia užtikrinti, kad verslas tinkamai vykdytų monitoringą, tam reiktų plataus skaitmeninimo, atvirų duomenų platformų ir palydovinės informacijos naudojimo užtikrinimo“.

UNICEF tyrime pažymimas gana aukštas mūsų šalies vaikų informuotumas apie klimato kaitą ir visuotinį atšilimą – tarp Lietuvos penkiolikmečių jis siekia 80,4 proc. „Ar jis pakankamas?“ – klausimą kelia R. Tumaševičiūtė – „juk mokyklose yra net specialių pamokų, per kurias yra pasakojama apie šiuos dalykus. Tai reiškia, kad informacija nėra pateikiama tiksliai arba švietimo sistemoje yra trikdžių – informuotumas turėtų siekti 100 procentų. Tyrime atskleista, kad mažiau nei pusė mokinių apskritai imasi kažkokių klimato kaitą ir visuotinį atšilimą stabdančių veiksmų – tai rodo, kad mūsų švietimo sistema neįgalina jaunuolių veikti siekiant bendrų klimato tikslų. Todėl turime ieškoti metodų, kurie padėtų jaunuolius įgalinti.“ – komentuodama UNICEF tyrimo išvadas apibendrina visuomenininkė.

65